Gyvenimas toks...
Lietuvoje nupinti Kalėdų vainikai puošia užsieniečių namus
2015-12-18

Jurbarkas. Pinti kalėdiniai vainikai ir kitos puošmenos daugiau kaip du mėnesiai iš Jurbarko keliauja į vokiečių, danų, norvegų, švedų ir kitų natūralumo pasiilgusių europiečių namus. Lietuvių rankomis sukurtomis grožybėmis džiaugiasi tik užsieniečiai - įmonė Lietuvoje savo gaminių nerealizuoja, motyvuodama darbuotojų trūkumu ir vietinei rinkai neįkandama kaina.

Dviejų danų akcininkų valdoma bendrovė „Eglėšakis" Jurbarke gyvuoja beveik dešimtmetį. Čia gaminamos rankų darbo puošmenos namams ir sodui, pinami ir auginami karkliniai medeliai. Nors būta ir nuosmukio ir pakylėjimo metų, tačiau įmonė atlaikė visus išbandymus, auga bei plečiasi. Neseniai buvo įkurtas filialas Tauragėje, veikia gamybos taškai Jurbarko rajone, Šakiuose.

Įmonės direktorė Jūratė Kazėnienė džiaugiasi, kad šiais metais pavyko greitai įvykdyti visus kalėdinius užsakymus

„Nuo kelių dešimčių darbuotojų išaugome iki dviejų trijų šimtų sezono metu", - sako įmonės direktorė Jūratė Kazėnienė, pasidžiaugdama, kad šiais metais, kaip niekad, pasisekė suburti stiprų ir darbštų kolektyvą. Ir nors didysis priešventinių darbų bumas - kalėdinių vainikų pynimas - baigėsi, didelė dalis darbuotojų tęsia darbus medelių pynimo sektoriuje, kur ruošiamasi pavasario sezonui.

„Spalio, lapkričio mėnesiais priėmėme pustrečio šimto darbuotojų, nes buvo labai daug užsakymų, ruošėmės Kalėdoms ir adventui. Pynėme vainikus, gaminome samaninius gyvūnėlius. Dabar šioks tiek ramesnis laikas, ruošiamės pavasario laikotarpiui", - aiškina gamybos vadovas Ž. Kazėnas.

Įmonės reikalais rūpinasi ne tik administracija. Kas keletą savaičių į Lietuvą atvyksta patys akcininkai, kurie ne tik sprendžia įmonės finansinius klausimus, bet ir kuria gaminių dizainą, patys išbando gamybos operacijų galimybes.

J. Kazėnienė sako, kad įmonei klestėti padeda akcininkų pozityvumas, kurio jie moko ir įmonės darbuotojus. „Nepavyko kas nors, stabtelėk, išsiaiškink ir pradėk iš naujo", - tokia filosofija vadovaujasi akcininkai užsieniečiai, neleidžiantys pasiduoti ir sugniužti po nesėkmių.

Nori užsidirbti, turi dirbti

„Eglėšakio" įmonėje atlyginimas mokamas ne už dirbtas valandas, o atliktą darbą. Vienus tokia sąlyga motyvuoja, nes galima uždirbti daugiau, kitus, priešingai - atbaido, nes darbas nelengvas, mechanizuota vos keletas operacijų, medelių ir vainikų pynimai, puošyba atliekama rankomis. Įmonei darbuotojų dažniausiai pritrūksta per patį darbymetį, kai daugiausia užsakymų, tačiau šis rudens sezonas - išskirtinis, nes greitai buvo surinkta stipri ir darbšti komanda.

„Šiemet mums pasisekė, dirbti atėjo stiprūs žmonės. Jie mąsto ir supranta, kad pinigai čia gaunami už darbą. Nori uždirbti, turi dirbti. Kiek vainikų nupynei ar samanotų gyvūnėlių pagaminai, tiek tavo. Jeigu iš pradžių, kol išmoksta, pagamina keliolika meškiukų, tai įgudusios darbininkės samanomis padengia iki 50. Tas pats ir su advento vainikais: naujokės nupina 20 vainikėlių (norma 40), o senbuvės iki 80", - sako įmonės direktorė.

Įmonėje gimsta ir štai tokie kalėdiniai „augintiniai“

Ne visi dirbantys stengiasi įvykdyti bent minimalias normas. Labiausiai nemotyvuoti tie, kurie ateina ne savo noru, bet siunčiami darbo biržos. Dėl darbuotojų trūkumo Jurbarko apylinkėse įmonė buvo priversta atidaryti filialą Tauragėje. Čia buvo apmokyta maždaug 50 žmonių, kurie įmonei gamina samanomis dengtus gyvūnėlius.

Pagrindinis pelnas -  karkliniai medeliai

Nors „Eglėšakio" įmonė visus metus gamina sodo ir namų puošmens, pagrindinį pelną neša į vazonėlius pasodinti ir supinti karklai. Ne tie, kur auga mūsų šalies paupiuose ir kurių baiminamasi kaip gajos piktžolės, o atvežti iš Danijos.

„Mūsų panemunių karklai dekoratyviniam auginimui netinka, stipriai įsišaknija, storos jų vytelės nesilanksto. Didžiąją dalį sodinukų arba sėklų atsivežame iš Danijos, šiek tiek užauginame patys", - pasakoja direktorė. Karklų daigus augina ir apmokyti vietos ūkininkai.

Karklų, tinkamų pinti, rūšių daug, todėl skiriasi medelių lapai ir spalva. Karklai sodinami į vazonėlius ir pinami. Šaknys jų giliai neauga, o karpant galima išgauti norimą formą. Kuo daugiau karpai, tuo vešlesnė žaluma. Tokie dekoratyviniai medeliai paklausūs Danijoje, Olandijoje, Vokietijoje, Anglijoje, bet ne Lietuvoje. Kol kas tik vienas kitas juos augina.

Dabar prasideda ruošimasis pavasario sezonui - pinami karkliniai medeliai. Tai pagrindinis įmonės pajamų šaltinis


J. Kazėnienės tikinimu, „Eglėšakis" vienintelė įmonė Lietuvoje užsiimanti medelių pynimu, tačiau jau atsiranda tokių, kas nusižiūri, bando kopijuoti ir panašiai auginti. Tačiau šis verslas ne toks jau paprastas, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio.

„Kai prieš penkerius metus pradėjome medelius auginti ir pinti, iš 5 tūkst. gaminių praradome apie tūkstantį. Buvo didžiulis nuostolis. Paskui iš 10 tūkst. praradome 2 tūkstančius, o dabar iš kasmet parduoti paruošiamų 200 tūkst. medelių prarandame vos 5-6 tūkstančius", - džiaugiasi direktorė.

Tarp užsienietiškų žaliavų - lietuviški šiaudai

Nors „Eglėšakio" gaminiai gimsta Lietuvoje, ne tik medeliai, bet ir kitos gamybai reikalingos žaliavos, atvežtinės. Vienintelė žaliava, perkama Lietuvoje, yra šienas ir šiaudai. Tiesa, ne bet kokie, o kokybiški, lankstūs, neperdžiūvę.

„Šiaudus ir šieną perkame iš mūsų ūkininkų. Sunaudojame daugiau kaip 200 ritinių. Šiaudai irgi turi būti kokybiški, ne per kieti, tinkantys darbui. Ne iš kiekvieno ūkininko laukų tokių parsiveši, būna, kad nuperkame ir išmetame", - pasakoja gamybos vadovas Ž. Kazėnas.

Gamybos vadovo teigimu, dauguma vainikų ir gyvūnėlių gamybai reikalingų augalų Lietuvoje neauga. Samanų atsivežama iš Švedijos, Norvegijos, nes vietinės pernelyg storos, netinka, išskyrus vieną kitą rūšį, dėl kurių panaudojimo dabar deramasi su miškininkais. Eglių šakų vainikams įmonė taip pat atsiveža iš Danijos, nes mūsiškės per trumpai žaliuoja. Egles šiam verslui augina ir vienas iš įmonės akcininkų. Daug žalumynų, papuošimų parkeliauja iš egzotiškų šalių, tarkime, Indijos.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji viršus

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kas dirba ūkyje?
Orai