Gyvenimas toks...
Ramybė, erdvė, natūralus maistas - kaimo turizmo koziriai (Fotogalerija)
2016-05-12

Vilniaus r. Gegužės mėnesį, kai atšyla orai, o gamta sužysta gražiausiais žiedais, prasideda kaimo turizmo sezonas. Skaičiuojama, kad Lietuvoje jis tęsiasi maždaug 100 dienų - per tiek laiko kaimo turizmo sodybų šeimininkai turi užsidirbti lėšų pragyvenimui. Tad stengiamasi kaip galima ilgiau ištęsti turistavimo kaime sezoną, pasiūlant klientams kuo daugiau pramogų.

Vilniaus rajone, Paberžės seniūnijoje, Babriškių kaime įsikūręs užmiesčio klubas „Provansalis" - ne visai tipiška kaimo turizmo sodyba. Pirmiausia buvo sukurtas ekologinis ūkis, ir tik prieš dvejus metus pradėtos teikti apgyvendinimo bei pobūvių rengimo paslaugos.

 „Mūsų ūkis veikia nuo 2004 metų. Turime 45 ha žemės, kuriuose ekologiškai auginame javus ir žirnius. Taip pat puoselėjame pusę hektaro sodo - dalis jame augančių obelų yra senųjų veislių ananasiniai, paprastieji antaniniai, kurie dabar ir vėl labai populiarūs", - pasakoja klubo valdytoja Agnė Vaitkuvienė.

Užmiesčio klubo „Provansalis" valdytoja Agnė Vaitkuvienė kviečia susipažinti su žirgininkystės pasauliu ir suvokti ekologinio ūkininkavimo privalumus

Naujai pasodintas auga 1 ha ploto erškėtynas, kurio uogos tinka sirupams ir arbatoms. Buvo pasodintas ir avietynas, bet jį natūraliai užgožė gervuogių plantacija, tad dabar kasmet džiaugiamasi gausiu gervuogių derliumi. Daug lankytojų suplūsta ir tuo metu, kai pradeda nokti saldieji žirniai, kurių auginami keli hektarai. Žirnių skanavimo laikas trunka neilgai, apie 2 savaites, nes paskui jie pernoksta ir tampa nebeskanūs.

Laukuose ganosi avių pulkelis - tai saugomos genofondinės Lietuvos juodgalvės avys, kurios auginamos veislei. Pasak Agnės, dabar labai populiarėja laikyti avis užmiesčio sodybose, tad dėl veislinių avinukų realizacijos problemų nekyla.

Šiuo metu sodyboje yra apie 30 avių, kurios erdviuose plotuose avys uoliai „dirba" žoliapjovėmis

„45 ha yra per mažai, kad mes galėtume išgyventi kaip augalininkystės ūkis. Reikėtų verstis daržininkyste arba gyvulininkyste", - pripažįsta Agnė. Pasak jos, pajamos iš žemės ūkio duoda 30-40 proc. visų ūkio pajamų. Moteris patikina, kad vertinant tik finansiniu požiūriu, ūkio reikėtų iš viso atsisakyti ir organizuoti tik vestuves ir kitas dideles šventes, tačiau tuomet prarastų idėją pats ūkio kūrimas.

Beje, Agnė su vyru Audriumi yra gryni vilniečiai, o dabar gyvena ir savo vaikus augina kaime. Moteris prisipažįsta, kad sunkiausi buvo pirmieji gyvenimo kaime metai, kuomet kai kurie vietiniai žmonės neslėpė atviro priešiškumo ir žiūrėjo į Vaitkų šeimą kaip į atėjūnus, nežinia ko siekiančius kaime.

Valdytoja patikslina, kad visą veiklą galima suskirstyti į tris dalis - ūkio klubas, jojimo klubas ir vila „Provansalis". Sodyboje yra 7 sportiniai žirgai, o vasaros metu jų padaugėja, mat žirgų šeimininkai atveža savo augintinius pasiganyti švariose, vešliose Babriškių kaimo pievose. Šio žirgyno išskirtinumas yra dar ir tas, kad čia, be jojimo treniruočių, kurias veda trenerė Erika („mūsų Erikos tikėjimas - arkliai", - tarsteli ūkio šeimininkė, taip pabrėždama jaunos merginos atsidavimą savo darbui), dar vykdoma ir edukacinė programa, kurios metu mokoma pažinti žirgą, išmokti „skaityti" jo kalbą.

Sodyboje pajodinėti sportiniais žirgais gali ir pradedantieji, ir jau patyrę jojikai - trenerė kiekvienam parinks jo gebėjimus atitinkantį žirgą

„Kažkaip natūraliai, bendraujant su žirgų savininkais, teikiant jojimo apmokymų paslaugas, atsirado poreikis kažkur apnakvydinti ir pamaitinti žmones. Taip duris atvėrė naujai pastatyta vila, kurios salėse gali tilpti iki 50 žmonių, o nakvynė suteikiama daugiausiai keturiasdešimčiai lankytojų", - sako Agnė, kuriai tvarkytis su darbais padeda keturi samdomi darbuotojai.

Vila - tarsi išsipildžiusi Agnės svajonė, nes moteris visą laiką svajojo turėti viešbutį. Didelį erdvų namą jie statė beveik 10 metų, daug ką darė savo rankomis. „Mūsų vila - Vilniaus klasicizmo stiliaus. Daug tokio tipo pastatų yra šiose apylinkėse", - sako moteris.

Vila buvo statoma kone 10 metų, daug kas daryta pačių šeimininkų rankomis

Nors namas atrodo tarsi dvaras, Agnė kategoriškai neleidžia jo taip vadinti, nes dvaras turi turėti istorines šaknis. O šis namas išdygo tuščioje vietoje. Archeologės specialybę turinti Agnė pasakoja, kad apylinkėse galima suskaičiuoti gausybę (apie 50) tikrų senoviškų dvarų, kurių būklė labai skiriasi - vieni visiškai nustekenti, o kiti puikiai prižiūrėti.

„Mūsų vila atidaryta tik antri metai. Nakvynės kaina žmogui - 15 eurų. Beje, priimame ir lankytojus su šunimis", - šypsosi Agnė. Vaišėms stengiamasi patiekti kuo natūralesnių, vietoje išaugintų produktų - uogų, obuolių, kriaušių, bulvių, pomidorų, agurkų. Agnė pasidžiaugia draugyste ir bendradarbiavimu su netoliese įsikūrusia garsia ožkų augintoja Dalia Ėmužyte - jos gamintų sūrių skonis sužavėjo ne vieną lankytoją. „Esu tikra, kad kaimo turizmo sodybos yra puiki galimybė populiarinti vietinių ūkininkų produkciją", - sako Agnė.

Dalios Ėmužytės sūriai - dar viena galimybė pajusti poilsio kaime skonį

Užmiesčio klubo „Provansalis" valdytoja pasidalija ir planais - norėtų atokiau pastatyti penkis namelius šeimoms, kuriuose būtų užtikrintas privatumas ir ramybė.

*****

Šiandien Anykščių rajone, Rubikių ežero pakrantėje, kaimo turizmo sodyboje „Gradialis Anykščiai" vyksta Lietuvos kaimo turizmo sezono atidarymo renginys. Šiuo metu Lietuvoje yra 655 kaimo turizmo sodybos, iš jų beveik 400 priklauso Lietuvos kaimo turizmo asociacijai (LKTA).

„Pradedame 19-ąjį sezoną. Turime 14 000 nakvynės vietų, per metus šalies kaimo turizmo sodybose nakvoja beveik 320 000 poilsiautojų. Tai beveik penktadalis visų turistų, kurie nakvoja vienoje ar kitoje apgyvendinimo vietoje", - sako LKTA prezidentas Linas Žabaliūnas. Europiniu mąstu kaimo turizmo sektorius sudaro apie 15 procentų viso turistinio apgyvendinimo. Kasmet kaimo turizmo sektorius paauga maždaug 5 procentais.

„Žmonės iš naujo atranda Lietuvą, daug keliauja. Apie 10 proc. atostogautojų sudaro užsienio turistai. Labai auga Latvijos turistų susidomėjimas Lietuva, jie ypač gausiai lanko Šiaurės Lietuvą, Žemaitiją", - pastebi LKTA prezidentas Linas Žabaliūnas

Naujoje Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programoje atskiros priemonės, skirtos kaimo turizmui, nėra. ES parama kaimo turizmui bus teikiama pagal šios progamos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra" veiklos sritį „Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai".

Remiama įvairi ne žemės ūkio veikla: kaimo turizmo plėtra, autoservisų, lentpjūvių, grožio salonų veiklą ir pan. Ne žemės ūkio verslams, tarp jų - kaimo turizmo vystymui ir plėtrai, 2014-2020 m. numatyta skirti 74 mln. eurų. Galima paramos suma vienam paramos gavėjui - iki 200 tūkst. eurų, paramos intensyvumas - iki 50 proc. tinkamų finansuoti išlaidų. Paraiškos gauti ES paramą kaimo turizmui bus renkamos nuo šių metų rugsėjo 1 iki spalio 31 dienos.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kokios priežastys verčia / priverstų atsisakyti ūkio?
Orai