Gyvenimas toks...
Dėl nusikaltimų grąžinant žemę bus teisiami aštuoni asmenys
2018-01-10

Šiauliai. Šiaulių prokuratūra teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje aštuoni asmenys kaltinami turtiniais ir korupciniais nusikaltimais, susijusiais su nuosavybės teisių atkūrimu į žemės sklypus ir jų pardavimu.

"Ikiteisminis tyrimas pradėtas 2011 metais. Pradėjus ikiteisminį tyrimą, nebuvo suprantama, į ką jis išsirutulios ir kokios apimties jis bus. Iš esmės buvo pradėta daugiau kaip 15 atskirų ikiteisminių tyrimų, nustačius, kad galimai nuosavybės teisių atkūrimas į žemes buvo atliktas pažeidžiant įstatymo reikalavimus ir pateikiant melagingus, tikrovės neatitinkančius duomenis", - trečiadienį vykusioje spaudos konferencijoje sakė Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Andrejus Mirnas.

Prokuroro teigimu, valstybei padaryta žala dėl netektų žemės sklypų siekia daugiau kaip 165 tūkst. eurų - ji yra atlyginta, žemę sugrąžinus valstybei. Tuo tarpu žala, padaryta žemę iš teisiamųjų įsigijusiems asmenims viršija 1 mln. 160 tūkst. eurų. Nedidelė dalis šios žalos yra atlyginta.

Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas, kai Nacionalinei žemės tarnybai (NŽT) kilo įtarimų dėl dokumentų, susijusių su nuosavybės teisių į žemę atkūrimu, teisėtumo. Tyrimą atliko Telšių apskrities Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus pareigūnai,

Tarnyba gavo keliolika skundų iš asmenų, kurie nuomojosi žemę iš valstybės ir sužinojo, kad ji grąžinama kitiems privatiems asmenims. Atliekant didelės apimties ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad grupė kaltinamųjų, neturinčių jokių giminystės ryšių su tikrais buvusiais turto savininkais, klastodami dokumentus, įgydavo teisę atkurti nuosavybę į įvairaus dydžio žemės plotus.

Teisėsaugos duomenimis, bendras visų žemių plotas Šiaulių apskrityje, daugiausiai - Akmenės rajone, yra daugiau nei 900 hektarų. Du iš aštuonių įtariamųjų nusikaltimus padarė būdami valstybės tarnautojais.

Vienas pagrindinių kaltinamųjų - buvusioje Šiaulių apskrities viršininko administracijoje dirbęs vyras, žinojęs nuosavybės teisių atkūrimo mechanizmą ir turėjęs priėjimą prie informacijos, todėl galėjęs išsiaiškinti neatkurtos nuosavybės atvejus.

Bylos duomenimis, archyve jis rasdavo nerealizuotus asmenų prašymus, pavyzdžiui, tuos, kuriems trūko įrodančių dokumentų, arba buvusių savininkų neatkurtus žemės plotus.

"Jis turėjo galimybę prieiti prie archyvinės medžiagos ir išsiaiškinti asmenis, kurie turėjo nuosavybę, tačiau dėl įvairių priežasčių nesikreipė ir ta nuosavybė nebuvo atkurta: eilė asmenų buvo ištremti, per karą žuvo ir todėl tokie žemės sklypai, priklausę tokiems asmenims, nebuvo sugrąžinti", - sakė A. Mirnas.

Buvęs valdininkas kartu su bendrininkais dirbtinai sukurdavo buvusių savininkų giminystės ryšius su kitais žmonėmis, kurie buvo įkalbėti pretenduoti atkurti nuosavybę savo vardu.

"Nuosavybės atstatymas vyko atstatant nuosavybę asmenims, jų palikuonims, įpėdiniams, tų žemės sklypų, kurie buvo nacionalizuoti iki 1940 metų liepos. Atstatant nuosavybę, asmenys, pretenduojantys į nuosavybės sugrąžinimą, turėjo pateikti tam tikrus dokumentus, įrodančius giminystės ryšį su buvusiais savininkais. Šioje byloje buvo tiriami atvejai, kai šie giminystės ryšį įrodantys dokumentai buvo masiškai klastojami ir nuosavybė atkuriama asmenims, kurie absoliučiai į tai neturėjo teisės", - sakė prokuroras.

Teisėsaugos duomenimis, būdavo klastojami gimimo, santuokos, mirties liudijimai, bažnytinės pažymos apie krikštą, santuokas. Pasak prokuratūros, pasitaikė atvejų, kai kunigas už auką bažnyčiai išrašydavo pažymas. Dokumentai klastoti ir tais atvejais, kai teisme fiktyvūs liudytojai melagingai patvirtindavo giminystės faktą.

Suklastoti dokumentai buvo pateikiami Žemėtvarkos skyriuose dirbantiems bendrininkams, šie, pažeisdami įstatymo nustatytus terminus, priimdavo suklastotų dokumentų kopijas net nereikalaudami pateikti originalų, taip pat netinkamus bažnytinius dokumentus.

Žemėtvarkos skyrių darbuotojai klastojo kitus nuosavybės atkūrimui reikalingus dokumentus - asmenų prašymus ir ankstesnes šių prašymų pateikimo datas (nusikalstamos veikos darytos 2008-2011 metais, o dokumentų priėmimas buvo nurodomas, pavyzdžiui, 1992-2001 metais), pažymas apie giminystės ryšį įrodančių dokumentų pakankamumą, išvadas, lydraščius dėl šių išvadų išsiuntimo į kitų rajonų Žemėtvarkos skyrius.

Įkalbėti asmenys, kurie sutiko, kad jų vardu būtų atkuriama nuosavybė, įtariamųjų buvo vežami pas notarus, kad įgaliotų kitus asmenis veikti jų vardu atkuriant nuosavybę.

Neteisėtai atkurtos nuosavybės teisės ar pati nuosavybė realizuota parduodant išvadas arba įregistravus nuosavybę registrų centre ir parduodant žemės, miško ar vandens telkinio sklypus.

Pasak teisėsaugos, nusikaltėlius išdavė tai, kad jie kai kurias išvadas dubliuodavo: dokumentai klastoti tuo pačiu numeriu parengiant kelias vienodas išvadas, kurios buvo persiunčiamos į skirtingų rajonų Žemėtvarkos skyrius, kad būtų galima kelis kartus atkurti teises į tą patį žemės plotą.

Dėl šių nusikaltimų nukentėjusiais pripažinti 12 žemės naudotojų. Daugumai įkalbėtų asmenų, sutikusių, kad jų vardu būtų atkuriama svetima nuosavybė (dalis jų yra mirę, dalis pripažinti neveiksniais, keliems pateikti kaltinimai dėl dokumentų klastojimo ir sukčiavimo), ir tiems, kurie surašė įgaliojimus kitiems asmenims, valstybei susigrąžinus neteisėtai apgaule pasisavintą nuosavybę, buvo pateikti civiliniai ieškiniai.

Anksčiau nuo šio ikiteisminio tyrimo atskirta tokio paties pobūdžio byla. Ji nagrinėjama Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmuose. Joje kaltinami tie patys žmonės, nukentėjusiaisiais buvo pripažinti devyni asmenys.

BNS inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kokios priežastys verčia / priverstų atsisakyti ūkio?
Orai