Gyvenimas toks...
Metus pradeda su įspūdinga darbotvarke
2016-01-19

Vilnius. Pirmajame šiais metais Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidiumo posėdyje svarstyta 14 klausimų, svarbiausias iš jų - darbų planas, kuriame net 57 darbai bei temos (dešimčia daugiau negu pernai). Jie atspindi du siekius: atstovauti bendrovių, kaip stambių prekinių ūkių interesams, ir siekti, kad bendrovėms nebūtų dirbtinai bloginamos ekonominės sąlygos. Suplanuotiems darbams numatytos lėšos.

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija (LŽŪBA) vienija 214 narių - 165 žemės ūkio įmones ir 49 ūkininkus. Bendrovėms - asociacijos narėms - priklauso apie 70 proc. juridinių žemės ūkio asmenų deklaruoto ploto ir apie du trečdaliai galvijų. Nors bendrovės nėra dominuojanti ūkininkavimo forma (tik 13 proc. žemės), tačiau produkcijos pagamina 27 proc. Paramos ploto vienetui šiuo metu jos gauna mažiau nei vidutiniškai kiti ūkiai, o mokesčių ir įmokų sumoka keliskart daugiau. Paskutiniuoju laikotarpiu jos tapo patrauklesnės jauniems žmonėms.

Darbų sąrašas ilgas, bet ar pagal jėgas

Apie du trečdaliai LŽŪBA darbų yra tęstiniai. Yra ir naujų, pavyzdžiui, dalyvauti Lietuvos teisminėse ir valstybinėse institucijose, kad asociacijos inicijuota ir laimėta byla dėl išmokų moduliacijos už 2012 m. būtų realiai įgyvendinta. Pirmiausiai 135 bendrovėms ir ūkininkams, kurių vardu buvo pradėti teisminiai procesai, būtų surasta ir skirta iš šalies biudžeto 2,6 mln. eurų sumažintoms išmokoms grąžinti.

Asociacija neliks nuošalyje ir dėl sumažintų išmokų grąžinimo dar daugiau kaip 9 tūkst. ūkių (nors jie niekuo neprisidėjo prie šios bylos). Taip pat numatyta tęsti darbus dėl sumažintų išmokų už 2013 m. grąžinimo, dėl kurių teisminiuose procesuose LŽŪBA pavyzdžiu jau dalyvauja ir Vyriausybė.

Numatyta 2016 m. iš esmės padirbėti išgryninant stambaus ūkio vieneto sampratą, nes Europos Komisija vėl nori taikyti paramos moduliacijas ne pagal darbą ir jo rezultatus, o pagal vienetą, nevertinant to, kiek jame dirba žmonių ir kiek jie uždirba. Tik šį kartą siūloma, kad tai darytų ne Europos Komisija savo sprendimais, o jau pačios ES valstybės narės.

Daug naujų darbų buhalterinės apskaitos ir finansų atskaitomybės srityje, pakeitus pajamų ir sąnaudų grupavimą, diegiant išmaniąją mokesčių administravimo sistemą. Laiko pareikalaus ir išmokų schemų, paramos ir Lietuvos kaimo plėtros programos įsisavinimas.

LŽŪBA prezidiumas pateiktą darbų planą patvirtino, suteikdamas teisę kiekvienam Asociacijos nariui teikti siūlymus dėl jo papildymo ar pakeitimo. Tuo pačiu kai kurie prezidiumo nariai išreiškė abejonių dėl Asociacijos administracijos galimybių aprėpti tokį didelį spektrą klausimų, nes darbuotojų yra tik penki. Pasiūlyta dėl patvirtinto plano įgyvendinimo dalykiškiau kooperuotis su kitomis žemdirbių savivaldos organizacijomis, labiau pasinaudoti mokslo ir mokymo įstaigų potencialu, vengti jokios naudos bendrovėms neduodančios konfrontacijos su politikais bei valstybinėmis institucijomis.

Planui įgyvendinti būtini ir finansiniai ištekliai. Kaip ir iki šiol, taip ir 2016 metais, LŽŪBA visas pagrindines funkcijas numato vykdyti iš surenkamo nario mokesčio (0,72 euro už 1 ha žemės, 0,58 euro už 1 sąlyginį gyvūną). Parama, gaunama tarptautiniam bendradarbiavimui, konkursams ir konferencijoms, kaip ir kitoms organizacijoms, Asociacijos pajamų ir išlaidų struktūroje sudaro mažiau kaip 5 proc.

Tačiau ir LŽŪBA, kaip ir kitose organizacijose, įsisenėjusi bėda yra tai, kad dar nemaža dalis bendrovių nėra asociacijos narės, o iš narių - mokesčio laiku nesumoka apie ketvirtadalis. LŽŪBA prezidiumas pasiūlė naujų priemonių asocijuotų ūkių skatinimui.

Įmanoma nauja moduliacija

ES reglamento pakeitimas, numatantis ES valstybėms narėms teisę moduliuoti išmokų sumas tam tikrų kategorijų ūkiams, atsižvelgiant į ūkio kaip vieneto masto ekonomiją ir kt., pats savaime nėra neigiamas dalykas, tačiau Asociacija atkreipia dėmesį į galimus pavojus.

„Kol nebus pateikti išaiškinimai, kokiems ūkiams ir pagal kokius kriterijus bus mažinamos (moduliuojamos) išmokos, kam ir kaip iš sumažinimo gautas sumas bus galima panaudoti, reglamento pakeitimo nereikėtų tvirtinti“, - teigia LŽŪBA prezidentas Jeronimas Kraujelis (nuotr.).

Prezidiumas nariai mano, kad išmokų sumos gali būti ribojamos ne ūkiui kaip vienetui, o jų tenkanti suma skaičiuojant vienam sąlyginiam darbuotojui ir kt.

Kodeksas atitrūko nuo žemės

Prezidiumas, susipažinęs su naujojo Darbo kodekso projekte numatytomis nuostatomis, reglamentuojančiomis darbo ir poilsio laiką, mano, kad suminės darbo laiko apskaitos iki 3 mėn. apskaitinis laikotarpis visiškai netinka specifinėmis darbo sąlygomis žemės ūkyje. Pasak LŽŪBA prezidento Jeronimo Kraujelio, suminė darbo laiko apskaita suteikia galimybę darbdaviui paskirstyti darbo laiką netolygiai, jei to reikalauja gamybiniai ar organizaciniai procesai (ypatingai padidėjus žemės ūkio darbų intensyvumui darbymečiu, dirbant sezoninius darbus).

Šiuo metu nustatyta, kad žemės ūkio darbuotojams gali būti taikoma suminė darbo laiko apskaita, kurios apskaitinis laikotarpis - iki vienų metų. Prezidiumas prašo, kad priėmus naująjį Darbo kodeksą ir peržiūrint šį lydimąjį teisės aktą, minėta nuostata išliktų nepakitusi. Tai aktualu ne tik žemės ūkio bendrovėms ir kitoms žemės ūkio įmonėms, bet ir stambesniems ūkininkams. Prezidiumas taip pat siūlo diskutuoti dėl naujojo Darbo kodekso projekto nuostatų, reglamentuojančių apmokėjimą už neįvykdytą darbo laiko normą.

Ir vėl mokesčiai

Prezidiumas išreiškė susirūpinimą, kad nors ir buvo Vyriausybės programoje numatyta nenustatyti naujų mokesčių ar rinkliavų, tačiau to nesilaikoma. Planuojamos naujos mokesčių ar įmokų prievolės žemės ūkio veikla užsiimantiems subjektams. Pasak J. Kraujelio, Energetikos ministerija inicijuoja Elektros energetikos įstatymo pakeitimus, kuriuose numatoma panaikinti lengvatą žemdirbiams mokėti galios mokestį tris mėn.

Aplinkos ministerijai pakeitus geriamo bei gamybinio požeminio vandens naudojimo leidimų išdavimo tvarką, kartu pakeičiama ir apmokestinamo vandens naudojimo tvarka. Iki šiol buvo apmokestinamas tik daugiau kaip 100 kub. m per parą sunaudojamas vanduo, o pagal naują tvarką - pirmasis vandens litras, sunaudotas komercinei veiklai (t. y. gyvulių girdymui). Tai neigiamai finansiškai paveiks šalies gyvulininkystės ūkius, ypatingai ūkius, laikančius galvijus, kurių Lietuvoje ir taip mažėja.

Ne vien bendrovėms svarbūs klausimai

Pritarta Asociacijos administracijos pateiktoms pastaboms ir pasiūlymams, pateiktiems Žemės ūkio ministerijai dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas" taisyklių pakeitimo projekto.

Nemažas diskusijas sukėlė prezidiumo nariams pateikta informacija apie bendrovių vadovų ir šakų specialistų apklausos rezultatus bei praėjusią savaitę „Eurostato" paskelbtus Ūkių apskaitos tinklo (UDAT) duomenis apie pagrindinius žemės ūkio rodiklius pagal 28 ES nares. Ypač tai, kad Lietuva pagal bendrąją produkciją iš 1 ha yra priešpaskutinėje vietoje, o pagal tai, kiek į 1 ha įdeda sąnaudų - paskutinėje vietoje, kad per 10 metų Lietuva pagal produkciją iš 1 hektaro nepriartėjo prie ES vidurkio, o nutolo nuo jo.

Daugiausia laiko sugaišta aiškinantis dėl Žemės ūkio rūmų vadovų, o vėliau ir Tarybos pareikštų priekaištų, kad LŽŪBA ir Lietuvos ūkininkų sąjunga ardo žemdirbių vienybę, silpnina Žemės ūkio rūmų veiklą ir vaidmenį.

Prezidiumo nariai, išsamiau susipažinę su pateikta informacija, sutiko, kad priekaištai nepagrįsti, nes LŽŪBA, kaip ir Žemės ūkio rūmai, akcentavo, kad finansavimas žemdirbių savivaldos organizacijų atstovavimui tarptautinėse organizacijose būtų ne mažesnis nei 2015 m. (o projektuose visi asignavimai iš biudžeto buvo numatyti skirti tik Žemės ūkio rūmams).

Todėl LŽŪBA pareiškė, kad finansavimas tarptautiniam bendradarbiavimui turi būti skiriamas proporcingai Žemės ūkio rūmams, Lietuvos ūkininkų sąjungai, LŽŪBA ir Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacijai „Kooperacijos kelias", o ne vien tik Žemės ūkio rūmams.

LŽŪBA, MŪ inf.

Gudinas - mobilioji viršus

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kas dirba ūkyje?
Orai