Gyvenimas toks...
Mūsų žemdirbiai - ne vien duona gyvi
2018-02-02

Pakruojis. Ūkininkai retokai siejami su kūryba - visiems atrodo, kad jie pernelyg arti žemės. Tačiau ne vienas žemdirbys turi išskirtinių kūrybinių veiklų: kas kuria magiją iš lauko akmenų, kas žino visas gintaro rinkimo paslaptis, dar kiti kolekcionuoja drugelius ar vaidina profesionaliame teatre.

Idėja pažvelgti į ūkininkų gyvenimą iš kitos pusės kilo bendrovei „Linas Agro". Pernai rudenį suburta kūrybinė komanda aplankė dvylika kūrybingų žmonių, kurių daugelis yra ilgamečiai bendrovės klientai. Straipsniai apie ūkininkų pomėgius buvo publikuoti viename didžiausių šalies portalų ir sulaukė didelio dėmesio.

„Tai rodo, kad Lietuvai vis dar reikia istorijų apie šviesius žmones", - sakė projekto idėjos autorė ir koordinatorė, bendrovės „Linas Agro" marketingo projektų vadovė Eglė Sidabraitė-Garbauskienė, straipsnių herojams dėkodama už pasitikėjimą.

Projekto „Ne vien duona gyvi..." idėjos autorė „Linas Agro" marketingo projektų vadovė Eglė Sidabraitė-Garbauskienė (dešinėje) ir straipsnių autorė „Linas Agro" informacijos plėtros specialistė Rasa Jagaitė

„Pasiūlymą aprašyti dvylika herojų priėmiau su didžiule atsakomybe. Esu dėkinga visiems, kurie pravėrė savo Gyvenimo duris, pasitikėjo. Šis projektas praturtino ir mane - dar kartą pamačiau, kiek mūsų kaime gražių spalvų, įsitikinau, kad mūsų kaimas gyvuos, kol jame bus tokių nuostabių žmonių", - kalbėjo R. Jagaitė.

Jauki vakarienėšiltoje Pakruojo dvaro traktieriaus aplinkoje

Visi herojai - labai skirtingi

Akmenės rajone, Papilėje, ūkininkaujantis Algirdas Martyšius svajoja atgaivinti seną vandens malūną, pastatytą ant Ventos kranto, dabar jau išnykusiame Augustaičių kaime. Malūne bei netoliese esančiose arklidėse ūkininkas ketina įkurti ir senovinių buities rakandų, baldų, žemės ūkio padargų muziejų.

„Išgirdau apie akciją, kad kiekvienas turėtume kažką padovanoti Lietuvai artėjančio valstybės 100-mečio proga. Turiu miško, kuriame buvo užžėlusi laukymė. Sugalvojau joje įrengti poilsio aikštelę su tvenkinuku, pavėsine, laužaviete - ji skirta visų žmonių poilsiui", - sako A. Martyšius, Papilėje dar įkūręs ir kaimo turizmo sodybą „Svajoklių slėnis".

Bendrovės „Linas Agro" prekybos vadovas Nerijus Liukenskis ir Rasa Jagaitė sveikina ūkininką Algirdą Martyšių

Ūkininkas Albertas Klikūnas Naujamiesčio vienkiemyje, Panevėžio rajone, kolekcionuoja ir restauruoja senąją arklinę žemės ūkio techniką - vien tik arklinių plūgų yra trys dešimtys. Ūkininko akys suspindi kaskart, kai tik pavyksta surasti naują eksponatą, o kiekvienam, atvykusiam į svečius, ūkininkas dovanoja seną arklio pasagą - laimei gaudyti.

Apdovanojimu džiaugiasi senosios arklinės žemės ūkio technikos kolekcionierius Albertas Klikūnas

Pakruojiškis ūkininkas Gediminas Ališauskas savo 4,5 ha užimančioje sodyboje yra sukaupęs nesuskaičiuojamą gausybę įvairiausių formų, spalvų ir raštų akmenų, iš kurių sukurta keliolika įvairaus dydžio alpinariumų. Čia ir daugybė meniškų medžio skulptūrų, o sodyboje nuolat vyksta menininkų plenerai. Apžiūrėti unikalios ūkininko sodybos atvyksta ne tik tautiečiai, čia lankėsi svečiai iš JAV, Meksikos, Kanados, Turkijos, Portugalijos, Ispanijos ir kitų šalių.

Radviliškio rajone, Aukštelkų kaime, ūkininkaujantis Vaidotas Šleinius yra įsimylėjęs savo „vabalą" - legendinį automobilį „Volkswagen Beetle" (pagamintą 1966 m.), kuriuo įveikė dešimtis tūkstančių kilometrų, pasiekė net šiauriausią Europos tašką Nordkapą. Atsitiktinai įsigytas „vabalas" pakeitė Šleinių šeimos laisvalaikį - kelionėse patiriamų įspūdžių jie nekeistų į nieką.

Visi projekto dalyviai buvo pakviesti į šventinį vakarą Pakruojo dvare ir apdovanoti dėmesiu, padėkomis ir dovanomis

Panevėžio rajono Smilgių seniūnijos ūkininkas Donatas Tumas daug metų šoka kolektyve „Smilgė", o krepšinis - jo antroji aistra. Donatas sako, kad vien apsivilkti tautinį kostiumą, pasiūtą iš natūralių audinių ir siuvinėtą dailiais raštais, yra nepakartojamas jausmas. O kiek smagių nuotykių patirta su šokių kolektyvu dalyvaujant šventėse... Dabar „Smilgė" rengiasi 2018-ųjų respublikinei Dainų šventei.

Danguje - su vėju, ant žemės - su muzika - štai taip gyvena Kupiškio rajono ūkininkas Almantas Bartaševičius. Po darbų į rankas ima argentinietišką bandoniją ir sodyboje pasklinda kartais linksmos, o kartais ilgesingos melodijos. Beje, groti bandonija jis išmoko pats, dabar muzikuoja kolektyve „Kupiškio krošto muzikontai". Kita ūkininko aistra - parasparniai. Jis sako, kad aviacija yra rimta ir nepagydoma liga, o mūsų kraštas iš paukščio skrydžio yra ypatingai žavus.

Kupiškio rajono ūkininkas Almantas Bartaševičius ir bandonija - neišskiriami

Žemaitis ūkininkas Robertas Marcinkevičius, ūkininkaujantis Klaipėdos rajone, kolekcionuoja gintarus, o rudenį, kai baigiasi lauko darbai, su žmona Ilona važiuoja gintarauti. Įdomių radinių sugeba rasti ne tik jūroje, bet ir savo laukų žemėje - čia pilna ankstesnių kartų gyvenimo ženklų, senovinių monetų (seniausia jo rasta moneta - 1652 metų), amuletų.

Pyragų ir levandų aromatas, židinio šiluma, vaikų klegesys, dažni giminių susiėjimai - tokia yra laimės formulė, kurią sukūrė jauna Kauno rajono ūkininkų Inesos ir Olego Naturjevų šeima. Jiedu susituokė būdami devyniolikos, o po dešimtmečio jau turėjo keturis vaikus: Nedą, Kernių, Medeiną ir Žemyną. Inesa kepa gardžius tortus, daug mezga, kuria paveikslus ir puokštes, taip pat garsėja talentu organizuoti šventes ir giminių susibūrimus.

Trijų kartų vyrai iš Joniškėlio - ūkininkas Darius Macelis, jo tėvas Juozas ir sūnus Rokas žvejoja, kai tik turi laisvo laiko. Pradėję nuo vietinės upės Mūšos, ilgainiui Maceliai išplėtė žvejybos arealą, pasiekė Nemuną, Kuršių marias, Baltijos jūrą ir net Liepojos pakrantę, Latvijos upes. Vyrai tikina, kad didžiausi jų laimikiai vis dar plaukioja kažkuriuose vandenyse.

Vaidas Maršalka Nacionaliniame Kauno dramos teatre yra talentingas aktorius, o laisvu nuo aktorystės - visus darbus išmanantis Širvintų rajono ūkininkas, puoselėjantis ūkį kartu su savo tėvais Rūta ir Feliksu Maršalkomis.

Pasak Vaido, viskas yra suderinama: gali ir žemę dirbti, ir filosofines knygas skaityti. „Negali būti truputį aktorius, ir truputį ūkininkas. Privalai ir viena, ir kita atlikti maksimaliai gerai", - patikina V. Maršalka.

Joniškio rajone, Darginių kaime, gyvenantis Juozas Dūda aplinkinių dažnai vadinamas „Drugeliu", nors vyras yra krepšininko ūgio ir įspūdingo stoto. Tokią švelnią pravardę jam pelnė tris dešimtmečius kolekcionuojami egzotiniai drugeliai, kurių jo kolekcijoje jau gali būti sukaupta apie 100 tūkstančių. J. Dūda vadovauja Darginių žemės ūkio bendrovei ir svajoja įkurti drugelių muziejų.

Šakių rajono ūkininkai Dainora ir Valdas Piečaičiai prieš 10 metų susidomėjo aliejų spaudimu. Įkūrė aliejinę ir spaudžia rapsų, linų sėmenų, kanapių ir margainių aliejų. Visas reikalingas žaliavas užaugina patys. Šalia aliejinės ūkininkai kuria mažytę parduotuvėlę, o į ūkį vis dažniau užsuka po Suvalkiją keliaujančios ekskursijos.

Šventinis vakaras - su malūnininko juokeliais

Visi projekto herojai su antrosiomis pusėmis buvo pakviesti į baigiamąjį projekto renginį Pakruojo dvare. Susirinkusius iki ašarų juokino ekskursiją po dvarą pravedęs malūnininkas Levukas, istorinius faktus meistriškai perpindamas nesibaigiančiais taikliais anekdotais.

Visi sužinojo, kaip daromas tikras senovinis pakruojietiškas alus, išmoko dainuoti aukštaitiškas sutartines, šokti smagius liaudiškus šokius.

Žavusis Pakruojo dvaro malūnininkas Levukas visus prajuokino iki ašarų


Smagūs šokiai greitai įtraukė visus

MŪ inf.

Kartu

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kuri problema Jums didžiausia?
Orai