Gyvenimas toks...
Pernai išgyventi padėjo atsargos
2019-01-23

Kėdainiai. Truskavos seniūnijoje jau daugiau kaip ketvirtį amžiaus gyvuoja žemės ūkio bendrovė „Vermena“. Jos valdos – apie 1 100 hektarų dirbamos žemės, per 300 melžiamų karvių, jų prieauglis ir didžiausias turtas – bemaž pusšimtis darbuotojų.

Didelį pienininkystės ūkį valdančios bendrovės vadovas Albertas Šiltaitis sako, kad jis su savo kolektyvu neina lengviausiu keliu. „Man patiko kažkieno pasakyta mintis, kad Lietuvoje yra dviejų tipų žmonės – nuolat dejuojantys, kad viskas blogai, bet nieko nedarantys, ir nepasiduodantys bei dirbantys sukandę dantis. Mes norėtume save priskirti prie pastarųjų. Pieno sektoriaus atstovai neleis meluoti, jog čia dirbti reikia labai daug, o ir garantijų dėl geresnės ateities niekas negali duoti. Tik patys galime kažko imtis ir keisti gyvenimą į geresnę pusę“, – svarsto bendrovės vadovas.

Tad neatsitiktinai nuo pat pradžių „Vermena“ aktyviai prisidėjo prie kooperatyvo „Pienas LT“ kūrimo ir jo veiklos plėtros. „Mūsų bendrovė palaikė kooperaciją nuo pat pradžių. Nemetėme kelio dėl gardesnio kąsnio. Esame kooperatyvo nariai visus 10 metų, investavome daugiau kaip 300 tūkst. eurų. Tikiu, kad kooperatyvo veikla įsibėgės ir galėsime džiaugtis, kad įveikėme visus sunkumus‘‘, – optimistiškai nusiteikęs A. Šilkaitis.

Lytagra 19 03 mobilus 3 paragrafas

Kodėl pernai buvo tinginių metai

Nors praėję dveji metai žemdirbiams nebuvo lengvi, tačiau bendrovė „Vermena“ gali pasidžiaugti, kad išgyveno be didesnių stresų. „Žemdirbiams nereikia priminti, kad užpernai viską merkė lietus, pernai džiovino sausra. Tačiau aš juokais praėjusius metus vadinu tinginių metais – juk viską buvo galima padaryti daug greičiau. Seniau javapjūtę baigdavome tik rugpjūčio pabaigoje, o pernai ji buvo baigta rugpjūčio 3-iąją. Deja, esant mažiau darbo, visko buvo mažiau – ir žolės, ir šiaudų, ir grūdų, ir pieno. Gerai, kad turėjome ankstesnių metų atsargų. Mūsų karves gelbėjo užpernykščiai pašarai“, – pasakoja bendrovės vadovas.

Tačiau dėl karščių krito primilžiai. Negana to, dar ir pieno supirkimo kaina buvo mažesnė: pernai gavo po 24 centus, o užpernai – po 28 centus už kilogramą pieno. „Tačiau mes nelinkę dejuoti. Puikiai suprantame, kad žemės ūkyje būna visko. Svarbu dirbti, gerai sugyventi su kaimynais ir padėti vieni kitiems‘‘, – šypsosi A. Šilkaitis.

„Vermenos“ vadovas prasitarė, kad pagaliau vėl ryžosi rašyti projektą ir imtis naujų investicijų. „Nors, atrodė, kad visko jau ir taip turime, tačiau norisi eiti koja kojon su laiku. Jei galime įdiegti naujausias technologijas, tai tą ir darysime. Norime modernizuoti melžimo procesą, atnaujinti technikos ūkį, be to, reikia karvių diendaržį tvarkyti, dar silosui tranšėją pastatyti‘‘, – vardijo A. Šilkaitis.

Jau maždaug dešimtmetis, kai bendrovės melžiamos karvės ir visi kiti galvijai laikomi tvartuose, iš kurių visus metus kada tik panorėję gali išeiti į lauke esančias mociono aikšteles. Bendrovės specialistai įsitikino, kad taip juodmarges auginti paprasčiau: reikia mažesnių žolynų plotų, laukai švaresni.

Nepamiršta bendruomenės reikalų

A. Šilkaitis Truskavos seniūnijoje visiems gerai žinomas geradarys. ŽŪB „Vermena“ daugelio kaimo švenčių rėmėja, bendrovė pagalbos ranką tiesia ir tiems, kam sunkiau sekasi. Pernai svariai prisidėjo prie kilnaus sumanymo – drauge su kitais ūkininkais ir bendruomenės nariais padėjo Truskavos bažnyčiai nupirkti vargonus. „Mums svarbu, kur ir kaip gyvename. Juk tiems, kas padeda kitiems, visada ir Dievas padeda‘‘, - tik kukliai nusišypsojo A. Šilkaitis.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Ką manote apie klimato atšilimą?
Orai