Gyvenimas toks...
Ką reikia žinoti ūkininkui, jei kyla ginčų su NMA
2015-01-08

Vilnius. Skirstant Europos Sąjungos ir nacionalinę paramą, taip pat ją administruojant ir atliekant lėšų įsisavinimo priežiūrą, pasitaiko atvejų, kai ūkiuose paramos teikimo ar jos įsisavinimo metu yra nustatoma vienokų ar kitokių pažeidimų, už kuriuos skiriamos sankcijos. Ko gali imtis ūkininkai ir kaip teismai sprendžia ginčus, kylančius tarp žemdirbių ir Nacionalinės mokėjimo agentūros?

Teismų praktika rodo, kad NMA veiksmai kartais vertinami kaip pažeidžiantys įstatymu saugomus principus ir ūkių interesus, todėl pripažintini negaliojančiais. Yra pasitaikę atvejų, kai NMA neteisėtai atsisakė priimti paraišką ūkininko patirtoms išlaidoms kompensuoti. Dėl šios priežasties ūkininkas palaukė, kol ateis kitas mokėjimo prašymų rinkimo srautas, ir tą pačią paraišką teikė antrąkart. Tačiau NMA vėl atsisakė tikrinti nekompensuotų išlaidų tinkamumą finansuoti motyvuodama, kad dėl to jau yra priimtas sprendimas.

„Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, kad kartą išnagrinėjus prašymą dėl paramos suteikimo ir jį atmetus dėl dokumentų, pagrindžiančių išlaidas, stokos, besikreipusiam paramos asmeniui nėra visiškai atimama teisė į pakartotinio prašymo tai pačiai priemonei kompensuoti teikimą. Kompensavimo klausimas tai pačiai priemonei gali būti sprendžiamas teikiant kitus mokėjimo prašymus. Taigi teismas nusprendė, kad NMA turi pareigą dar kartą peržiūrėti minėtą prašymą iš esmės bei priimti sprendimą, turėsiantį besikreipusiam asmeniui teisinių pasekmių", - naujausiame žurnalo „Mano ūkis“ numeryje komentuoja situaciją advokatas Vytautas Šenavičius, advokatų profesinės bendrijos TVINS partneris.

Patikros ir tyrimai

NMA, administruodama paramos skyrimą, vykdo paramos įsisavinimo patikras. Pasitaiko, kai šių patikrų metu yra nustatoma didesnių ar mažesnių pažeidimų. Apie šiuos pažeidimus ūkininkas turi būti labai aiškiai informuotas. Neinformuotas ūkininkas neturi galimybės pateikti savo paaiškinimų, patikslinimų, įrodymų, kurie padėtų priimti tinkamas ir pagrįstas išvadas. Pasak V. Šenavičiaus, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad NMA privalo tiksliai ir aiškiai apibrėžti padarytus pažeidimus, eliminuoti bet kokias dviprasmybes, apibūdinti faktinę situaciją bei pagrįsti ją taip, kad ji būtų aiški ne tik valstybės tarnautojams, atsakingiems už teikiamą paramą žemės ūkio sektoriuje, bet ir tiems asmenims, kurie ją gauna. Kartu ji privalo suteikti teisę ūkininkui pateikti savo argumentus (vadinamasis „teisės būti išklausytam" principas).

Vienoje byloje NMA, atlikusi tyrimą, nustatė, kad ne visi žemės plotai yra tinkamai deklaruoti, ir dėl to neišmokėjo dalies ūkiui priklausančių išmokų. Kreipusis į teismą paaiškėjo, kad NMA atliktas tyrimas nebuvo išsamus, nes Agentūra netyrė ir neįvertino tos aplinkybės, kad ūkininkas pateikė visus įmanomus įrodymus, jog dvigubai deklaruota žemė buvo jo įsigyta. „Šiame ginče teismas pripažino, kad NMA veikė neapdairiai, netinkamai identifikavo pažeidimą, todėl poveikio priemonės ūkininkui buvo pritaikytos nepagrįstai", - komentuoja V. Šenavičius.

Sankcijos ir atsakomybė

Pasitaiko atvejų, kai Nacionalinė mokėjimo agentūra sustabdo tiesioginių išmokų mokėjimus, pareikalauja grąžinti dalį ar visą paramos sumą, nors pažeidimas yra formalus ir (arba) neįrodytas. Yra pavyzdžių, kai NMA skiria ūkiams sankcijas už pažeidimus, kurie jau yra išnykę (pavyzdžiui, laiku nebuvo pateiktas projekto įgyvendinimo taisyklėse nurodytas dokumentas, tačiau dabar jau pateiktas). Tokiu atveju, kai ūkininkas jau yra pateikęs visus reikalingus dokumentus, teismai dažnai nusprendžia, kad taikyti sankcijas būtų neproporcinga, ir NMA turėtų nuo jų susilaikyti.

Pasitaiko, kai dėl nepagrįstų Nacionalinės mokėjimo agentūros sprendimų ūkiai patiria nuostolių. Pavyzdžiui, sustabdžius paramos mokėjimą ūkis vėluoja atsiskaityti su kreditoriais, nėra galimybės į ūkį investuoti planuotų lėšų. Trūkstamas lėšas reikia skolintis iš bankų, o tai veda prie papildomų išlaidų.

Pasak advokato V. Šenavičiaus, NMA nuostatus tvirtina ir keičia Žemės ūkio ministerija, ji taip pat skiria į pareigas ir iš jų atleidžia Nacionalinės mokėjimo agentūros vadovą. Taigi NMA yra tiesiogiai atskaitinga Žemės ūkio ministerijai, o už pastarosios neteisėtus veiksmus atsakomybė tenka valstybei. Pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Vadinasi, NMA atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai, priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Šios trys atsakomybės atsiradimo sąlygos yra būtinosios, taigi vienos iš jų nebuvimo užtenka prašymui dėl žalos atlyginimo atmesti.

„Aukštesni veiklos efektyvumo, atidumo reikalavimai keliami ne tik Nacionalinės mokėjimo agentūros priimamiems sprendimams, tačiau ir jų kokybei - išsamumui, aiškumui, pagrįstumui. Pareiškėjui turi būti aiškus ne tik sprendimo turinys, tačiau ir argumentavimas bei kylančios neigiamos pažeidimų pasekmės. Jei NMA sankciją taiko dėl mažareikšmio pažeidimo arba jos sprendimas yra nepagrįstas, ūkiai turi galimybę savo teises apginti teismuose", - apibendrina V. Šenavičius.

MŪ inf.

IŠSAMIAI SU PUBLIKACIJA GALITE SUSIPAŽINTI NAUJAUSIAME ŽURNALO „MANO ŪKIS" NUMERYJE (2015 Nr. 1)

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip šiųmečiai orai paveikė apsirūpinimą pašarais Jūsų ūkyje?
Orai