Basf A1 25 03 24 Basf m1 25 03 24
Gyvenimas toks...
Užsienio botanikos soduose - lietuviškų bijūnų veislės

Kaunas, birželio 14 d. Praeitą savaitę Telšiai, švęsdami miesto šventę, skendėjo bijūnų, kurie prieš trejus metus paskelbti miesto gėle, žieduose.  Vakar skirtingos jų žiedo formos, spalvos ir atspalviai džiugino į Vytauto Didžiojo Kauno botanikos sodą susirinkusius mokslininkus ir gėlių mylėtojus.

Bijūnų paroda surengta minint gėlininkės-selekcininkės Onos Skeivienės 100-ąsias gimimo metines. Trims jos sukurtoms bijūnų veislėms - Virgilijus, Garbė Motinai ir Prof. K. Grybauskas - pripažintos autorinės teisės, jos auginamos daugelio valstybių botanikos sodų bijūnų kolekcijose.

Daugiau kaip prieš pusę amžiaus sukurtos šios mokslininkės veislės - vienos pirmųjų, gavę nacionalinių genetinių išteklių statusą. Kaip teigia Augalų genų banko vyriausioji specialistė, dekoratyvinių augalų koordinatorė Stasė Dapkūnienė, tarp 48 lietuviškų bijūnų veislių 19 yra O. Skeivienės puikiojo bijūno (Paeonia lactiflora Pall.) veislių.

Bioversija m7 2024 03 12

Dauguma išskirtinai lietuviškais vardais pavadintų veislių, sukurtų 1958, 1960 ir 1970 metais, yra vidutinio ankstyvumo, 2 vidutinio (Virgilijus ir Garbė Motinai), 4 vidutinio vėlyvumo (Prof. K. Grybauskas, Darius-Girėnas, Skeivienės Vėlyvasis, Tadas). Nors daugiausia dėmesio mokslininkė skyrė tuščiavidurių bijūnų selekcijai - sukūrė 13 jų veislių, tačiau yra ir 6 pilnaviduriai, tarp kurių 2 pilnaviduriai-karūniniai (Freda, Vakaris) ir 4 pilnaviduriai-pusiaurutuliniai (Prof. K. Grybauskas, Darius-Girėnas, Skeivienės Vėlyvasis).

Visų veislių bijūnai tinka ne tik parkų aikštelėms, skverams apželdinti, bet ir natūralioms, ilgai dekoratyvumo neprarandančioms sausoms puokštėms komponuoti. Kūrybinis meninis vienos pirmųjų gėlių selekcininkių Lietuvoje potencialas (ji mėgo piešti, kurti įvairias floristines kompozicijas) lėmė ir selekcinius ieškojimus, pavyzdžiui, įvairioms kompozicijoms, dekoracijoms ypač tinka vėliausiai pražystantis bijūnas, pavadintas prof. K. Grybausko vardu.

Be bijūnų, O. Skeivienė vykdė švelniųjų raktažolių (4 veislės taip pat įtrauktos į nacionalinių genetinių išteklių sąrašą), pelargonijų, rožių selekciją, parengė pirmąsias knygas gėlininkystės klausimais, rašė mokslo populiarinimo straipsnius. Kaip prisimena ilgametė botanikos sodo darbuotoja Anastasija Mitkuvienė, O. Skeivienės knygų išskirtinumas tas, kad jos parengtos remiantis ne literatūros šaltiniais, o kasdieniu darbu ir patirtimi. Tad jos nepraranda aktualumo ir prabėgus daugybei metų.

Bijūnų kolekcijos Kauno botanikos sode pradėtos kaupti nuo 1923 m. Didžiausi nuopelnai šių gėlių selekcijos istorijoje tenka Onai Skeivienei ir Emilijai bei Jonui Tarvidams. Dabar šiame sode auginama 210 veislių bijūnai, bet selekcija nevykdoma.

MŪ inf.

    Gudinas -  23 06 14 + MU 2024

    (0)

    Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

    Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

    Norėdami parašyti savo nuomonę – prisijunkite.

    Apklausa
    Ko tikitės iš šiųmečio pasėlių deklaravimo?
    Visos apklausos