Gyvenimas toks...
Vaistažolių žinovės arsenale – daugiau kaip 100 augalų
2018-11-15

Mažeikiai. Vėlyvą rudenį provizorės Jadvygos Balvočiūtės gamybinės patalpos Gyvolių kaime Viekšnių seniūnijoje kvepia džiovintais žolynais. Žinomos vaistininkės ūkio produkcija turi paklausą ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.

Apie trečdalį vaistažolių savo arbatoms vaistininkė užaugina, du trečdalius surenka natūraliose augimvietėse. Iš viso šiame ūkyje perdirbama per 500 rūšių vaistinių, maistinių ir aromatinių augalų.

Ekologinį ūkį įkūrė tėviškėje

J. Balvočiūtė ilgai dirbo Kauno Botanikos sodo vaistinių augalų ir floros sistematikos skyriuose, vėliau, Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, persikėlė gyventi į tėviškę Mažeikių rajone. Gyvolių kaime, ties Virvytės ir Ventos santaka, įkūrė ekologinį ūkį ir pradėjo auginti vaistinius augalus. Ūkis, kaip ir visas Gyvolių kaimas, įsikūręs Ventos regioninio parko teritorijoje, toli nuo gamyklų, automagistralių ar stambių ūkių, yra ideali vieta vaistažolėms auginti.

Provizorės gausioje augalų kolekcijoje sezono metu atvykę žmonės gali apžiūrėti, paragauti, pauostyti įvairių žolelių, pamatyti retų, nykstančių vietinių ir dekoratyvinių augalų. Atskiros augalų rūšys ima vegetuoti ir žydi skirtingu laiku, todėl bet kada atvykus galima išvysti naujai pražydusius ar jau sėklas brandinančius augalus.

Ir ūkyje augina, ir renka gamtoje

Pasak J. Balvočiūtės, ekologiniame ūkyje arbatų gamybai 14 ha plote auginama daugiau kaip 100 rūšių augalų, iš kurių surenkama 140 skirtingų žaliavų. Daugiausiai tai kultūriniai augalai, pavyzdžiui, vaistinės medetkos, žiedai, įvairių veislių šluotinio burnočio žolė ir sėklos, sėjamųjų grikių žydinčios viršūnėlės, vaistinio valerijono šaknys, tikrojo margainio ir saulėgrąžų žolė ir kita.

Jadvygos ūkyje taip pat kultivuojama ir nemažai laukinių augalų, tokių kaip varnalėšos ir kiaulpienės, geltonžiedžiai barkūnai, paprastieji ir kartieji kiečiai, kvapiosios aniužės, smalkiniai tvertikai ir kt.

Vaistininkė Jadvyga Balvočiūtė yra sukūrusi ir daug individualių receptų įvairiomis negaliomis besiskundžiantiems žmonėms, kuriems ypač svarbu vartoti ekologiškas, šviežias ir veiksmingas vaistažoles

Vaistiniai augalai renkami neapsiribojant tik ūkio plotu, bet ir iš natūralių augimviečių – pievų, miškų, laukų, vandens telkinių ir pan. 2018 m. ūkio sertifikuotos laukinės augmenijos rinkimo vietos siekė per 16 tūkst. hektarų. Tolimiausios – Pajūrio regioninis ir Dzūkijos nacionalinis parkai. Vaistininkė atkreipė dėmesį, kad negalima rinkti retų, nykstančių, į Raudonąją knygą įrašytų augalų. Rinkimas turi garantuoti augalų populiacijų, genetinės įvairovės išsaugojimą, neturi būti pernelyg intensyvus ir alinantis gamtą.

J. Balvočiūtė vaistažoles su talkininkais renka visus metus. Augalų šaknys daugiausiai renkamos rudenį ir pavasarį, žievė – žiemą ir pavasarį, pumpurai – žiemą, dauguma kitų augalo antžeminių dalių (žiedai, lapai, žolė, kt.) – pavasarį ir vasarą. Sėklos, priklausomai nuo augalo rūšies, renkamos pavasarį, vasarą, rudenį. Kiekvienos augalinės žaliavos rinkimui yra savas laikas, kuris kasmet šiek tiek kinta, priklausomai nuo meteorologinių sąlygų.

Džiovinimas – pagal visus reikalavimus

Surinktus augalus reikia kuo greičiau pradėti džiovinti. Iš surinktų žolelių prieš džiovinimą pašalinamos patekusios pašalinių augalų dalys, negyvi ir sugadinti lapai, svetimkūniai. Žolelės džiovinamos sertifikuotoje džiovykloje.

Ta, kad greičiau išdžiūtų, vaistinė žaliava susmulkinama, išskyrus paprastąsias rykštenes, vaistines ežiuoles, čiobrelius. Kitą dieną apvytinta žaliava pernešama džiovinti į 30–40 oC patalpą, kad iš augalų nepasišalintų lakiosios, tarp jų ir aromatinės medžiagos, nežūtų kiti vertingi junginiai. Pabaigoje džiovinama vaistinė žaliava dar trumpai, ne daugiau 5 minutes, pakaitinama džiovinimo spintoje 70 oC, kad žūtų kenkėjai (jeigu jų yra).

Išdžiovinta žaliava perrenkama, nusijojama (kad pasišalintų žemių likučiai) ir sveriama. Išdžiovintos žolelės laikomos tamsioje ir sausoje vietoje. Iš vaistažolių ruošiami žolelių mišiniai arbatoms sveriami ir fasuojami į popierinius maišelius.

Kokie augalai dažniausiai vartojami sveikatai stiprinti?

Provizorė J. Balvočiūtė sakė, kad daugiausia žmonių kreipiasi dėl virškinimo sistemos sutrikimų, pablogėjusios kepenų veiklos, hipertenzijos ir širdies problemų, dėl nusilpusio imuniteto, dažnai sergantys peršalimo ligomis, nervų sistemos negalavimais, o vyrai dažnai skundžiasi prostatos problemomis.

Specialistė daug pagyrų gali pasakyti apie tikruosius margainius – gerina kepenų, kasos veiklą. Šias vaistažoles reikia sudžiovinti, padaužyti jų spygliukus, sumalti. Užplikyti 1 valgomąjį šaukštą ir per dieną išgerti. Jų sėklų reikės mažiau – arbatinį šaukštelį sumalti ir užplikyti termose arba sumaišyti kaip košytę ir suvalgyti. Geriausia prieš valgį, galima ir po valgio. Gerti maždaug savaitę, paskui rečiau – kai bloga savijauta: pavyzdžiui, suvalgius riebesnio maisto.

Tiems, kam padidėjęs rūgštingumas, tikrąjį margainį galima dėti į vaistinių arbatų mišinius kartu su siauralapiu gauromedžiu, gysločiu (iškirs gleivingų medžiagų), trupučiu smiltyninio šlamučio, vaistinio isopo, naudoti 5–10 dienų. Dar galima būtų pridėti dirvinio asiūklio – išvalo organizmą, žarnyno sieneles, tada pagerėja maisto rezobcija.

Didžioji varnalėša turi labai stiprų valantįjį poveikį, tinka lieknėjimui, skatina medžiagų apykaitą, tinka kepenų ir kasos darbui gerinti, padeda turintiems alergiją – išvalo alergenus, slopina uždegimus.

Vaistinė medetka – imunitetui stiprinti, deguonį į smegenis „gabena“, labai tiktų studentams ir dirbantiems prie kompiuterių. Medetkos kartu su asiūkliais stiprina imuninę sistemą, patartina profilaktiškai gerti nuo gripo, kovojant su virusinėmis infekcijomis.

Pelkinė vingiorykštė – natūralių salicilatų šaltinis, pasižymi priešuždegiminiu ir priešvirusiniu veikimu, truputį skystina kraują.

Paprastoji kiaulpienė – nuo sklerozės, virškinimui gerinti, veikia nestipriai tonizuojančiai, skatina tulžies nutekėjimą. Rudenį dar galima išsikasti jų ir varnalėšų šaknų. Kiaulpienių šaknis, susmulkinti, džiovinti. Paskui sumalti, užplikyti po arbatinį šaukštelį stikline karšto vandens termose. Truputį skystina kraują. Galima ir džiovintos šaknies „čipsiukus“ kramsnoti, užgeriant arbata. Dabar dar galima prisikasti ir paprastosios garšvos šaknų ir naudoti – skystina kraują, valo organizmą, padeda kepenims.

J. Balvočiūtė pataria, kad vyrams nuo prostatos negalavimų gali padėti žolelių mišiniai su lazdynų lapais. Išdžiovintus lazdynų lapus (ir žievę), varpučio, asiūklio ir dilgėlės šaknis, sumalkite į miltus. 1,5 šaukšto tokių miltelių užplikykite 0,5 litro karšto (beveik verdančio) vandens termose. Mišinį galima gerti mėnesį. Jei negalavimas nepraeina, patartina ieškoti kitų vaistų.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip vertinate ŽŪM perkėlimą į Kauną?
Orai