Gyvenimas toks...
Veislininkystės komitetą palieka dvi asociacijos
2016-01-27

Kaunas. Lietuvos žalųjų galvijų gerintojų ir Lietuvos juodmargių galvijų gerintojų asociacijos sustabdė įgaliojimus Veislininkystės komitete. Komiteto pirmininkas Edvardas Gedgaudas (nuotr.) įsitikinęs, kad toks asociacijų sprendimas iš esmės yra Žemės ūkio ministerijos asociacijų skaldymo politikos pasekmė.

Asociacijos įgaliojimus sustabdė nurodžiusios abstrakčią priežastį - dėl neefektyvaus darbo. Veislininkystės komiteto nariai skeptiškai įvertino kolegų sprendimą, kuris, jų akimis, yra nesutarimų tarp veisėjų ir valstybės pasekmė.

Veisėjų asociacijų atstovai, susirinkę į posėdį Kaune, svarstė, kas paskatino šias asociacijas žengti tokį žingsnį, t. y. atsisakyti atstovauti savo nariams priimant jiems svarbius nutarimus, teisės aktus ir pan. Ir kodėl šis žingsnis žengtas dabar, kai tarp žemdirbių savivaldos ir Žemės ūkio ministerijos tvyro įtampa? Juk abiejų asociacijų vadovai – Jonas Lingys ir Virgilijus Urbonavičius – iki šiol buvo aktyvūs Veislininkystės komiteto nariai.

„Ministerija, propaguodama, kad dirba su savivalda, iš tikrųjų pradėjo atvirą asociacijų skaldymą, nenorėdama įvardyti savo problemų", - rėžė Veislininkystės komiteto pirmininkas E. Gedgaudas. Jis apgailestavo, kad žmonės praranda tikėjimą savimi, savo veikla ir savo siekiais, kad žemdirbių savivaldai ir toliau neleidžiama stotis ant kojų.

Nors būtent tai, kad Lietuvai per 25 nepriklausomybės metus nepavyko sukurti savivaldos, kaip didžiausią šalies blogį prieš kelias dienas įvardijo ir Lietuvos verslininkų konfederacijos prezidentas Rimantas Dargis. „Jo žodžiai patvirtina, kad mūsų siekiai teisingi", - kalbėjo E. Gedgaudas.

Veislininkystės komiteto pirmininkas dr. Edvardas Gedgaudas apgailestavo, kad žemdirbių savivaldai neleidžiama stotis ant kojų

Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos vadovas Algis Baravykas stebėjosi dviejų asociacijų sprendimu „stabdyti įgaliojimus". „Ar tai reiškia, kad dabar, kai vyksta karas, mes turime kariauti, o jie grįš, kai karas baigsis ir tada vėl būsime draugai? Manau, kad jeigu jau jie traukiasi, tai tegul traukiasi visam laikui. O kaip jie ketina atstovauti savo ūkininkų interesams, tegul aiškinasi su jais", - kalbėjo A. Baravykas.

Posėdyje dalyvavę komiteto nariai svarstė, kad galbūt yra kažkas daugiau, dėl ko dvi asociacijos priėmė tokį sprendimą? Nuskambėjo mintis, gal jos, įsikūrusios AB „Lietuvos veislininkystė" patalpose, patyrė tam tikrą spaudimą? Užsiminta, kad lietuviškas veisles puoselėjančioms asociacijoms netinka tai, kad E. Gedgaudas, kuris yra ir Lietuvos galvijų veisėjų asociacijos vadovas, holšteinizuoja karves, tačiau liko neaišku, ką tai turi bendra su asociacijų naryste Veislininkystės komitetu.

Lietuvos juodmargių galvijų gerintojų asociacijos vadovas Virgilijus Urbonavičius, regis, nusivylė savivalda - portalui manoūkis.lt jis teigė, kad, jo manymu, Veislininkystės komitetas aukso amžių jau išgyveno, reikia ieškoti naujų formų.

Kad ir kaip būtų, pripažintų veisėjų asociacijų vienybė išardyta. Iki šiol šios asociacijos, nemažai laiko praleisdavusios komiteto posėdžiuose, ieškant optimaliausių ir ūkininkams palankių sprendimų, visada sutardavo dėl strategijos.

Dar vienas Veislininkystės komitete svarstytas klausimas, dėl kurio kryžiuojamos ietys su ŽŪM - Pagalbos veislininkystei taisyklės, kurios visiškai netenkina veisėjų asociacijų ir dėl kurių Veislininkystės komiteto nariai kreipėsi į LR Konkurencijos tarybą. Nors pastaroji įžvelgė galimų pažeidimų, ŽŪM taisykles patvirtino neatsižvelgusi į Konkurencijos tarybos pastabas. Be to, iš 20 Veislininkystės komiteto pasiūlymų atsižvelgta vos į du ir ne esminius.

„Tai protekcionistinės taisyklės, kurios apsaugo valstybės įmones, nors būtent tai Konkurencijos taryba siūlė keisti", - pabrėžė E. Gedgaudas.

Veislininkystės komitetas dar kartą parašė raštą Konkurencijos tarybai, kad į jos pastabas neatsižvelgta, tačiau į jį atsakymo dar negavo.

Lietuvos ristūnų sporto asociacijos vadovas Kęstutis Saikevičius, kadaise vadovavęs ir Valstybinei veislininkystės priežiūros tarnybai, mano, kad reikėtų šioms taisyklėms ir antikorupcinio įvertinimo.

A. Baravykas: „Veislininkystė paversta teatru“

Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos vadovas A. Baravykas, analizuodamas susidariusią padėtį tarp veisėjų asociacijų ir ŽŪM, priminė, kad maždaug prieš 6 metus buvo nuspręsta stiprinti savivaldą, kuo daugiau funkcijų perduoti Žemės ūkio rūmams, nes ten yra asociacijos, tad jos pačios tegul sprendžia, kaip pasiskirstyti pinigus, kokie jų prioritetai, ko turi siekti ir pan. Tas procesas, pasak A. Baravyko, vyko gana oficialiai, savivaldai deleguota daugiau funkcijų, pradėta aktyviau dirbti komitete, tartis, kam ko reikia, vieni kitiems atsiskaitinėjo.

Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos vadovas Algis Baravykas išsakė griežtą nuomonę dėl veislininkystės Lietuvoje

„Bet pastaruoju metu kilo reakcija, kai pradėjome gilintis ten, kur, mūsų manymu, nesueina logika: pradėjome klausti, kam reikalinga tokia įstaiga, kuri neduoda naudos, kodėl mokame už matavimus, kurie neturi prasmės ir t. t. Valdininkai viešai nepasakė, kad atsiima mums deleguotas funkcijas, bet iš esmės procesas vyksta - finansuoja tik tuos, kurie lojalūs ministerijai, sumažino bendrą finansavimą asociacijoms, o mūsų kritikuotos valstybės įmonės neliečiamos, - piktinosi Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos vadovas. - Valstybės kontrolei aiškiai parašėme, kur galimai švaistomi pinigai, bet ji nemato šių dalykų. Todėl netikiu, kad galime eiti teisiniu keliu - prapulsime teismuose."

Pašaliniai žmonės, ne veislininkystės sistemos dalyviai, jo manymu, nesupras čia vykstančių procesų, o „čia yra politika, siekiant procesą grąžinti atgal į valstybės rankas". Todėl jo, kaip Kiaulių augintojų asociacijos vadovo, pozicija - išgyventi, nes asociacija išgyvena ne iš valstybės, o iš asociacijos narių mokesčio.

„O valstybė mums liepia atlikti funkcijas, kurių mums visai nereikia. Bet mes jau išmokome išgyventi be valstybės. Todėl ir manau, kad reikia ne po teismus vaikščioti, o žiūrėti, kaip galima susitvarkyti savo sektoriuje be valstybės paramos. Aišku, galima ir toliau vaidinti tame cirke: tarsi peniu gyvulius, tarsi matuoju, tarsi mėsą ragauju, už tą vaidybą gausi „kapeikų", bet pagrindiniai pinigai nueis režisieriams. Veislininkystė paversta tam tikru teatru, ir turi pasirinkti - ar tampi samdomu aktoriumi už mažus pinigus, ar pats kuri ir režisuoji, nes supranti visą procesą. Bet ar mes įveiksime tą aparatą, sunku pasakyti", - griežtai kalbėjo A. Baravykas.

Veislininkystės komiteto nariai netgi svarstė nedalyvauti „AgroBalt" parodoje, vis dėlto po diskusijų kol kas nutarė apsieiti be protesto akcijų.

Tačiau aišku, kad veislininkystė, gyvulininkystės pamatas, Lietuvoje šiuo metu draskoma į skirtingas puses: asociacijos, atstovaujančios ūkininkams, mano, kad geriausiai žino, kaip vystyti veislininkystę, tuo tarpu Žemės ūkio ministerijai atrodo, kad veislininkystė turi būti valstybės rankose. Tik klausimas, kodėl - ar todėl, kad tikrai mano geriau už veisėjus žinanti, ko reikia veislininkystei, ar todėl, kad galėtų skirstyti pinigus?

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kokios priežastys verčia / priverstų atsisakyti ūkio?
Orai