Gyvenimas toks...
ES paramos siekiantys žemdirbiai vėl prie starto linijos
2016-04-05

Akademija (Kėdainių r.) Praėjusiais metais rekordinį paraiškų skaičių Europos Sąjungos (ES) paramai gauti surinkusi Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) vėl renka paraiškas. Į ką didžiausią dėmesį turi kreipti paraiškas teikiantys žemdirbiai ir kokia verslo projektą rengiančių konsultantų atsakomybė šiame procese.

Kiekvienas paraiškų surinkimo etapas skirtingas. Pirmiausia tuo, kad daugiau ar mažiau yra keičiamos taisyklės, reglamentuojančios paramos teikimo sąlygas, nustatančios prioriteto tvarka labiau remiamų žemės ūkio sektorių ar pareiškėjų grupes.

„Kol taisyklės nepatvirtintos, negalime pradėti konsultuoti žemdirbių, kadangi pakeitimai gali turėti lemiamos įtakos jų apsisprendimui ar net galimybėms kreiptis paramos," - akcentavo Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) Verslo ekonomikos skyriaus vadovė Vaida Gomoliauskienė.

Pasak jos, patirtis parodė, jog senomis taisyklėmis, taip pat ir naujų projektais aklai pasitikėti negalima. Buvo atvejų, kad skubėjusieji pasiruošti projekto rengimui vadovavosi naujų taisyklių projektu ir labai nukentėjo, kadangi patvirtintos taisyklės ženkliai skyrėsi nuo projekto. Taigi LŽŪKT specialistai ir konsultantai darbą pradeda tik patvirtinus taisykles, kad konsultuodami klientą būtų tikri, jog jo nesuklaidins.

Svarbiausią vaidmenį 2014-2020 m. ES paramos įsisavinimo periodu vaidina projektų atrankos kriterijai, už kuriuos numatyti balai. Jie naudojami tam, kad pagal valstybės nusistatytus prioritetus ir remtinas strategines kryptis parama būtų skiriama tik didžiausią balų skaičių surinkusiems projektams.

Kiekvienu paraiškų surinkimo etapu prioritetai keičiasi, kartais nežymiai, o kartais netgi kardinaliai. Pagal paramą reglamentuojančius teisės aktus šie kriterijai naudojami tik tokiu atveju, jei pareiškėjų prašoma bendra paramos suma viršija skirtą paraiškoms surinkti. Susiklosčius minėtai situacijai, visi projektai sugrupuojami į eilę pagal surinktus balus. Parama skiriama surinkusiems didžiausią balų skaičių ir kuriems pakanka skirtų paramos lėšų.

Reiktų priminti, jog Lietuvai 2014-2020 m., lyginant su 2007-2013 m. laikotarpiu, skirta 14 proc. mažiau paramos lėšų, todėl galimybės visiems gauti paramą tapo labai ribotos.

ES parama į Lietuvą atėjo su SAPARD programa, t. y. nuo 2001 metų. Per visus tuos 14 m., ypač per paskutinius 7, žemdirbiai itin aktyviai ja naudojosi. Pirmą kartą projektų atrankos balai naudoti 2011 m., kai pareiškėjai paprašė ženkliai daugiau paramos nei buvo skirta. Jau tais metais paramą gavo ne visi norintieji.

2015 m. patirtis parodė, kad norinčiųjų pasinaudoti parama skaičius nemažėjo, o jos pakako tik apie 30-50 proc. prašančiųjų. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), stebėdama tokį pareiškėjų aktyvumą, esant nepakankamai lėšų, paramos teikimą reglamentuojančiose taisyklėse nustatė privalomą minimalų projekto atrankos balą, kurio nesurinkus paraiškos teikti negalima.

„Mūsų darbui ši situacija taip pat turėjo įtakos. Stebėdami pareiškėjų aktyvumą, jų nusivylimą negavus paramos, kaltų paieškas nusivylus, ypatingai didelį dėmesį skiriame projektų atrankos kriterijų išaiškinimui ir apskaičiavimui. Kartu su žemdirbiais skaičiuojame, kiek balų gali surinkti jų projektai, įspėjame apie riziką negauti paramos dėl paramos lėšų trūkumo, nesurinkus pakankamai balų, leidžiame jiems patiems apsispręsti, ar rizikuoti ir rengti projektą", - situaciją apibūdino V. Gomoliauskienė.

Koks bus praeinamas balas - svarbiausias klausimas ir konsultantams, ir ūkininkams. Jį numatyti labai sunku. Tai priklauso nuo norinčių gauti paramą pareiškėjų skaičiaus. Pvz., pernai pavasarį paramos pagal veiklos sritį „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui" prašė daugiau kaip 1350 jaunųjų ūkininkų. Jos pakako tik 30 proc. visų prašiusių, o praeinamas balas buvo net 86. To tikrai niekas nesitikėjo. Taigi žemdirbiai, ketinantys prašyti paramos, turėtų siekti, jei tai įmanoma, surinkti kuo daugiau balų, kad padidintų savo tikimybę gauti paramą.

Naujos taisyklės kruopščiai analizuojamos

Kaip minėta, LŽŪKT ekonomikos konsultantai vadovaujasi tik patvirtintomis taisyklėmis, kurios dažniausiai pasirodo likus kelioms dienos iki paraiškų surinkimo pradžios. Jie aktyvūs ir iki taisyklių patvirtinimo. Analizuoja jų projektus, visada teikia pasiūlymus, pastabas, komentarus taisyklių rengėjams, dalyvauja ŽŪM ar NMA organizuojamuose renginiuose, darbo grupėse, kur galima išsakyti savo poziciją, pasidalinti praktinėmis žiniomis.

Ekonomikos konsultantai nuolat atnaujina žinias

Pasirodžius taisyklėms, jas atidžiai išanalizuoja Verslo ekonomikos skyriaus specialistai. Jei neaišku, rengia ir siunčia klausimus ŽŪM ar NMA specialistams, konsultuojasi. Gavę atsakymus, atnaujina programas, rengia įvairias skaičiuokles, išsamią mokymų medžiagą ir viską pristato rajonų biurų konsultantams. Kadangi pokyčių yra prieš kiekvieną paraiškų rinkimą, mokymai organizuojami visada, kad konsultantai atnaujintų žinias, išsiaiškintų jiems rūpimus klausimus, gebėtų tinkamai ir profesionaliai konsultuoti visus norinčius kreiptis paramos.

Į ką turi atkreipti dėmesį ūkininkai, planuojantys teikti paraišką

Kadangi paramos krepšelis Lietuvai, lyginant su 2007-2013 m., mažesnis, o norinčių ją gauti nemažėja, atsirado papildomų, veiklą nuolat planuoti ir analizuoti verčiančių įsipareigojimų. Jų nepaisymas gali baigtis sankcijomis, kurių griežčiausia - paramos sugrąžinimas. Projektai vertinami labai kruopščiai ir griežtai, prašoma daug taisyklėse nereikalautos informacijos, gilinamasi į verslo idėją, technologijas, išlaidų, pajamų, kitų rodiklių detalius skaičiavimus, tiriama, ar planuojamos įgyvendinti investicijos atitinka ūkio gamybinį potencialą, ar tikrai perkamos prekės arba paslaugos yra pigiausios rinkoje. Taip siekiama, kad paramą gautų tik patys geriausi, realiai ūkininkaujantys ir didžiausią pridėtinę vertę šaliai kuriantys ūkiai.

Atsirado net nauja metodika dirbtinai sukurtoms sąlygoms paramai gauti nustatyti. Ji taikoma siekiant užkirsti kelią „sofos" ūkininkams, kurie atsiranda dirbtinai skaidant ar apjungiant kitus, dažniausiai - šeimos ūkius.

„Labai svarbu, kad ūkininkai suvoktų, jog investicijų būtinumas bus vertinamas pagal jo gamybos mastus ir verslo plėtrą, kad nebebus taip lengva nusipirkti galingos technikos nepagrindžiant jos įsigijimo būtinumo, kad bus remiamas tik rinkoje pigiausios technikos įsigijimas, o tam įrodyti kartu su paraiška reikės pateikti trijų skirtingų tiekėjų komercinius pasiūlymus nurodant perkamos technikos techninius parametrus. Taigi, šiuo paramos įsisavinimo laikotarpiu viskas turi būti pagrįsta, įrodyta ir įsigyta taupant paramos lėšas,"- akcentavo V. Gomoliauskienė.

Ji apgailestavo, kad ūkininkai vis dar neprisitaiko prie sugriežtėjusių paramos teikimo taisyklių ir projektų vertinimo, nepakankamai atsakingai pamatuoja savo veiklos mastus, planuojamas investicijas, vis dar jas renkasi ne pagal savo ūkio, o pagal visos šeimos ūkio gamybinį potencialą, nors apie tai ekonomikos konsultantų būna įspėti.

To pasekmės nedžiugina. Kai kuriems ūkininkams 2015 m. teko atsisakyti planuotos, bet gamybinio potencialo neatitinkančios, per brangios technikos arba pakeisti ją į mažesnių techninių parametrų ir pigesnę.

Paprastai taip atsitinka šeimos ūkiams, kurių vienas narys kreipiasi paramos technikai ar įrangai įsigyti. Problema ta, kad toks ūkininkas savo ūkį sutapatina su visų šeimos narių ūkiais ir techniką renkasi pagal pastaruosius, kurie projekte nefigūruoja. Tada projekto vertinimo metu kyla klausimas, kam reikia 380 AG kombaino 40 ha grūdinių pasėlių deklaruojančiam ūkiui.

Reikia atkreipti ypatingą dėmesį ir į įsipareigojimus, kuriuos paramos gavėjai privalo vykdyti projekto įgyvendinimo ir kontrolės laikotarpiu. Sėkmingai praėjus projekto vertinimo etapą ir tapus paramos gavėju, atsipalaiduoti negalima, kadangi tik teisingai įgyvendinus projektą ir įvykdžius visus įsipareigojimus, bus išmokėta parama ir nebus pritaikytos sankcijos.

Nuo 2015 m. pradžios labai griežtai taikomos sankcijos ir už neteisingai įvykdytus pirkimus, ir už įsipareigojimų nevykdymą. Konsultantų atsakomybės našta tapo dar didesnė, kadangi nuo jų suplanuotos veiklos priklauso ir sėkmingas projekto įgyvendinimas iki pat kontrolės laikotarpio pabaigos. Net 5-8 ar dar daugiau metų trunka projekto įgyvendinimo ir kontrolės laikotarpis, kurio metu paramos gavėjai turi dirbti pelningai, pasiekti suplanuotus pardavimo pajamų, grynojo pelno, pelningumo ir kitus rodiklius. Jų nepasiekus, taikomos sankcijos, kurių griežčiausia - visos paramos sugrąžinimas. Taigi planuoti reikia ne bet kaip, o labai atsakingai, išsiaiškinant ūkio verslo idėją, numatant plėtros galimybes, pagrindžiant kiekvieną suplanuotą skaičių, t. y. prognozuoti veiklą ir jos rodiklius taip, kad ūkininkui nebūtų sunku jų pasiekti.

Nuo ko priklauso verslo projekto įgyvendinimo sėkmė

Verslo projekto įgyvendinimo sėkmė pirmiausia priklauso nuo paties ūkininko sąmoningumo, požiūrio į savo verslą, gebėjimo planuoti ir realiai vertinti savo galimybes. Reikia pasakyti, kad dar ir šiandien yra tokių atvejų, kai žmogus kreipiasi dėl projekto neturėdamas jokios verslo idėjos ir prašo, kad ją pasiūlytų konsultantas.

Visai kas kita, kai klientas siekia kurti arba tobulinti savo verslą, tiksliai žino, ko nori, ir yra nusiteikęs atsakingai įgyvendinti visus įsipareigojimus, supranta, kad parama už dyka neduodama, kad su ja ateis ir įsipareigojimai siekti atitinkamų rezultatų, įrodančių, jog ūkis tikrai buvo vertas paramos.

„Reikia pabrėžti, kad skirtingai nei daugelis kitų įmonių, mes neklaidiname klientų žadėdami šimtaprocentinę projekto sėkmę, ypač dabar, kai vyksta nuolatinė konkurencinė kova ir paramą gauna tik daugiausia atrankos balų surinkę projektai“, – akcentavo Verslo ekonomikos skyriaus vadovė V. Gomoliauskienė.

Taip pat labai daug kas priklauso nuo įmonės, į kurią kreipiamasi paslaugos, politikos, įvaizdžio, patirties, požiūrio į savo klientus ir, žinoma, nuo verslo projektą rengiančio konsultanto kompetencijos, žinių, patirties ir atsakingumo.

Kalbėdama apie LŽŪKT, V. Gomoliauskienė akcentavo: „Didelė įstaiga visada turi pranašumo. Visų pirma, galime pasigirti didele projektų rengimo patirtimi. Juos rengiame nuo SAPARD programos laikų, dirbame su įvairią žemės ūkio veiklą vykdančiais, įvairaus dydžio ūkius valdančiais žemdirbiais. Turime 47 biurus, išsidėsčiusius visoje Lietuvoje, todėl dirbame su visos Lietuvos žemdirbiais ir žinome kiekvieno regiono specifiką, o tai suteikia įvairios, neįkainojamos patirties. Ją analizuodami, stengiamės išvengti galimų klaidų, tobulinti savo darbą. Iškilus bet kokioms problemoms, jos sprendžiamos operatyviai ir centralizuotai, o siekiant jų išvengti ateityje, tobulinami ar kuriami nauji darbo įrankiai, nuolat mokomi konsultantai. Visuomet analizuojame NMA specialistų siunčiamus raštus, žiūrime, kur mums reikia pasitempti, kreipiamės ir į ŽŪM, jei matome, kad problema globali".

Projektus rengia visuose rajonuose dirbantys 76 konsultantai. Verslo ekonomikos skyriaus specialistai, siekdami užtikrinti klientams teikiamų paslaugų kokybę, nuolat tikrina konsultantų darbą, žinias, juos moko ir konsultuoja, padeda iškilus sunkumų. Paslaugos teikiamos vieninga sistema ir tvarka, naudojamos vieningos programos, įvairios skaičiuoklės, kurias kuria, nuolat tobulina ir pasikeitus teisės aktų reikalavimams koreguoja Verslo ekonomikos skyriaus specialistai. Svarbu ir tai, kad atsitikus nenumatytoms aplinkybėms, pvz., susirgus konsultantui ar jam išėjus iš darbo, klientas nepaliekamas. Darbą visada perima ir tęsia kitas konsultantas ar specialistas.

Verslo projekto sėkmei įtakos turi ir grįžtamasis ryšys, tolesnis kliento ir konsultanto bendradarbiavimas, nes projekto parengimu niekas nesibaigia. LŽŪKT biurų ekonomikos konsultantai nuolat palaiko ryšį su žemdirbiais, rūpinasi, kad jų projektai būtų įgyvendinti tinkamai, nuolat primena apie įsipareigojimų vykdymą, kad būtų užkirstas kelias sankcijoms.

Konsultantai taip pat atstovauja klientams bendradarbiaudami su kredito įstaigomis, žemės ūkio technikos pardavėjais, NMA specialistais projektų vertinimo, įgyvendinimo, priežiūros klausimais. „Ne vienas klientas, kuriam verslo projektą rengė ne mūsų konsultantai, atėjo į mūsų rajonų biurus konsultuotis dėl tolesnių projekto įgyvendinimo žingsnių, nes verslo projektą rengęs specialistas neįsipareigojo su juo bendradarbiauti po projekto parengimo," - sakė V. Gomoliauskienė.

Reiktų išskirti ir tai, kad LŽŪKT veikia „vieno langelio" principas. Tai reiškia, jog klientui teikiamos įvairius jo poreikius atitinkančios paslaugos: ūkio apskaitos, ekonomikos, augalininkystės, gyvulininkystės, miškininkystės, darbų saugos.

Pavyzdžiui, netvarkant buhalterinės apskaitos, jokio projekto neparengsi ir neatitiksi reikalavimo kreiptis paramos. Tokiam klientui pirmiausiai patariama sutvarkyti buhalterinę apskaitą, po to rengiamas projektas. Kadangi projektų vertinimas sugriežtėjo ir prašoma daug papildomos detalios informacijos, pagal poreikius projektui rengti pasitelkiami biure dirbantys augalininkystės, gyvulininkystės ar miškininkystės konsultantai, atsakingi už technologinės dalies rengimą.

Taip pat LŽŪKT organizuojami ir vedami mokymai. Tai aktualu visiems žemdirbiams, norintiems eiti koja kojon su naujovėmis, siekiantiems įgyvendinti vis griežtėjančius ir kintančius teisės aktų reikalavimus.

Konsultantai skatina ūkininkus teikti paraišką

Būna atvejų, kai ūkininkai iš anksto domisi paramos gavimo galimybėmis ir prašo informuoti pasirodžius bet kokiai informacijai apie paramą. Ekonomikos konsultantai sudaro tokių klientų sąrašą ir, pasirodžius paramos teikimą reglamentuojančioms taisyklėms, juos konsultuoja, vertina galimybes gauti paramą, tačiau apsispręsti, ar rengti projektą, palieka klientui.

„Reikia pabrėžti, kad skirtingai nei daugelis kitų įmonių, mes neklaidiname klientų žadėdami šimtaprocentinę projekto sėkmę, ypač dabar, kai vyksta nuolatinė konkurencinė kova ir paramą gauna tik daugiausia atrankos balų surinkę projektai", - akcentavo Verslo ekonomikos skyriaus vadovė.

Klientą konsultantai visada labai aiškiai supažindina su rizika, kadangi šiuo laikotarpiu 99 proc. sėkmės priklauso nuo susiklosčiusios situacijos rinkoje, t. y. nuo to, kiek bus norinčių gauti paramą. Konsultantai šio proceso valdyti negali, todėl klientas turi žinoti, jog visada yra rizika, kad dalis pareiškėjų, galbūt ir jis, paramos negaus. „To nuo kliento niekada neslepiame, o kaip tik akcentuojame, kad jis žinotų, ko gali tikėtis, tam ruoštųsi, apgalvodamas atsarginį ūkio plėtros sprendimą ir stipriai nenusiviltų", - sakė V. Gomoliauskienė.

Nuo balandžio 1 d. iki gegužės 31 d. paraiškas paramai gauti pagal veiklos sritį „Parama smulkiesiems ūkiams" galės teikti tie, kurių ūkio ekonominis dydis, išreikštas standartine produkcijos verte, yra nuo 4000 Eur iki 7999 Eur.

Nuo gegužės 2 d. iki birželio 30 d.paraiškas pagal veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas" supaprastintąsias taisykles galės teikti žemdirbiai, kurių ūkio ekonominis dydis, išreikštas standartine produkcijos verte, yra nuo 8000 Eur.

Visi, ketinantys pasinaudoti parama, kviečiami neatidėlioti ir kuo anksčiau kreiptis į artimiausio LŽŪKT rajono biuro ekonomikos konsultantą, kad viskas būtų atlikta laiku, kokybiškai ir apgalvotai.

LŽŪKT inf.

Gudinas - mobilioji viršus

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kas dirba ūkyje?
Orai