Gyvenimas toks...
Pieno gamintojai sprendžia: ryžtingi protestai ar nuosaikus dialogas? (fotogalerija)
2015-07-20

Kaunas. Žemės ūkio ministrės inicijuoto ir Seime priimto Ūkio subjektų, perkančių-parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo nauda pieno ūkiams bus nulinė, o žala - didžiulė, - taip apie naują grėsmę kalbėta Jono Vilionio (nuotr.) vadovaujamoje Pieno gamintojų asociacijos taryboje.

Lietuvos pieno gamintojų asociacijos Tarybos nariai, susirinkę liepos 17-ąją į posėdį, tarėsi dėl tolesnių veiksmų, kurie galėtų palengvinti pieno ūkių situaciją. Nuomonių ir siūlymų buvo pačių įvairiausių: nuo vizito į Žemės ūkio ministeriją, kreipimosi į šalies ir Briuselio politikus iki kelių blokados, atskirų pieno perdirbimo įmonių boikoto ir pieno išpylimo akcijų. Kiti, nusivylę galimybėmis pasiekti sutarimą su valdžia ir perdirbėjais, siūlė individualiai spręsti ūkių problemas -parduoti galvijus ir imtis kitos veiklos.

Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas Bronius Markauskas, pristatydamas pieno sektoriaus situacijos apžvalgą, pastebėjo, kad pieno produkcijos gamybos kaštai Lietuvos perdirbimo įmonėse yra nepaprastai dideli, nors pieno žaliava yra pigiausia Europos Sąjungoje, o darbo jėga irgi viena mažiausiai kainuojančių. Tad išvada, anot B. Markausko, ateina savaime - perdirbėjų nepasotinamumas, nežabotas akcininkų siekis lobti atvedė prie tokios situacijos.

„Perdirbėjai teigia, esą jie priversti atsivežti iš užsienio brangios pieno žaliavos, nes mūsų šalies žemdirbiai parduoda pieną užsieniečiams. Statistika rodo, kad perdirbėjai įsiveža 7 kartus daugiau pieno žaliavos negu užsieniui parduoda mūsų ūkininkai (2015 m. gegužę pieno išvežta 5,7 tūkst. t, įvežta - 35,6 tūkst. t). Net 22 proc. Lietuvoje perdirbamo pieno sudaro brangesnė įvežtinė žaliava", - sakė B. Markauskas, pavadinęs tokią ekonominę veiklą nesąmone.

Žemės ūkio kooperatyvų asociacijos „Kooperacijos kelias" valdybos pirmininkė Jūratė Dovydėnienė kalbėjo apie tebevykdomą pieno kooperacijos žlugdymą - kooperuotiems ūkiams perdirbėjai siūlo mažesnę pieno supirkimo kainą, siekdami priversti atsisakyti dalyvavimo kooperuotoje veikloje.

Pieno gamintojų atstovai piktinosi, kad Seimo priimto Ūkio subjektų, perkančių-parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo projekto jo iniciatorė žemės ūkio ministrė V. Baltraitienė su gamintojais nederino. „Su mumis to įstatymo nederino! Dabar perdirbėjai pasieks, kad tapsime dar labiau paklusnūs, bejėgiai, jie maudys mus po vieną", - kritikavo įstatymo priėmimą LPGA vadovas Jonas Vilionis.

Įstatyme numatyta, kad pieno gamintojams pristačius vienodą pieno kiekį, nesvarbu ar tai būtų kooperatyvas ar stambus ūkis, būtų mokama vienoda kaina, kuri negali būti nepagrįstai mažinama. „Toks iš pirmo žvilgsnio nekaltas teiginys iš tikrųjų reiškia, kad rinkoje kylant pieno kainoms perdirbėjai nebus įpareigoti jų didinti, nes kalbama tik apie tai, kad jos nemažėtų, - kalbėjo asociacijos „Kooperacijos kelias" valdybos pirmininkė Jūratė Dovydėnienė. - Įgyvendinant įstatymą planuojama nustatyti bazinę supirkimo kainą, kuri bus nedidelė, ir įteisinti priedus - kitaip tariant duoti perdirbėjams instrumentą vykdyti įvairiausias manipuliacijas. Kooperatyvai geresnių kainų nebesulauks, nes jiems bus taikomos nuoskaitos dėl netinkamos kokybės."

Pasak J. Dovydėnienės, įstatymas sudaro galimybę perdirbėjams delsti priimti pieną iki paskutinės dienos, o vėliau priimti jį mokant labai mažą kainą. Jos manymu, perdirbėjai taip ir elgsis.

J. Dovydėnienė taip pat atkreipė dėmesį, kad niekas iki šiol nepateikė jai aiškaus atsakymo, kaip šis įstatymas, įsigaliosiantis nuo rugpjūčio 1 d., bus taikomas šiuo metu galiojančioms ilgalaikėms sutartims.

Atsakymo į klausimą, ką daryti toliau, ieškota beveik dvi valandas. Dalis siūlė nedelsti ir veikti ryžtingai: važiuoti prie Vyriausybės piketuoti, pasinaudoti rudenį Vilniuje vyksiančiu Pasaulio pieno kongresu, kad Lietuvos pieno gamintojų balsas būtų plačiau išgirstas, tverti kelius savivaldybėse, pareikšti nepasitikėjimą Žemės ūkio ministerijai ir ministrei V. Baltraitienei. Kiti buvo linkę rinktis nuosaikesnes priemones, tęsti dialogą.

LPGA Tarybos pirmininkas J. Vilionis pasiūlė pirmiausia užsitikrinti, kad valstybė garantuos pieno gamintojams žadėtąją paramą, jos nesumažins, t. y. mokės už šiuos metus už 1 toną kvotinio pieno 25 eurus (87 Lt), o už karvę - 77 eurus (266 Lt). Tikslus paramos dydis turi būti nustatytas ne vėliau kaip iki einamųjų metų spalio 1 d. atskiru žemės ūkio ministro įsakymu.

Pieno gamintojai dar žada stebėti, kaip artimiausiu metu kis pieno kainos. Jei jos nekils, tuomet LPGA svarstys tolesnius žingsnius.

Tikimasi, kad situacija turėtų pradėti keistis paleidus kooperatyvo „Pienas LT" gamyklą, kuri supirks nemažą kiekį žaliavos.

MŪ inf.

Mano ūkis - mobili apačia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip šiųmečiai orai paveikė apsirūpinimą pašarais Jūsų ūkyje?
Orai