Gyvenimas toks...
Plačiajuostis ryšys pas žemdirbius skuba lėtai
2013-12-31

Vilnius. Kol kas daugiau galimybių naudotis plačiajuosčio ryšio paslaugomis turi tik šalies kaimiškųjų vietovių gyventojai, valstybės ir vietos savivaldos institucijos bei verslo organizacijos. Atokiau įsikūrę ūkininkai gyvena prisiminimais apie dalytus pažadus ir vis dar laukia šios paslaugos.

Žinia apie lapkričio pabaigoje Susisiekimo ministerijos, viešosios įstaigos „Plačiajuostis internetas" ir intelektualių inžinerinių sprendimų bendrovės „Fima" pasirašytą sutartį dėl naujojo RAIN-2 projekto etapo, kuriuo bus toliau plečiamas plačiajuosčio ryšio tinklas, labiau suerzino šalies ūkininkus negu nudžiugino.

Projektą „Kaimiškųjų vietovių informacinių technologijų plačiajuosčio tinklo RAIN plėtra" koordinuoja ir jau keletą metų įgyvendina Susisiekimo ministerija. Pasinaudojus Europos regioninės plėtros fondo lėšomis, planuojama nutiesti magistralinius plačiajuosčio ryšio tinklus į kaimiškąsias šalies vietoves, kuriose šiuo metu nėra jokios plačiajuosčio ryšio infrastruktūros.

Atsiradus galimybei prisidėti prie plačiajuosčio ryšio infrastruktūros plėtros, Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) nusprendė jungtis prie jau įgyvendinamo RAIN projekto ir inicijavo Kaimo plėtros programos pakeitimus, įtraukė naują priemonę „Plačiajuosčio ryšio infrastruktūros plėtra kaimo vietovėse", finansuojamą iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai. Šiuo projektu ketinta atvesti plačiajuostį ryšį į konkrečiose kaimo vietovėse įsikūrusias žemės ūkio sektoriaus organizacijas, ūkius, įmones.

Prieš pradedant šį projektą, ŽŪM kartu su viešąja įstaiga „Plačiajuostis internetas" atliko analizę ir pagal turimą poreikį ir finansines galimybes nustatė, kad yra apie 800 subjektų (žemės ūkio institucijų ir organizacijų, gamybos ir perdirbimo įmonių, kaimo bendruomenių, stambiausių ūkių), kuriuos reikėtų prijungti prie plačiajuosčio ryšio infrastruktūros.

ŽŪM Veiklos administravimo ir turto valdymo departamento Informacinių sistemų skyriaus vedėjas Nerijus Gudelis informavo, kad šiuo metu vertinama finansavimo paraiška dėl pirmojo šio projekto etapo (antrąjį planuojama finansuoti 2014-2020 m. laikotarpio lėšomis), kurio vertė 17 mln. litų.

„Per 2007-2013 m. finansinės paramos laikotarpiu įgyvendinamą projekto etapą bus prijungta apie 400 taškų ir nutiesta apie 400 km šviesolaidinio tinklo kabelio linijų. VšĮ „Plačiajuostis internetas" 2013 m. rugsėjo mėn. pateikė paraišką Nacionalinei mokėjimo agentūrai dėl šio projekto įgyvendinimo, šiuo metu vyksta paramos paraiškos vertinimo baigiamieji etapai. Planuojama, kad paramos sutartis bus pasirašyta 2014 m. sausio mėn. Projektą numatoma įgyvendinti iki 2015 m. liepos", - teigia N. Gudelis.

Susisiekimo ministerijos Komunikacijos ir protokolo skyriaus vyr. specialistė Dalia Perednienė informavo, kad projektas „Kaimiškųjų vietovių informacinių technologijų plačiajuosčio tinklo RAIN plėtra" bus baigtas iki 2014 m. gruodžio 31 d. Įgyvendinant šį projektą tiesiama apie 5900 km šviesolaidžio ryšio linijų, prie plačiajuosčio ryšio linijų prijungiama 950 kaimiškųjų gyvenviečių ir kaimų; įgyvendintus projektą, plačiajuostis ryšys dengs daugiau kaip 98 proc. Lietuvos kaimiškųjų vietovių.

„Tačiau svarbu pažymėti, kad pagal šio projekto įgyvendinimo schemą jo metu nėra diegiami „paskutinės mylios" sprendimai - siekiant neiškraipyti plačiajuosčio ryšio rinkos ir visiems mažmenines paslaugas teikiantiems operatoriams sudaryti vienodas konkuravimo sąlygas, nutiesta valstybės lėšomis infrastruktūra yra nuomojama privatiems operatoriams, vienodomis sąlygomis ir įkainiais, kurie savo ruožtu jau teikia paslaugas galutiniams interneto paslaugų naudotojams", - sako D. Perednienė.

Šiuo metu šis projektas gerokai lenkia ŽŪM koordinuojamą projektą: jau nutiesta 4916 km šviesolaidinių kabelinių linijų, kuriomis prijungti 775 kaimai ir miesteliai. Naująja infrastruktūra naudojasi 45 mažmenines paslaugas teikiantys operatoriai.

Šiandien ūkininkas ūkininkavimo be interneto nebeįsivaizduoja - tvarko finansinius reikalus, deklaruoja, veda buhalterinę apskaitą. Specialistai yra sukūrę nemažai kompiuterinių programų, kurios padeda racionaliau ūkininkauti, gauti geresnį derlių. Vis dėlto nemažai daliai žemdirbių dėl vilkinamų tesėti pažadų jos vis dar neprieinamos ir tampa rimtu stabdžiu būti konkurencingais.

„Svarbu ne tik turėti prisijungimą prie interneto, bet labai svarbu yra ryšio sparta ir kokybė. Plačiajuosčio ryšio įvedimas būtent ir turėtų užtikrinti kokybišką ryšį. Šiuo metu neįsivaizduojamas verslas be interneto - tai ir elektroninės paslaugos, ir bendravimas socialiniuose tinkluose, ir informacijos paieška ir t. t.", - sako Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Informacinių technologijų skyriaus vadovė Ilma Rimkevičienė.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip vertinate ŽŪM perkėlimą į Kauną?
Orai