Gyvenimas toks...
Šernai pirmi pradėjo „bulviakasį“
2013-06-21

Šilutė. Per pastarąsias dvi savaites į Šilutės rajono savivaldybę kreipėsi keturi ūkininkai, nukentėję nuo šernų: gauruotieji riestasnukiai jau kelia puotas žmonių bulvių laukuose.

Būtų klaidinga teigti, kad laukinės kiaulės įsisuko tik į šių keturių rajono ūkininkų laukus. Tiesiog pastariesiems sunkiai sekėsi rasti kalbą (arba išvis jos nerado) su medžiotojais, į kurių medžioklės plotus patenka jų pasėliai. Ūkininkai ieško užtarimo savivaldybėje.

Anot Šilutės r. savivaldybės Kaimo reikalų skyriaus vyresniojo specialisto Dariaus Lidžiaus, pagal galiojančią tvarką žalą, patirtą dėl laukinių gyvūnų „invazijos" į pasėlius, žemdirbiams privalo atlyginti medžiotojų būrelis (ar klubas), į kurio medžioklės plotą patenka žvėrių nusiaubti laukai. Tačiau medžiokliai ne visada iš karto sutinka prisiimti atsakomybę.

3 Paragrafas delaval

Kai mes (Savivaldybės komisija - red. past.) atvažiuojame, reikalai dažniausiai iš karto pajuda, - teigia D. Lidžius. - Jeigu žemdirbiams visada patiems pavyktų susitarti su medžiotojais dėl žalos atlyginimo, tai ir tokių skundų nebūtų

Pasak vyresn. specialisto, vieną tokį konfliktą komisijai jau pavyko išspręsti: ūkininkui, kuriam birželio pradžioje šernai sutvarkė kaip tik jie vieni moka per 5 ha bulvių lauko, medžiotojai nuostolius kompensavo augalų apsaugos priemonėmis.

Daugiau problemų dėl laukinių kiaulių „nukastų" žieminių bulvių - topinambų. Pavyzdžiui, Saugų seniūnijoje ekologiškai ūkininkaujantis Povilas Gumbelevičius į Savivaldybę kreipėsi dar balandžio 25 d., bet jo problema iki pat šiol neišspręsta.

„Žmogus prarado 4 ha pasėlių ir prašė įvertinti patirtą žalą. Komisija nuvyko į vietą. Tačiau biologinio turto ir žemės ūkio produkcijos normatyvinių kainų sąraše topinambų nėra, todėl ir paskaičiuoti žalą nėra kaip, - pasakoja D. Lidžius. - Mes kreipėmės į Žemės ūkio ministeriją, kad įvertintų ūkininkui padarytą žalą arba mums pateiktų metodiką, kaip ją paskaičiuoti. Deja, iki pat šios dienos nesulaukėme jokios žinios".

Pernai, anot D. Lidžiaus, per visus metus tokių atvejų, kai žemdirbiai patys nesusitarė su medžiotojais dėl laukinių gyvūnų padarytos žalos pasėliams kompensavimo, Šilutės rajone būta mažiau - vos du ar trys.

Susisiekti su Šilutė rajono medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininke Nijole Endrikaitiene nepavyko, todėl pakalbinome medžiotoją iš Jonaičių klubo, buvusį Seimo narį Audrių Endziną. Pastarasis telefonu teigė, kad asmeniškai jam saugoti kaimyno bulves nuo knyslių iš miško - šventa pareiga, todėl pastaruoju metu jis negailintis laiko pasivaikščiojimams vakarais su šautuvu ant peties. Jeigu ir nešaudo į šernus, tai bent jau pagąsdina salvėmis į orą.

„Deja, žalos ne visada pavyksta išvengti, ir tenka ją atlyginti. Kitas dalykas, kai ūkininkas oficialiai uždraudžia medžioti jo žemėse, bet kai įsisuka laukiniai gyvūnai, reiškia pretenzijas medžiotojams, - sakė telefonu A. Endzinas. - Nežinau, kaip Šilutės rajone, bet kitose Lietuvos vietovėse, mano žiniomis, tokių atvejų būta ne vieno".

Įstatymai įstatymais. Tačiau yra manančių, kad ir patys žemdirbiai turėtų dėti bent kiek daugiau pastangų savo pasėliams apsaugoti nuo laukinių gyvūnų. Antai, tas pats Kaimo reikalų skyriaus vyresn. specialistas D. Lidžius, paklaustas, ką apie tai manantis, teigė, kad jis būtent taip ir darąs.

„Prieš Kalėdas prisiperku petardų, o kai sukyla pasėliai, sprogdinu jas savo laukuose. Maždaug kartą per savaitę, kad laukiniai gyvūnai per daug neapsiprastų su triukšmu. Be to, ilgam išlieka parako kvapas, - pasakoja D. Lidžius. - Tai padeda".

Be šernų, Pamario krašto ūkininkų pasėliai dar kenčia nuo gervių ir migruojančių žąsų, kurių medžioti iš viso negalima, taip pat bebrų ir kitų laukinių keturkojų.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip vertinate ŽŪM perkėlimą į Kauną?
Orai