Gyvenimas toks...
Kooperatyvo sėkmės ir nesėkmės
2013-09-12

Jurbarkas. Kadaise nemenkas Jurbarko rajono žemdirbių kooperatyvas šiandien vienija tik keliolika narių. Didžiausias jų turtas - vis dar „dirbantis" 3 tūkst. tonų talpos grūdų sandėlis. Anot kooperatyvo vadovo Egidijaus Giedraičio (nuotr.), norint pastatyti kooperaciją ant kojų, visų pirma reikia lojalių žmonių ir vadybos žinių.

Girdžiuose veikiantis kooperatyvas „Aruodai" jungia 16 ūkių - tiek jų liko po sunkmečio, kurį kooperatyvas išgyvenimo prieš keletą metų. Tie, kurie neišbėgiojo, sako, kad kooperatyvas duoda naudą: jie naudojasi nuolaidomis įsigyjant trąšas, augalų apsaugos produktus ir kt., turi kur saugoti derlių. Nariams dažniausiai netenka laukti ilgose eilėse, kokios sutinkamos prie grūdų supirkimo punktų: esant nedideliam kooperatyvo narių skaičiui grūdų priėmimas nesudėtingai kontroliuojamas, tai leidžia ūkininkams optimaliai planuoti grūdų išvežimą ir sulaukti geresnių supirkimo kainų.

„Aruodų" kooperatyvui visuomeniniais pagrindais vadovaujantis ūkininkas Egidijus Giedraitis pasakoja, kad prieš 14 metų steigiant kooperatyvą buvo galvojama pasinaudoti valstybės paramą kooperacijai. Parama kooperacijai būtų buvusi puiki atspirtis pradėti sėkmingą veiklą, tačiau ja taip ir nebuvo pasinaudota, o kooperatyvas savo veikla pradėjo nuo nulio.

Lytagra 19 03 mobilus 3 paragrafas

Pasak E. Giedraičio, pirmieji kooperatyvo nariai nedaug žinojo apie kooperaciją ir vadybą. Didžioji dalis narių pirmiausia tikėjosi greitos asmeninės naudos - pigiau įsigyti trąšų ar chemikalų, brangiau parduoti užaugintą derlių. Tuo metu buvo populiari idėja per kooperatyvą įsigyti pigesnės technikos arba pigiau pasinaudoti žemės ūkio paslaugomis (žemės dirbimo technika, kombainais).

Grūdų talpos – didžiausias kooperatyvo turtas

„Didžiausias narių augimas kooperatyve buvo tuomet, kai pirkome bokštinį grūdų sandėlį. Tuo metu bendradarbiavome su „Koteno" kooperatyvu, partnerystė leido geresnėmis kainomis pasiūlyti trąšų mūsų nariams, taip pat buvo galimybė eksportuoti maistinius kviečius, rapsus į užsienio rinkas. Tokios galimybės buvo patrauklios ūkininkams, kooperatyvas išaugo iki 60 narių. Buvome įsteigę net savo statybos brigadą. Organizavome stažuotes ir išvykas po Lietuvą ir į užsienį, kur nariai galėjo pamatyti ir susipažinti su kitų kooperatyvų veikla, patirtimi bei vertybėmis", - pasakoja E. Giedraitis.

Nuo pakilimo iki žlugimo

Anot „Aruodų" vadovo, kooperatyvo narių pradėjo mažėti, kai jiems geresnes trąšų, pesticidų ir javų supirkimo kainas ėmė siūlyti stambios žemės ūkio paslaugų stambios firmos, grūdų supirkėjai. Kooperatyvas nevykdė naujų investicijų į vykdomą ir naujas veiklas, o tai daryti buvo būtina. Pritrūko narių lojalumo, kooperacijos supratimo, vadovavimo praktikos. Atsirado skolininkų. Šios problemos ir privedė prie nemažų nuostolių.

„Ir šiuo metu yra daug problemų, kurios neleidžia kooperatyvui tinkamai vystytis. Trūksta nuolat dirbančio vadybininko. Jau kelinti metai vis tenka ieškoti sandėlio darbuotojų prieš prasidedant naujam sezonui. Sezono metu kooperatyve vos spėk suktis, tačiau ne sezono metu darbo sumažėja", - dalijasi mintimis E. Giedraitis.

Jo žodžiais, kooperatyvas išsilaikė dėl ištikimų ir lojalių narių, kurie supranta kooperacijos naudą.

Šiuo metu kooperatyvo veikla ir nauda, palyginti su kitais kooperatyvais, yra minimali: narių aprūpinimas pigesnėmis trąšomis ir pesticidais, derliaus pardavimas (bendradarbiaujant su „Viduklės" kooperatyvu), galimybė skolintis apyvartinėms lėšoms.

„Tam, kad bendras vaizdas įgautų daugiau atspalvių, reikia sukurti mokamą darbo vietą vadybininkui, kuris organizuotų naujas ir tobulinti esamas veiklas. Labai būtų gerai ateityje turėti savo transportą grūdams vežti, modernią džiovyklą, gebėti greitai priimti į sandėlį ūkininkų atvežtą derlių (modernizuoti grūdų priėmimą ir iškrovimą)", - sako E. Giedraitis.

Perspektyvų neatsisako

Kaip vieną didžiausių kooperatinės veiklos problemų E. Giedraitis įvardija vadybos klaidas ir spragas - kooperacijai reikia lojalių ir kooperacijos esmę suprantančių narių. „Tokių visoje Lietuvoje mažai - daugelis žiūri trumpalaikės ir greitos naudos. Kooperatyvo veikloje niekas taip greitai vykti negali", - sako „Aruodų" vadovas.

Dabar kooperatyvui svarbiausia susitvarkyti su skolomis, įdarbinti vadybininką, galbūt ir agronomą. Kiek galima išplėsti sandėlius, įsigyti naują džiovyklą, o tada jau galima būtų kalbėti ir apie grūdų paruošimą eksportui, užsienio rinkų paieškas.

E. Giedraitis sako suprantąs, kad vystant kooperaciją svarbu nepamiršti ir svarbiausio dalyko - pastangų ir išteklių sutelkimo. „Lietuvoje yra ne vienas augalininkystės ūkius jungiantis kooperatyvas, kuris gali pasidžiaugti, sėkminga veikla, tačiau greičiausiai visų vadovai pritars, jog viskam reikia laiko, gebėjimų ir žinių", - įsitikinęs E. Giedraitis.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Ką manote apie klimato atšilimą?
Orai