Gyvenimas toks...
Pieno ūkiai garsiau kalba apie pasitraukimą iš gamybos
2015-07-20

Kėdainiai. Pieno ūkių savininkai kenčia ne tik dėl žemų supirkimo kainų, bet ir dėl kai kurių supirkėjų nesąžiningumo, kuomet kooperatyvams nustatoma mažesnė pieno supirkimo kaina arba apskritai atsisakoma pieną supirkti. Vis dažniau žemdirbių kalba apie pasitraukimą iš pienininkystės.

Ažytėnų žemės ūkio bendrovės vadovo Šarūno Šiušės (nuotr.) teigimu, nėra ženklų, kad situacija pieno sektoriuje artimiausiu metu pasikeis. „Pieno perdirbimas ir prekyba pieno produktais Lietuvoje monopolizuota. Buvo mėginimų įvesti pieno rinkos reguliavimą jau buvo, tačiau žemdirbys, būdamas žemiausia šio verslo grandimi, palengvėjimo nepajunta. Valstybės reguliavimas nėra pakankamai gera priemonė gelbėti žlungantį Lietuvos pienininkystės sektorių. Reikia nuoseklių, sisteminių, ilgalaikių priemonių tiek pačios valstybės narės, tiek Europos Sąjungos lygiu, pieno sektoriaus modernizavimui ir kooperacijai stiprinti. Ypatingai tai svarbu naujosioms Europos Sąjungos narėms. Pavyzdžiui, Vokietijoje situacija visai kita: kooperacija daug gilesnė, turinti šimtametes tradicijas, daug ir tradicinių, ir ekologinių pieno ūkių. Už paprastą pieną vokiečiams mokama po 30 euro centų už litrą, o mūsų žemdirbiai gauna bemaž perpus mažiau. Ne kartą esame išgyvenę įvairių krizių, tačiau tokioje duobėje dar nesame buvę", - sako 300 karvių bandą turinčios bendrovės vadovas.

Pieno ūkių gali mažėti

Anot Š. Šiušės, Europos Komisijos sprendimas panaikinti pieno kvotas buvo klaida, kuri gali prisidėti prie pieno sektoriaus nykimo. „Lietuva nustatytų pieno kvotų neįvykdydavo ir nėra pasirengusi didinti pieno gamybos pajėgumų, ypač esant tokioms pieno supirkimo kainoms. Briuselis nenumatė jokių alternatyvių kontrolės mechanizmų, kurie garantuotų sąnaudas padengiantį kainų lygį. Vienkartinės kompensacijos - trumpalaikė išeitis. Bendrauju su kolegomis ir, deja, pieno ūkių ateities prognozės nėra optimistinės. Šiuo metu laikas ruošti pašarus žiemai. Tačiau tai nėra lengva, nes rūpesčių kėlė sausra, prastai augusi žolė, silpni kukurūzų pasėliai. Vadinasi, pašarų žiemai bus paruošta mažiau. Tad mažesnių ūkių ūkininkai dvejoja ar apskritai verta tuo užsiimti. Spaudoje pasirodė skelbimų apie karvių bandų išpardavimą. Tuo skuba pasinaudoti kaimynai lenkai, kur pieno politika visai kitokia ir tenykščiai pieno gamintojai neišgyvena tokios gilios krizės kaip mes", - sako Š. Šiušė.

Žaliavos tiekėjams - dvigubi standartai

Kėdainių rajono žemės ūkio bendrovės „Vermena" vadovas, kooperatyvo „Pienas LT" narys Albertas Šilkaitis teigia, kad situacija pieno gamybos sektoriuje dar nėra buvusi tokia bloga. „Dalyvauju visuose Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdžiuose. Akivaizdu, kad valdžios atstovams dar labai sunku suvokti realią pieno gamintojų situaciją. Baisiau pieno sektoriuje būti negali. Tuo tarpu tiek Lietuvoje, tiek Europoje politikai nevengia žaisti laisvos rinkos sąvoka ir teisina ja savo neveiksnumą. Pagal pieno supirkimo kainą ilgą laiką buvome treti nuo galo Europoje, dabar esame paskutinėje vietoje! Pieno perdirbėjai numušinėja žaliavinio pieno kainas aiškindami, kad ūkininkai pagamina pieno perteklių, kad pieno nebereikia. Liepos mėnesį jie jau atsisakė supirkti iš mūsų 200 tonų pieno. Tad kaip paaiškinti tai, kad esant vadinamajam pieno pertekliui Lietuvoje, perdirbėjai šį mėnesį papildomai įsivežė pieno iš Latvijos ir Estijos? Konkurencingumas čia niekuo dėtas - latviams ir estams perdirbėjai moka didesnę kainą nei lietuviams. Tad ar tai nėra sąmoningas Lietuvos kooperatyvų bauginimas ir žlugdymas, norint sugrąžinti baudžiavos laikus?", - retoriškai klausia A. Šilkaitis.

Nuostolingai dirbti nebenori

Pelutavos kaimo ūkininkas Zigmas Ričkus gana atvirai kalba, kad šie metai - paskutiniai, kada jis užsiima pieno gamyba. „Ūkininkauju seniai, pieno gamyba užsiimu 16 metų ir tik dvejus metus šis sektorius bent jau man nebuvo nuostolingas. Kol supirkimo kainos buvo bent kiek padoresnės ir pieno gamybos sąnaudos svyruodavo ties savikainos riba, kentėjau, tačiau dabar apsisprendžiau - pavasarį melžiamų karvių bandą, kurioje apie 100 galvijų, parduosiu. Gaila tokio žingsnio, nes daug investuota į bandą, į fermų atnaujinimą, į darbuotojų kvalifikaciją, tačiau toliau dirbti nuostolingai nebegaliu. Žemdirbiai žino, kad kiek lengviau gyvena mišrių ūkių savininkai, o vien pieno gamintojams dabar itin sunkus metas. Jei ne atsakomybė prieš darbuotojus, kurių mano ūkyje yra devyni, jau seniai būčiau karves pardavęs, tačiau suprantu, kad kai kam galimybė dirbti ūkyje - vienintelis pragyvenimo šaltinis atokiame kaime. Apmaudu, jog aukščiausioji šalies valdžia mūsų problemų nemato", - sakė Z. Ričkus.

Per metus kainos mažėjo 40 procentų

Surviliškio seniūnijoje ūkininkaujantys Erlenda ir Laimis Turskiai turi 117 melžiamų karvių bandą. Ūkininkai neslepia apmaudo, jog per metus pieno supirkimo kainos mažėjo maždaug 40 procentų.

„Šiuo metu mes dirbame net pieno savikainos kaštų neuždirbdami. Gerai, kad turėjome santaupų, tačiau jos itin greitai tirpsta. Tikiuosi, kad situacija pagerės. Guodžiamės, jog esame kooperatyvo „Pienas LT" nariai, tad susitelkus yra kiek paprasčiau derėtis dėl palankesnių supirkimo kainų. Nejaugi mūsų politikai tokie trumparegiai ir nemato reikalo gelbėti pieno ūkių nuo sunykimo", - stebėjosi ūkininkė E. Turskienė.

Rajone - bemaž pusšimtis pieno gamintojų

Kėdainių rajono Žemės ūkio ir aplinkosaugos skyriaus duomenimis, rajone šiuo metu iš viso yra 409 pieno gamintojai, kurių ūkiuose registruota 7 732 melžiamų karvių. Iš minėtų pieno gamintojų 15 yra žemės ūkio bendrovės ir įmonės, registravusios 4 541 karvių. Per metus Kėdainių rajone pagaminama 51 600 tonų pieno (apie 4 300 tonų per mėnesį). Stambieji ūkiai yra žemės ūkio kooperatyvo „Pienas LT" nariai.

MŪ inf.

Kartu

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kuri problema Jums didžiausia?
Orai