Gyvenimas toks...
Meninės drožybos entuziastai: nuo šaukštų iki sodybų renovavimo (Fotogalerija)
2014-12-02

Prienai. Tautodailininkas Algimantas Sakalauskas medį pratintis pradėjo drožinėdamas šaukštus, o dabar jo rankoms paklūsta koplytstulpiai ir rūpintojėliai. Subūręs bendraminčius, prieš daugiau kaip dvidešimt metų sukūrė kūrybinę grupę, kuri įgyvendina ir smulkius užsakymus, ir grandiozinius projektus.

„Stengiamės daryti taip, kad kiekvienas darbas būtų mielas širdžiai", - paaiškina viešosios įstaigos „Meninė drožyba" vadovas A. Sakalauskas. Kolektyve dirba 6 kūrėjai, kurie yra savo sričių meistrai - dailidės, staliai, drožėjai, skulptoriai. Jų autoriniai kūriniai - nuo suvenyrinių statulėlių iki grakščių koplytstulpių, nuo senoviško ąžuolinio suolo iki masyvios spintos vyno buteliams laikyti, nuo paprasto kryžiaus iki koplytėlės. Dirbiniai puošiami tautiniais motyvais - stilizuotais žalčiukais, saulutėmis.

„Mūsų atliekami darbai kainuoja nuo kelių dešimčių iki keliolikos tūkstančių litų, bet milijonų tikrai nevartome", - šypteli Algimantas Sakalauskas

Kuria ir meistras, ir užsakovas

Pasiturintys žmonės neretai užsako sutvarkyti visą naujai besikuriančią sodybą: padaryti stogines, lauko baldus, dekoruoti patį namą (langinės, vėjinės, durų apvadai, gonkelės). „Grūto kaime (Druskininkų savivaldybėje) mūsų meistrai papuošė net 18 medinių namų, Anykščiuose - „Molio Motiejuko" sodybą, daugybę privačių sodybų", - pasakoja A. Sakalauskas, įsitikinęs, kad geriausia reklama yra iš lūpų į lūpas.

Leonora Kalantienė džiaugiasi drožybos meistrų darbais, atgaivinusiais jos tėviškės namusPrienuose

Vis dažnesni užsakymai - visos sodybos meninė renovacija. Viena iš tokių užsakovių - prieniškė Leonora Kalantienė. Grįžusi gyventi į savo tėviškę, moteris panoro sugrąžinti kuo daugiau autentiškų detalių tėvelio statytam namui. „Man norėjosi išlaikyti tą stilių, koks tėčio buvo sumanytas. Esu dėkinga, kad Algimantas Sakalauskas mano idėjas suprato ir palaikė", - tik geru žodžiu moteris mini sodybos grožį sukūrusį meistrą.

A. Sakalauskas savo meninių ieškojimų pradžioje, dar 1986-aisiais, pradėjo kurti šaukštus - skobė juos iš kuo įvairesnės medienos, kad pajustų skirtumus. Dabar šaukštų kolekcija puošia drožybos centro sienas

Meistrai projektuoja įvairius mažosios architektūros statinius, teikia pasiūlymus, kaip optimaliai išnaudoti turimą erdvę. Eskizai ir brėžiniai kiekvienam užsakymui daromi individualiai, atsižvelgiant į užsakovo pageidavimus ir aplinką, kurioje gaminys bus „apgyvendintas".

Dirbiniai daromi iš įvairios medienos. Pasak meistrų, kiečiausias iš Lietuvoje augančių medžių ko gero yra skroblas. O sunkiausia drožti topolį. Kodėl? „Mat Topolis, labai greitai augdamas, per šaknis su vandeniu pritraukia smulkučių smėlio dalelių, kurios užsilaiko medienoje, ir vėliau, bedrožiant, atšipina įrankius", - paaiškina vienas iš drožybos meistrų Arūnas Venslavičius.

Įgudo rengti projektus

Įstaigą iš dalies finansuoja privatūs geros valios asmenys, bendraminčiai, ištikimi bičiuliai ir pagal įvairias programas gaunamos lėšos. Todėl viešoji įstaiga „Meninė drožyba" ne tik gamina tradicinius dirbinius ir autorinius darbus iš medienos, bet ir projektuoja, restauruoja, moko amato visus norinčius, rengia vaikų ir jaunimo kūrybines stovyklas, priima ekskursijas, teikia konsultacijas. Juk, tarkime, surengti menininkų kūrybinę stovyklą yra ne taip jau paprasta, reikia apgalvoti daugybę dalykų: ką ir kaip kviesti, kur apgyvendinti, kuo maitinti ir t. t.

Meistrams kilo idėja surinkti skirtingų regionų kryžių ir koplytstulpių unikalius pavyzdžius

Viešoji įstaiga vykdo UNESCO nacionalinės kryždirbystės paveldo išsaugojimo ir gaivinimo programą, taip pat yra nuolatinė projekto „Misija Sibiras" dalyvė - prieš keliaudami tvarkyti tremtinių kapų, jauni žmonės čia išmoksta, kaip taisyklingai ir paprastai padaryti kryžių, kad jis tvirtai stovėtų daug metų.

Pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su Lietuvos edukologijos universiteto Profesinių kompetencijų tobulinimo institutu, kuri atveria galimybę kartu vykdyti Tradicinių amatų ir paslaugų mokymo programą. Pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su Kauno kolegijos J. Vienožinskio menų fakultetu,  kartu jau atliktas didelis ir stambus darbas - restauruoti visi „Atminties tako" mažosios architektūros objektai.

Auksarankis mažosios architektūros meistras Gintautas Mickus turi užsakymų mažiausiai metams į priekį

Įstaiga ne kartą dalyvavo ir dalyvauja ES lėšomis finansuojamuose projektuose. Pavyzdžiui, pagal KPP 2007-2013 m. programos priemonę „Kaimo atsinaujinimas ir plėtra" parengė projektą „Tradicinių amatų centro plėtra", kurio vertė buvo daugiau kaip 660 tūkst. litų. Pagal šį projektą atnaujinta amatų centro infrastruktūra, įrengtos patogios darbo vietos tautodailininkams, biuro patalpos, ekspozicijų salė.

Atnaujintose patalpose yra erdvių ir darbų eksponavimui, ir mokymams bei seminarams rengti

Tai tik vienas iš projektų, kurių įmonės veiklos istorijoje daugybė. Be paramos drožybos centras šiandien nebūtų toks modernus, koks yra dabar. Kita vertus, dalyvauti projektuose - tai ir didelė atsakomybė bei kruopštumas įgyvendinant visus reikalavimus. Tautodailininkai tarpusavyje pajuokauja, kad geriausias lietuviškas keiksmažodis yra „viešieji pirkimai".

Pasak įmonės vadovo, būtent viešiesiems pirkimams reikia „dėkoti" ir už tai, kad naujai suremontuotose patalpose sunku pasiekti aukštesnę kaip 10 laipsnių temperatūrą. Bet net ir vėsiose patalpose gimsta šilti drožybos darbai. Pasak A. Sakalausko, kai dirbdamas atiduodi visą širdį, kitaip ir negali būti.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip šiųmečiai orai paveikė apsirūpinimą pašarais Jūsų ūkyje?
Orai