Vilnius/Varėna. Lietuvos nederlingų žemių naudotojų asociacijos (LNŽNA) valdybos nariai vėl pasijuto vedžiojami už nosies. Pasak jų, valdininkai kaip įmanydami dangsto naują nederlingų žemių žemėlapį, kurio sudarymo metodikos patikimumas ūkininkams kelia abejonių.

LNŽNA valdybos nariai su nekantrumu laukė, kada jiems turėjo bus pristatytas naujasis gamtinių ir kitų specifinių kliūčių turinčių žemės ūkio žemės plotų identifikavimo žemėlapis, trumpiau tariant - naujasis nederlingų Lietuvos žemių žemėlapis, apie kurį kalbama jau nuo 2007-ųjų metų.

Valstybės žemės fonde vasario 25 d. surengtas susitikimas naujam žemėlapiui aptarti. Ekspertai pristatė „Gamtinių trūkumų turinčių žemės ūkio žemės plotų (mažiau palankių ūkininkauti vietovių) identifikavimas-3" skaičiavimo metodiką, kurios rezultatų pagrindu yra modeliuojamos gamtinių ir kitų specifinių kliūčių turinčios teritorijos šalyje dėl šių vietovių išskyrimo.

LNŽNA valdybos nariai sako šiuo susitikimu nusivylę, nes neišgirdo to, ko tikėjosi. „Mus domina konkrečios teritorijos ir tų teritorijų duomenys, kurie buvo imami skaičiavimams, bei galutiniai rezultatai. Bet į tokias diskusijas specialistai net nenori leistis. Nors tyrimas buvo užsakytas vykdant viešuosius pirkimus bei apmokėtas iš ES lėšų (86 tūkst. eurų - nemaža suma), tačiau su rezultatais susipažinti negalime, lyg tai būtų karinė paslaptis. Paprasčiausiai išsisukinėjama, bandant sakyti, jog jau darbas atliktas ir už jį sumokėta, todėl kitaip skaičiuoti niekas nė nebandys", - sako LNŽNA valdybos pirmininkas Juozas Baublys (nuotr.).

Pasak jo, asociacija norėtų žinoti duomenis pagal atskiras seniūnijas, kad galėtų palyginti, kodėl pačių nederlingiausių rajonų teritorijos (tokios kaip Trakų r. Senųjų Trakų sen., Druskininkų sav. Leipalingio sen., Lazdijų r. Seirijų sen.) iškrenta iš naujojo žemėlapio.

„Stebina nenoras dalytis informacija: ataskaitos segtuvuose tos lentelės yra sudarytos, bet žemdirbių asociacijai jos nėra rodomos. Neįtikėtina, kad tokiuose rajonuose kaip Klaipėdos, ekspertai rado pustomo smėlio (tikriausiai buvo kopose), todėl tas rajonas toks varganas pasirodė, kad čia dirbančius ūkininkus (nors kuliančius ne mažiau 6 t/ha) reikia gelbėti, o Senuosiuose Trakuose ūkininkaujantys žemdirbiai ir taip išgyvens - juk čia pat sostinė", - piktinosi LNŽNA valdybos narė Danutė Karalevičienė.

LNŽNA į posėdį pakvietė advokatų kontoros atstovą, bet į jo užklausą apie naudotų duomenų tikslingumą ir teisėtumą nebuvo atsakyta. „Kyla klausimas, kas užsakė žemėlapį, kuriame smėlis pavirto moliu, o molis - smėliu. Lietuvoje neatsiras nė vieno ūkininko ar piliečio, kuris neskirtų prastos žemės nuo priemolio, o gal visa tai yra tik laiko vilkinimas, siekiant sulaukti paskutinės dienos ir pateikti į žemėlapį Briuseliui. Patys valdininkai neneigia, kad žemėlapis padarytas 2014 m, tai kodėl tiek laiko jis nebuvo svarstomas, nors asociacija visuose susitikimuose ir konferencijose, bei teiktuose raštuose daug kartų prašė ir reikalavo parodyti ir svarstyti žemėlapį, jo sudarymui taikytus kriterijus ir jų duomenis", - karštai kalbėjo asociacijos valdybos narys Žydrūnas Nevulis.

Žemdirbių neguodžia žemės ūkio viceministro Albino Ežerskio pastebėjimas, kad papildomas išmokas nederlingose žemėse ūkininkaujantieji kol kas tikrai gauna ir gaus iki 2018-ųjų.

„Tam ir renkamės, kad spręstume ateities problemas, o ne gyventume šia diena. Naujojo žemėlapio įgyvendinimo pradžia nukelta į 2018 m. tik atkaklaus asociacijos darbo dėka", - sakė asociacijos valdybos nariai.

Šiuo metu LNŽNA valdyba rengiasi protesto akcijai prie ŽŪM ir Vyriausybės.

MŪ inf.

PLAČIAU APIE ŪKININKAUJANČIŲ NEDERLINGOSE ŽEMĖSE PROBLEMAS SKAITYKITE KOVO MĖNESIO ŽURNALE „MANO ŪKIS"