Gyvenimas toks...
Rododendrai mėgsta pušų draugiją
2016-06-29

Vilnius. Vilniaus universiteto Botanikos sode, jaukaus pušyno prieglobstyje, šalia kelio Vilnius - Naujoji Vilnia, jau keturioliktą vasarą savo žiedus skleidžia rododendrai, pradėti čia sodinti 2002 metais. Greta rododendryno sukurtas įspūdingas japoniškas sodas.

Pasak rododendryno ir japoniško sodo augalų vyr. kolekcijų kuratorės Vitalijos Pribušauskaitės, erikinių (Ericaceae) šeimos augalų kolekciją sudaro apie 1 000 taksonų, šiuo metu priskaičiuojama 29 gentys, 180 rūšių, 500 veislių. Pati didžiausia gentis erikinių šeimoje yra rododendrai, kurių priskaičiuojama 139 rūšys ir 232 veislės.

Japoniškame rododendrų sode auga ir kitų šeimų 40 genčių ir 85 rūšių augalai bei žoliniai augalai, tinkami auginti rododendryne: magnolijos, ožekšniai, hortenzijos ir kt.

Rododendryno ir japoniško sodo augalų vyriausioji kolekcijų kuratorė Vitalija Pribušauskaitė

Pušynas parinktas neatsitiktinai

Retas pušynas su vyraujančiu priesmėliu - palanki vieta rododendrų ekspozicijai: esamas dirvožemis pakankamai rūgštus, laidus orui ir vandeniui, retos pušys sudaro lengvą pavėsį, o nukritę spygliai, mažos šakelės praturtina dirvožemį organinėmis medžiagomis. Gilyn besiskverbiančios pušų šaknys nesudaro konkurencijos rododendrų ir kitų erikinių augalų paviršinėms šaknims. Pridėjus rūgščių durpių ir komposto, buvo sukurtos palankios sąlygos augalams gyventi.

„Rododendrynui teritoriją parinkome čia kartu direktoriumi Audriumi Skridaila, nes tai vienintelis pušynas botanikos sode, - prisiminimais dalinasi V. Pribušauskaitė. - Praretinus mišką, atsivėrė visas landšafto grožis. Pradėjome svajoti ir apie japonišką sodą, bendrauti su Japonijos ambasada. 2003 metų pavasarį sode apsilankė garsūs sodų kūrėjai iš Japonijos: Hirosi Tsunoda, Pasaulinės bonsai augintojų asociacijos prezidentas, ir Hajme Watanabe, kompanijos „Angya Ueki" prezidentas. Svečiams labai patiko ši kalvota vietovė, kur yra ir pratekantis vanduo. Mums liko tik surinkti nemažą kiekį lauko riedulių - apie 500 tonų".

Kuo didesnis visžalio rododendro lapas, tuo daugiau reikalauja pavėsio. Bet visiškame pavėsyje, kur nepatenka saulė, rododendrai nežydi. Retas pušynas - ideali vieta erikiniams

V. Pribušauskaitė, VU Botanikos sode dirbanti nuo 1984 metų, pirmiausia pradėjo rinkti Tolimųjų Rytų, Rytų Azijos, Himalajų sumedėjusius augalus. Iš tų kraštų parsisiųsdavo ir rododendrų sėklų, sėdavo jas kartu su kitais augalais, bet rododendrų nepavykdavo išauginti.

„Pradėjau domėtis - pasirodo, rododendrai priklauso erikinių šeimai, kaip mūsų bruknės ar spanguolės. Nuvykau į Latvijos universiteto botanikos sodą, kur prof. R. Kondratovič turėjo surinkęs nemažą kolekciją. Jis savo patirtį apibendrino monografijoje „Rododendrai" - ši knyga man buvo kaip Biblija", - prisimena V. Pribušauskaitė.

Priežiūros ypatumai

Rododendrų ir kitų erikinių augalų sėklos smulkios kaip dulkelės. Iš tokių mažyčių sėklų per kelis metus išauginami krūmai. Vasaržaliai rododendrai pražįsta 3-5 metais po sėjos, visžaliai - 5-7 metais.
Erikiniams augalams būdinga endotropinė mikorizė, kai grybas pro augalų šakniaplaukius išsiraizgo augalo viduje ir padeda augalui siurbti iš dirvožemio fiziologiškai aktyvias medžiagas. Kad grybai galėtų daugintis, reikia rūgščios reakcijos žemės (pH 3-5), substratas turi būti labai purus, lengvas ir turėti daug organinių medžiagų.

Vasaržaliai rododendrai pražįsta 3-5 metais po sėjos, visžaliai - 5-7 metais

Sodinti galima pavasarį ar ankstyvą rudenį, nesodinama stipraus ūglių augimo metu. Duobė kasama 3-4 kartus didesnė už sodinuką. Duobė turi būti kokio gylio, tokio pat ir pločio, daugiausiai iki 50 cm, nes rododendrų šaknys yra apvalios ir auga kaip kamuolys. Negalima sodinti į labai drėgnas vietas, kur aukštai pakyla gruntinis vanduo. Jei paruoštas tinkamas sodinimo mišinys, tręšti reikės tik po metų specializuotomis trąšomis su mikroelementais prieš ir po žydėjimo (balandžio-birželio mėn.).

Nepatartina naudoti chloro turinčių trąšų.

Rododendrų netinka sodinti prie pastato kampų ir kitų vietų, kur nuolat susidaro stiprūs skersvėjai, taip pat atvirose vietose be kitų želdinių, kur visą dieną kepina saulė. Netinka ir šaltiniuotos, užmirkusios molio ir sunkaus priemolio dirvos. Rododendrai neaugs arti medžių kamienų po tankia lapuočių medžių laja, po liepomis, klevais, kaštonais, uosiais, gluosniais ir kitais medžiais, kurių šaknys paviršinės ir driekiasi plačiai.

Rododendrai jautrūs vandens trūkumui, tačiau stipriai užmirkusioje dirvoje gali net žūti. Mulčias palaiko drėgmę ne tik vegetacijos metu, bet ir žiemą apsaugo šaknis nuo šalčio. Jei nelyja, gausiai laistyti krūmus reikia aktyvaus augimo ir pasiruošimo žiemai metu, ypač visžalius rododendrus.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kokios priežastys verčia / priverstų atsisakyti ūkio?
Orai