Gyvenimas toks...
Socialinio modelio projektą pradėjo svarstyti parlamentas
2015-10-16

Vilnius. Seimas plenariniame posėdyje pradėjo svarstyti naująjį socialinį modelį, kuris apima 7 pagrindinius ir 27 lydimuosius teisės aktų projektus, susijusius su darbo santykių reglamentavimo tobulinimu, socialinio draudimo tvarumu ir kt. Ką ir kaip siūloma keisti darbo sutarčių, darbo laiko, atostogų, pensijų, socialinio drausimo srityje?

Darbo kodekso pakeitimai

Darbo kodekso projektais siekiama pakeisti darbo santykių reglamentavimą, juos liberalizuoti bei atsisakyti perteklinių normų.

Siūloma išplėsti darbo sutarčių rūšių sąrašą: būtų įtvirtintos laikinosios darbo sutartys, projektinio darbo sutartys, darbo vietos dalijimosi darbo sutartys, pameistrystės darbo sutartys, darbo keliems darbdaviams sutartys ir kt. Trumpalaikės ir sezoninės darbo sutartys būtų panaikintos. Teikiamomis nuostatomis taip pat numatoma įteisinti darbo ne visą darbo dieną ir nuotolinio darbo, kaip laikino ar nuolatinio darbo organizavimo būdą.

Numatomas terminuotų darbo sutarčių liberalizavimas, t. y. būtų leidžiama sudaryti sutartis ir nuolatinio pobūdžio darbams, tačiau ribojant jų trukmę. Maksimali terminuotos darbo sutarties trukmė, taip pat paeiliui einančių sutarčių, sudarytų su tuo pačiu darbuotoju tai pačiai darbo funkcijai atlikti, būtų 2 metai. Sutartis, sudaryta su tuo pačiu darbuotoju, tačiau skirtingoms darbo funkcijoms atlikti, negalėtų būti ilgesnė negu 5 metai. Išimtis numatyta renkamiems darbuotojams, kolegialių renkamųjų organų skiriamiems darbuotojams, kūrybinių profesijų, pedagoginiams ir mokslo darbuotojams ar kitiems darbuotojams, nes darbo sutartys su jais gali būti pratęstos neribotą skaičių kartų įstatyme nustatytu pagrindu.

Darbo sutartis taptų neterminuota, jeigu darbo santykiai faktiškai tęstųsi ne mažiau kaip 5 darbo dienas po jos termino pasibaigimo. Projekte numatyta naujovė, kad darbdavys privalėtų įspėti darbuotoją apie terminuotos darbo sutarties pasibaigimą, t. y. jeigu darbo santykiai tęstųsi ilgiau kaip vienerius metus, darbdavys turėtų pareigą darbuotoją įspėti prieš 5 darbo dienas, jeigu darbo santykiai tęsiasi ilgiau negu 3 metus - ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų. Jeigu darbdavys pažeistų šią pareigą, jis privalėtų sumokėti darbuotojui darbo užmokestį už kiekvieną termino pažeidimo dieną, bet ne daugiau kaip atitinkamai už 5 ar 10 darbo dienų.

Siekiama įtvirtinti darbo laiko normos sąvoką, t. y. laiko trukmę, kurią darbuotojas vidutiniškai per tam tikrą laikotarpį turi dirbti darbdaviui, kad atliktų pareigas pagal darbo sutartį. Įtvirtinama įprastinė darbo laiko norma - 40 valandų per savaitę (nebent darbo teisės normos darbuotojui nustato sutrumpintą darbo laiką arba šalys yra susitarusios dėl ne viso darbo laiko). Projektas numato dar vieną naujovę - darbo laiko režimo sampratą, t. y. darbo laiko normos faktinį pasiskirstymą per darbo dieną ar pamainą, savaitę, mėnesį ar per kitą apskaitinį laikotarpį, kuris visais atvejais negalėtų būti ilgesnis negu 3 paeiliui einantys mėnesiai.

Įprastai darbo laiko režimą darbuotojams nustatytų darbdavys, kuris patvirtintų nekintančią darbo dienos (pamainos) trukmę, suminę darbo laiko apskaitą, lankstų darbo grafiką ar individualų darbo laiko režimą. Dėl kitokių atvejų būtų paliekama galimybė susitarti kolektyvinėje sutartyje ar darbdavio ir darbuotojų atstovų susitarime. Projektas įtvirtintų vidutinio darbo laiko sampratą, kuris, įskaitant viršvalandžius, tačiau neįskaitant darbo pagal susitarimą dėl papildomo darbo laiko, negalėtų būti ilgesnis negu 48 valandos per kiekvieną 7 dienų laikotarpį.

Atostogų trukmę skaičiuoti ne kalendorinėmis bet darbo dienomis. Projekte siekiama įtvirtinti, kad darbuotojams turėtų būti suteikiamos ne mažesnės kaip 20 darbo dienų (jei dirbama 5 darbo dienas per savaitę) arba ne mažesnės kaip 24 darbo dienų (jei dirbama 6 darbo dienas per savaitę) kasmetinės atostogos. Ilgesnė atostogų trukmė, kitokių atostogų rūšys ar kitos papildomos lengvatos galėtų būti numatytos kolektyvinėse sutartyse.

Siūloma trumpinti įspėjimo terminus ir sumažinti išeitines išmokas, kai darbuotojas atleidžiamas darbdavio iniciatyva nesant jo kaltės, siekiant pritraukti užsienio investuotojus ir paskatinti darbdavius kurti naujas darbo vietas. Įspėjimo terminas būtų sutrumpinamas iki vieno mėnesio, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienerius metus - iki dviejų savaičių.

Numatoma garantija priešpensinio amžiaus darbuotojams - jeigu iki valstybinio socialinio draudimo senatvės pensinio amžiaus jiems būtų likę mažiau kaip penkeri metai, ir darbuotojams, kurie augintų vaiką iki 6 metų amžiaus ar vieni augintų vaiką iki 12 metų amžiaus, tokiu atveju įspėjimo terminai apie darbo sutarties nutraukimą būtų dvigubinami, ir trigubinami darbuotojams, kuriems iki senatvės pensinio amžiaus būtų likę mažiau kaip dveji metai, ir neįgaliems darbuotojams.

Teisės aktų pakeitimais siūloma išeitinės išmokos dydį suvienodinti visoms darbuotojų kategorijoms ir ją sumažinti iki 2 mėnesių darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio, jei darbo santykiai tęsiasi ilgiau kaip vienerius metus, arba iki pusės darbuotojo mėnesinio vidutinio darbo užmokesčio, jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu 12 mėnesių. Darbo kodekso projekte toks išeitinės išmokos dydis numatytas nutraukiant darbo sutartį darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės, nutraukiant darbo sutartį nesant sutarties šalių valios ar įmonės bankroto atveju.

Projekte įvirtinama dar viena naujovė - kai terminuota darbo sutartis tęsiasi ilgiau kaip dvejus metus ir darbo sutartis pasibaigia suėjus jos terminui, tokiam darbuotojui išmokama jo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.

Savarankiškai dirbančių asmenų apsaugą nuo socialinių rizikų

Siūloma išplėsti savarankiškai dirbančių asmenų socialinį draudimą: individualių įmonių savininkus, mažųjų bendrijų narius, ūkinių bendrijų tikruosius narius drausti ir ligos, motinystės, nedarbo socialiniu draudimu nuo išsiimamų asmeniniams poreikiams sumų; individualia veikla užsiimančius asmenis drausti ir ligos socialiniu draudimu; dirbančius pagal verslo liudijimus drausti ir individualiajai pensijos daliai gauti, socialinio draudimo įmokas skaičiuojant nuo minimaliosios mėnesinės algos; asmenis, vykdančius individualią žemės ūkio veiklą, drausti pensijų, ligos ir motinystės socialiniu draudimu, kai jų ūkis viršija 2 EDV.

Naujomis teisės aktų nuostatomis siekiama įvesti „lubas" socialinio draudimo įmokoms. Siūloma nustatyti, kad draudžiamų asmenų socialinio draudimo bazė, kurią privalo taikyti kiekvienas draudėjas ir apdraustasis, skaičiuojant socialinio draudimo įmokas, kalendoriniais metais negalėtų būti didesnė negu 60 praėjusių metų Lietuvos statistikos departamento paskelbto VDMU (vidutinio mėnesinio šalies darbo užmokesčio). Šios lubos būtų pasiektos palaipsniui per 6 metus. Pirmaisiais metais siūloma nustatyti 120, antraisiais - 108, trečiaisiais - 96, ketvirtaisiais - 84, penktaisiais - 72 ir šeštaisiais 60 praėjusių metų VDMU lubas.

Planuojama nustatyti, kad auginančiam vaiką vienam iš vaiko tėvų, įtėvių ar vaiko globėjui iki 26 metų, kuris mokosi pagal formaliojo profesinio mokymo programą ar studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinę studijų formą arba doktorantūroje ir 12 mėnesių po mokslo baigimo bei pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą neturinčiam teisės gauti motinystės (tėvystės) pašalpos, vaiko priežiūros laikotarpiu nuo vaiko gimimo iki vaikui sukaks vieneri metai būtų skiriama 4 bazinių socialinių išmokų dydžio išmoka per mėnesį.

Siūlo naują pensijų skaičiavimo būdą

Įstatymo projektu siūloma naujai reglamentuoti valstybinės socialinio draudimo pensijos finansavimo šaltinius, pereinant prie pagrindinės pensijos dalies ir priedo už stažo metus finansavimo iš valstybės biudžeto, taip pat nustatyti naują pensijų skaičiavimo būdą, labiau atspindintį asmens mokėtų įmokų sąsają su vėliau skiriama pensija.

Pensija susidėtų iš bendrosios ir individualiosios pensijų dalių. Pagrindinė perskirstomoji pensijos dalis būtų vadinama bendrąją dalimi, o likusi pensijos dalis, kuri tiesiogiai atspindėtų asmens mokėtų įmokų indėlį į socialinio draudimo sistemą, būtų vadinama individualiąja pensijos dalimi.

Individualiajai pensijos daliai įvertinti projekte siūloma įvesti pensijos apskaitos vienetų sistemą. Mokėdamas pensijų draudimo įmoką (ar ją mokant darbdaviui) kiekvienas apdraustasis, kad ir koks būtų jo užimtumo pobūdis (samdomas, savarankiškai dirbantis ir t. t.), per metus įgytų tam tikrą apskaitos vienetų skaičių.

Projektu siūloma nustatyti aiškias pensijų indeksavimo taisykles: pensijas indeksuoti pagal darbo užmokesčio fondo pokyčius, įvertinant šio rodiklio pokyčius per trejus praeities metus, einamuosius metus ir trejus prognozinius metus.

„Siūloma indeksavimo koeficientą apskaičiuoti kiekvienų metų rugsėjo 1 d. ir jį taikyti nuo kitų metų sausio 1 d, taip siekiant išvengti indeksavimo einamaisiais metais keliamos papildomos rizikos fiskalinei drausmei. Indeksavimo susiejimas su darbo užmokesčio fondu leidžia atsižvelgti į įmokų mokėtojų, t. y. apdraustųjų skaičiaus pasikeitimus. Siūloma tolygi indeksavimo schema, kai ekonominio augimo metais taikomas indeksas neleistų pensijų didinti pernelyg dosniai tam, kad, atėjus sunkmečiui, pensijos būtų ne mažinamos, o tiesiog sustabdomas jų indeksavimas", - pabrėžiama dokumento aiškinamajame rašte.

Naujomis nuostatomis taip pat siekiama nuo 2026 m. susieti nustatytą pensinį amžių su didėjančia vidutine gyvenimo trukme. Siūloma numatyti, kad vidutinei tikėtinai asmenų, sukakusių 65 metus, gyvenimo trukmei padidėjus šešiais pilnais mėnesiais ar daugiau, lyginant su buvusia tokių asmenų vidutine gyvenimo trukme 2026 metais, senatvės pensijos amžius taip pat būtų didinamas šešiais mėnesiais, tačiau praėjus dvejiems metams po vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės padidėjimo. Anot ministrės, preliminariais skaičiavimais pirmutinis pensinio amžiaus didinimas šešiais mėnesiais būtų pradėtas 2032 m.

Pagal teikiamus pakeitimus taip pat numatoma palaipsniui didinti būtinojo stažo reikalavimą visai senatvės pensijai gauti nuo 30 iki 35 metų. Siūloma nuo 2017 m. po pusę metų per metus pradėti didinti ir būtinojo stažo senatvės pensijai skirti reikalavimą, kol 2026 m. jis pasieks 35 metus. „Šiuo metu vidutinis stažas, už kurį skiriama senatvės pensija, jau dabar Lietuvoje sudaro 37 metus, todėl ilginant pensinį amžių, kai žmonės turi ilgiau likti darbo rinkoje, pamažu didinamas ir būtinojo stažo senatvės pensijai reikalavimas", - kalbėjo Vyriausybės narė.

Ar išplėsti teises į nedarbo socialinio draudimo išmoką

Teikiamu įstatymo projektu siekiama didinti apdraustųjų, turinčių teisę gauti nedarbo socialinio draudimo išmokas, skaičių, užtikrinti adekvačias nedarbo socialinio draudimo išmokas, atsižvelgiant į bedarbio statuso pasikeitimus, patikslinti išmokos sustabdymo, nutraukimo pagrindus.

Įstatymo projektu siūloma išplėsti teises į nedarbo socialinio draudimo išmoką. Projektu būtų reikalaujama nebe 18 mėnesių per paskutinius 36 mėnesius, bet tik 12 mėnesių nedarbo socialinio draudimo stažo per paskutinius 24 mėnesius iki įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje.

Nedarbo socialinio draudimo išmokos laikotarpis nebebūtų siejamas su nedarbo socialinio draudimo stažu ir iš esmės prailginamas iki 9 mėnesių (tokia nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimo trukmė buvo taikoma tik turint 35 m. nedarbo socialinio draudimo stažo).

Pasak ministrės taip pat būtų koreguojama nedarbo draudimo išmokos dydžio apskaičiavimo formulė. „Nedarbo socialinio draudimo išmokos dydis iš dalies susiejamas su minimalia mėnesine alga - pastovioji dalis yra lygi 30 proc. minimalios mėnesinės algos, nes nedarbo socialinio draudimo išmoka pakeičia prarastą atlyginimą, ją tikslingiau sieti su minimalia mėnesine alga nei su einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžiu, kaip buvo iki šiol", - tvirtino A. Pabedinskienė.

Kintama nedarbo socialinio draudimo išmokos dalis, kaip pažymima dokumento aiškinamajame rašte, būtų apskaičiuojama taip, kad bedarbiui būtų paskata skubiai ieškotis naujo darbo, t. y. pradiniu laikotarpiu (1-3 mėn.) kintama nedarbo socialinio draudimo išmokos dalis sudarytų 50 proc. bedarbio vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų, paskui būtų mažinama iki 40 ir 30 procentų. Tačiau nedarbo socialinio draudimo išmoka negalėtų būti didesnė kaip 75 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio.

Naujais pakeitimais siūloma įtvirtinti dalinio darbo išmoką. „Esant Lietuvos Respublikos darbo kodekso projekte nustatytoms aplinkybėms, darbdavys savo sprendimu gali nustatyti dalinį darbą, t. y. dalinio darbo išmoka bus mokama darbuotojams, pateikusiems Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinėms skyriams darbdavio sprendimą dėl dalinio darbo nustatymo. Visa dalinio darbo išmokos mokėjimo trukmė negalės viršyti 6 mėnesių ir jos dydis bus lygus sutrumpintam darbo laikui (iki 50 proc. darbo laiko normos)", - kalbėjo Vyriausybės narė.

***

Po pristatymo už socialinio modelio projektus balsavo 82 Seimo nariai, prieš - 16, susilaikė 16 parlamentarų. Pritarus projektams po pateikimo, toliau jie bus svarstomi Seimo komitetuose. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama sugrįžti lapkričio 24 dienos.

Seimo kanceliarijos Komunikacijos departamento inf.

Gudinas - mobilioji viršus

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kas dirba ūkyje?
Orai