Gyvenimas toks...
Sodą puošia įvairiarūšės šilauogės ir žydinti pieva
2012-08-02

Kaunas, rugpjūčio 2 d. „Štai čia - mano ūkis", - savo valdas rodo buvęs ilgametis Kauno botanikos sodo direktorius Ramunis Budriūnas. Vos 12 arų ūkyje, pasirodo, galima užsiauginti pakankamai sodo ir daržo gėrybių ir dar skirti vietos aplinkos grožiui.

Kiekvienas žemės plotelis yra liestas rūpestingų šeimininko rankų. Čia viskas puikiai auga - vaiskrūmiai, vaismedžiai, daržovės, dekoratyviniai augalai. Viskas - savo malonumui. R. Budriūnas kažkada bandė skaičiuoti, kiek turi augalų savo kieme, surašinėjo juos, bet šis darbas taip ir liko nebaigtas, vis laiko trūksta.

Lytagra 19 03 mobilus 3 paragrafas

„Čia mano ūkis ir pagrindinė veikla, naudinga anūkams ir visiems šeimos nariams", - rodydamas sodą sako Ramunis Budriūnas

Didžiausia puošmena - uogomis aplipę šilauogių krūmai. Sode auga 19 veislių šilauogės, kurios skiriasi ir skoniu, ir uogų dydžiu. Kai prieš 10 metų Anapilin iškeliavo R. Budriūno žmona Danutė, šilauogėmis tenka rūpintis jam vienam.

„Mano žmona buvo specialistė", - apie šviesaus atminimo sutuoktinę sako R. Budriūnas. Danutė Budriūnienė yra vadinama visų mokslininkų, kurie dabar Lietuvoje tyrinėja šilauoges, mokytoja, jos garbei pavadinta ir viena iš dviejų pirmųjų lietuviškų šilauogių veislė. D. Budriūnienė iš užsienio gautas naujas veisles sodindavo ir savo namų kieme - dubliuodavo norėdama apsidrausti, jeigu iš Botanikos sodo jas kas nors pavogtų ar iškastų. Taip buvo sukurta atsarginė šilauogių kolekcija. Būtent Danutės veislės žemaūgis šilauogių krūmas ir auga matomoje sodo vietoje, šalia takelio, kad jo neužgožtų aukštesnių veislių krūmai.

Danutės šilauogės priklauso ankstyvosioms veislėms, labai derlingos

Ramunis pastebi, kad šiemet šilauogėms yra palankūs metai. Jos dera kiekvienais metais, bet ne kasmet taip gausiai. Šilauogių jis netręšia. „Svarbiausia augalams - juos genėti, - išduoda pagrindinį savo receptą. - Nuo senų laikų pamenu specialistų pamokymus - nuskynei uogelę, nupjovei šakelę."

Šilauoges jis geni anksti pavasarį, stiebo ir šakų nupjauna beveik tiek pat, kiek ir palieka - maždaug pusę. Be genėjimo, šiems vaiskrūmiams labai svarbu tinkamai paruošti žemę. Jie pasodinti į 70 cm storio dirvą, kurią sudaro medienos atliekų, smėlio ir durpių mišinys.

Kieme derlių brandina ir įspūdingo dydžio spanguolės. „Tik prieš viksvas spanguolėse kapituliavau. Jų šakniastiebiai yra labai giliai, nieko negaliu joms padaryti", - sako pašnekovas.  

Sode taip pat auga gervuogės, avietės, aktinidijos, žirniai, mažieji moliūgai, vaismedžiai, noksta putino vaisiai. Obelys - skiepytos, tad ant vieno medžio būna nuo dviejų iki penkių veislių obuoliai. Bulvės jau nukastos. „Turiu du dirbamos žemės plotus, kur taikau sėjomainą - vienais metais auga bulvės, kitais - moliūgėliai", - pasakoja viską ekologiškai auginantis R. Budriūnas. Jis pasidalija ir vitaminų gausios mišrainės receptu, kuriame visos sudedamosios dalys - iš jo ūkio: sutarkuotas moliūgėlis, putinų uogų sultys, antaninis obuolys ir truputis medaus.

„Čia mano žydinti pieva, - rodo pačiomis įvairiausiomis spalvomis žydintį plotelį. - Trejus metus kankinausi, kol pavyko ją tokią padaryti." R. Budriūnui tokie darbai labai artimi sielai, nes jis pagal išsilavinimą yra miškininkas, kraštovaizdžio ekologijos ir estetikos specialistas.

Žydinti pieva - tarsi spalvota gėlių jūra

Namų aplinką puošia nedidelė kūdra. Ramunis ją iškasė mokslo vardan - kad vaikai ir anūkai galėtų susipažinti su specifine pelkine augalija. Jis yra dirbęs pelkėse, Žuvinte, sudarinėjo rezervato aukštapelkės žemėlapį ir tam laikotarpiui sako jaučiantis didelę nostalgiją.

Sode gegužę žydi trijų veislių ir skirtingų spalvų alyvos, akmenimis puoštame alpinariume auga kalnų augalai edelveisas ir adonis. Darže puikiai jaučiasi ir didžiulis amorfofalas, dar vadinamas lavongėle. Tik žiemai šį augalą šeimininkas iškasa ir atneša į namus, kur jis vasarį ir išleidžia savo milžinišką nemalonų kvapą skleidžiantį žiedą. „Tą žiedą labiausiai tiktų padovanoti geram draugui, - juokauja pašnekovas. - O jeigu jau nedovanoji, tai tada kokioje verandoje reikia laikyti, nes šaltoje patalpoje jo kvapas ne toks stiprus."

Paskutinis R. Budriūno darbas - medinis šulinys (nuotr.). „Tai - mano pasiteisinimas, dėl ko kiti darbai apleisti. Vanduo jame - kietas, bet visiškai geras", - sako R. Budriūnas.

Kai Ramunis nori pakeisti veiklos pobūdį, tuomet pasineria į visuomeninę veiklą, kurios turi apsčiai: jis yra Botanikos sodo draugų klubo narys, aktyviai dalyvauja Lietuvos stalo teniso federacijos veikloje (neatsitiktinai šiltnamyje stovi stalo teniso stalas) ir koncertuoja su Aleksoto tautinės muzikos ansambliu „Svirbė".

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Ką manote apie klimato atšilimą?
Orai