Gyvenimas toks...
Naujovių baimę sumažintų finansinės paskatos
2013-10-03

Vilnius. Didesnė dalis žemdirbių nėra pasirengę priimti inovacijų, nejaučia joms poreikio, neieško informacijos, susijusios su naujovėmis ir gerąja patirtimi - tokie apibendrinimai nuskambėjo Vilniuje surengtoje tarptautinėje „Euragri" konferencijoje. Situaciją galima būtų pakeisti plačiau taikant ekonominio skatinimo priemonės.

Konferencijos dalyviai akcentavo, kad vien supratimo, jog naujovės yra būtinos, nepakanka - reikia, kad susiformuotų ir paklausa, garantuojanti, kad inovacija bus priimta. Inovacijoms atviri vartotojai yra svarbiausia sąlyga siekiant sukurti palankią terpę naujovėms.

Diskusijos dalyviai vieningai teigė, kad žemės ūkio sektoriuje kaip niekad anksčiau būtinos permainos, tačiau žemės ūkio mokslas - tai ne tik technologijos, tai viso gyvenimo lygio kėlimas, todėl turi spręsti ne tik žemės ūkio bei ekonominius, bet ir  socialinius, aplinkosauginius, vartotojų ugdymo klausimus,  kaimo plėtros problemas.

3 Paragrafas delaval

Pabrėžta, kad visos ES šalys turi panašius spręstinus klausimus - maisto sauga ir kokybė, aplinkosauga, kaimo plėtra, ekologinė žemdirbystė, žemės ūkio sektoriaus konsolidacija su maisto ir chemijos pramone (žemės ūkio produktai ne maistui, bioproduktai, biodedegalai) ir kt. Todėl ypač svarbu šalims kooperuoti turimus išteklius ir šiuos klausimus spręsti kartu pasinaudojant partnerių patirtimi. Bendradarbiavimas tarp įvairių organizacijų turi vykti ne tik tarptautiniu mastu, tačiau ir vietiniu - į šį procesą turi įsitraukti skirtingų patirčių bei kompetencijų mokslininkai, ūkininkai, žemės ūkio sektoriaus, nevyriausybinių organizacijų atstovai, konsultantai, verslo partneriai, tiekėjai ir kt.

Žemės ūkio produktų gamintojų imlumui naujovėms skatinti reikėtų plačiau taikyti ekonominio skatinimo priemones, tokias kaip kreditai, mokesčių lengvatos ir kitus svertus, kurie skirti konkrečiam tikslui ir turi konkretų vartotoją. Inovacijų politika turėtų būti orientuojama į inovacijų plėtrą ypač mažuose ir vidutiniuose šeimos ūkiuose, kurių plėtrą numatoma skatinti 2014-2020 metų paramos priemonėmis.

Konferencijos dalyviai atkreipė dėmesį, kad stiprėjantis susirūpinimas aplinkos apsauga, paieška palankesnių kaimo ekonominių ir socialinių problemų sprendimo būdų, sveikatos problemos vis labiau skatina atsigręžti į ekologines, tausojančios žemdirbystės technologijas. Tad ypač skatinamas inovacijų taikymas ekologijoje, kurių dėka galėtų būti tvariau naudojami gamtos ištekliai, mažinamas neigiamas žmogaus veiklos poveikis aplinkai. Taip  agroekologija taptų puiki niša inovacijoms.

Siekiant supažindinti su inovacijų praktiniu pritaikymu Lietuvoje, konferencijos dalyviams (tarp kurių - Europos mokslo elitas bei įvairių šalių valdžios ir verslo, nevyriausybinių organizacijų atstovai, mokslininkai, žinių kūrėjai) surengta išvyka į Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institutą Babtuose. Instituto darbuotojai dalyviams išsamiai papasakojo apie Augalų fiziologijos bei Biochemijos ir technologijos laboratorijose atliekamus tyrimus, pristatė sodo augalų genetikos ir biotechnologijos naujoves, aprodė obelų bandymų sodą.

ŽŪM, MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip vertinate ŽŪM perkėlimą į Kauną?
Orai