Gyvenimas toks...
Smulkūs kiaulininkystės ūkiai - seniūnijų specialistų rūpestis
2016-03-21

Jurbarkas. Nuo kovo 1 d. turėję tikrinti mažus kiaulininkystės ūkius seniūnijų specialistai kol kas stoviniuoja vietoje.  Organizuoti ir koordinuoti informacijos apie afrikinio kiaulių maro sklaidą jiems trukdo neišspręstas transporto klausimas ir vėluojančios vienkartinių drabužių siuntos. Seniūnijų specialistai nori spėti aplankyti visus ūkius iki pasėlių deklaravimo pradžios, nes kitaip šias patikras teks atidėti arba pasikliauti ūkininko žodžiu.

Seniūnijų žemės ūkio specialistus tikrinti, kaip maži kiaulių augintojai laikosi prevencinių priemonių, apsaugančių nuo afrikinio kiaulių maro viruso, įpareigojo Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Lankydamiesi ūkiuose, specialistai kiaulių augintojams turi ne tik išdalinti informacinę medžiagą, bet ir priminti biologinio saugumo priemonių reikalavimus bei užpildyti klausimyną, atsispindintį ūkio esamą padėtį.

Klausimyne atsispindi pagrindiniai biosaugos reikalavimai: ar kiaulių laikymo patalpa arba visas ūkis aptverti, ar yra vartai, ar teritorija apie kiaulių laikymo patalpas tvarkoma taip, kad būtų sunku veistis graužikams, ar įeinant į kiaulių laikymo patalpas persirengiama darbiniais drabužiais bei avalyne, ar prie įėjimo/išėjimo tinkamai įrengti dezinfekciniai kilimėliai? Vienas užpildyto klausimyno egzempliorius turi likti ūkio savininkui, kitas perduodamas VMVT teritoriniams padaliniams.

Pasak Tauragės r. valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko Kęstučio Patašiaus, seniūnijų specialistų pagalba vykdant prevencinę veiklą išties reikalinga ir laukiama. „Jie dažniau susitinka su kiaulių augintojais, bendrauja ir žino, kokia situacija mažuose ūkiuose. Mūsų tikslas ne bausti, o kuo plačiau supažindinti žmones su reikalavimais, kad paskui nesakytų, kad mes negirdėjome, nesupratome. Džiaugiamės, kad kažkas mums padeda", - sako K. Patašius.

Jeigu specialistai ūkiuose ras neatitikimų, turės fiksuoti ir informuoti VMVT. Tada bus tęsiamas tų ūkių patikrinimas, o esant pakartotiniams ar grubiems pažeidimams taikomos nuobaudos. Be to, ligos atveju pažeidėjams nepriklausys kompensacija už nugaišusias ir sunaikintas kiaules, taip pat nebus skirta Europos Sąjungos ir valstybės finansinė parama.

Įpareigojo, bet neaprūpino

Nemaža dalis žemės ūkio srities specialistų dar nė nepradėjo vizitų po VMVT teritorinių padalinių nurodytus mažus kiaulininkystės ūkius. Vieniems darbą stabdo vienkartinių drabužių ir antbačių trūkumas, kitiems neišspręstas transporto klausimas.

„Veikla jau turi būti vykdoma, bet pagal taisykles mes, specialistai, negalime eiti į ūkininko kiemą be vienkartinių drabužių ir batų. Buvo pažadėta kuo skubiau juos išdalinti, tad laukiame," -  sako Jurbarko r. Skirsnemunės seniūnijos specialistė Zita Neverdauskienė. Tai ne pirmas specialistės apsilankymas kiaulių augintojų ūkiuose, tad padėtis jai daugmaž žinoma.

Prasčiausia padėtis su daugiabučių gyventojams priklausančiais bendrais tvartais. Visą tvartą aptverti nėra galimybių, o prie atskirų įėjimų aptvarams trūksta vietos

Vienkartinių drabužių nesulaukia ir tauragiškiai. Pasak Gaurės seniūnijos Žemės ūkio specialistės Loretos Martinaitienės, kol yra neišspręstų klausimų, ūkininkams padedama deklaruoti kiaules, informacija skleidžiama kol kas nesilankant ūkiuose.

Šilutės r. Juknaičių seniūnija specialius kostiumus jau gavo, tačiau darbus stabdo neišspręstas transporto klausimas. „Perėjau per pačiuose Juknaičiuose esančius kiaulių ūkius, tuos, kurie čia pat, vietoje. Kol kas neaišku, kaip bus su transportu ir kuro aprūpinimu. Seniūnija turi tik vieną transporto priemonę, nėra kaip išvažiuoti visai dienai. Jei skirtų kuro, būtų galima važiuoti savo automobiliu", - svarsto Juknaičių seniūnijos žemės ūkio specialistas Vytautas Barkauskas.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos teigimu, vienkartiniai drabužius ir antbačiai seniūnijoms jau nupirkti, o išdalinti juos turi VMVT teritoriniai padaliniai. Tuo tarpu transporto klausimą galimai teks spręsti pačioms savivaldybėms.

Seniūnijų specialistai atvirauja norintys kuo greičiau pradėti ir užbaigti ūkių lankymą, nes balandžio 11 d. prasideda pasėlių deklaravimas, tad darbo būsią per akis. Kai kurie iš pakalbintų specialistų svarsto galimybę klausimynus apie kiaulių laikymo sąlygas pildyti tiesiog kabinetuose, pasitikėdami deklaruoti pasėlius atvykusių ūkininkų žodžiais. Mat šie pateiktų duomenų tikrumą tvirtina savo parašais, o kiaulių laikymo patalpų specialistai apžiūrėti neturi teisės. Jų tikrinimo objektas - tik ūkininko kiemas.

Tvarkosi, bet nedeklaruoja

Situacija mažuose kiaulių ūkiuose neprasta, tikina seniūnijų specialistai. „Kiaulių augintojų ūkius mes lankėme ir rudenį, matėme, kad jie yra gana tvarkingi, aptvertos tvoros, dezomatai prie durų. Ir drabužius persirengia, ir batus persiauna. Daugumos ir ūkiniai tvarkingi, ir aplinka nušienauta. Žmonės skaito spaudą, klauso radiją, pakankamai apsišvietę", - pastebi Z. Neverdauskienė.  Didesnė problema, pasak specialistės, graužikai. Nuo jų apsisaugoti sunku, ypač jeigu tvartas medinis, senas. Tada ir tinklas, ir kitos priemonės mažai gelbsti.

Specialistė pastebi, kad kaimo gyventojai neretai pamiršta ar nenori deklaruoti auginamų kiaulių.  „Savo seniūnijoje suregistravau apie 120 kiaulių laikytojų, dabar VMVT atsiuntė sąrašą, kad pirmą šių metų ketvirtį mano seniūnijoje tik 60 kiaulių laikytojų. Vėl bus ne visi deklaravę, turi jiems nuolat priminti, nors pats žmogus yra už tai atsakingas", -  sako Z. Neverdauskienė.

Kad kai kurie gyventojai vengia deklaruoti paršelius, pastebi ir Gaurės seniūnijos specialistė. „Seniūnijoje yra iki 30 ūkelių laikančių kiaulių. Tas skaičius nuolat kinta, paskerdė, pardavė ir jau reikia deklaruoti. Galbūt kai kurie tiesiog vengia tai daryti dėl griežtų reikalavimų, kurie nesiskiria, ar žmogus laiko vieną kiaulę, ar dešimt", - svarsto L. Martinaitienė. Žmonės bijo nuobaudų, prarasti išmokas.

Didžiausia bėda - aptvarai

Seniūnijų specialistų tvirtinimu, didžiausia mažų kiaulininkystės ūkių bėda - tvoros. Taisyklės nurodo, kad aptverta turi būti taip, kad į kiaulių laikymo patalpas negalėtų nekontroliuojamai patekti pašaliniai asmenys, transporto priemonės, taip pat valkataujantys ar laukiniai gyvūnai. Gyvenantiems prie miško nuo pastarųjų apsisaugoti itin sunku. Vielos tinklo tvoroje skylės greitai atsiranda, ne visada jos ir pastebimos.

„Prasčiausia padėtis su daugiabučių gyventojais, kurie turi bendrus tvartus. vien Juknaičių seniūnijoje tokių tvartų  koks septynetas. Kaip tu jį aptversi, jeigu ten yra daug durų ir daug šeimininkų. Kur individualūs namai, viskas aišku. Jeigu yra tvora aplink visą kiemą, uždaromi vartai, nebūtina aptverti atskirai dar ir tvartą. Svarbu, kad nevaikščiotų pašaliniai, kad šunys, katinai nelandžiotų, ir tvarka, o su daugiabučiais prasideda problemos", - sako V. Barkauskas. Nors tokiais tvartais naudojasi nedaug kiaulių augintojų, kaip jie išspręs aptvarų klausimą, sunku numanyti.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kokios priežastys verčia / priverstų atsisakyti ūkio?
Orai