Gyvenimas toks...
Darbo rinka - nenuspėjama ar nevaldoma?
2015-05-18

Kaunas/Vilnius. Palyginti su praėjusiais metais, žemės ūkio sektoriaus darbdaviai tik keliuose Lietuvos darbo biržos teritoriniuose skyriuose siūlo didesnį laisvų darbo vietų skaičių, daugumoje - priešingai, šis skaičius mažesnis. Specialistai šiuos skirtumus susieja su populiarėjančiais žemės ūkio bei miškininkystės paslaugų kvitais, o žemdirbiai - su permainomis ūkiuose ir sudėtingomis darbo jėgos paieškomis.  

„Šiemet, kaip ir kiekvienais metais, nuo balandžio mėnesio vidurio ūkininkai aktyviau pradėjo registruoti laisvas darbo vietas žemės ūkio sektoriuje. Labiausiai darbo vietų skaičius auga Kėdainių rajone, nes šis rajonas, palyginti su kitais, pasižymi žemės ūkio sektoriuje veiklą vykdančių ūkio subjektų gausa. Šiuo metu Kauno teritorinės darbo biržos aptarnaujamoje teritorijoje turime daugiau kaip 300 laisvų darbo vietų žemės ūkio sektoriuje (palyginti su praėjusiais metais, laisvų darbo vietų skaičius šiame sektoriuje išaugo 5 proc.). Subsidijomis sėkmingai naudojasi kas penktas ūkininkas ar žemės ūkio bendrovė", - sako Kauno teritorinės darbo biržos Darbo išteklių skyriaus vedėja Inga Balnanosienė.

Kad laisvų darbo vietų skaičius auga, pastebi ir Vilniaus teritorinės darbo biržos Darbo išteklių skyriaus vedėjas Alfonsas Stravinskas: „Laisvų darbo vietų daugėja, o bedarbių skaičius mažėja. Akivaizdu, kad darbdaviams vis sunkiau rasti darbininkų. Pernai mes įregistravome per 4 pirmus metų mėnesius 511 vietų, o šiemet 698. Ir darbdavių daugiau kreipiasi, ir subsidijų daugiau panaudojom, pernai 89-iems bedarbiams, šiemet 113-ai".

Tuo tarpu Telšiuose situacija kiek kitokia. Nors pavasarį žemės ūkio sektoriaus darbdaviai būna aktyvesni, šiais metais kovo - balandžio mėnesiais čia įregistruota mažiau laisvų darbo vietų negu pernai per tą patį laikotarpį. Tarpininkaujant darbo biržai buvo įdarbinti traktorininkai, mechanizatoriai, kvalifikuoti fermos darbininkai.

Mažėjimo tendencija pastebima ir kituose rajonuose. Tauragės teritorinės darbo biržos skyriuose žemės ūkio sektoriaus darbdaviai registravo beveik 200 laisvų darbo vietų, beveik 65 proc. jų pastoviam įdarbinimui. Palyginti su 2014 m. tuo pačiu laikotarpiu, darbo pasiūlymų skaičius iš žemės ūkio sektoriaus sumažėjo apie penktadalį. Daugiau kaip pusė visų darbo pasiūlymų buvo kvalifikuotiems darbininkams, daugiausiai miškų ūkio ir giminiškų profesijų darbuotojams ir judamųjų ir miškų ūkio įrenginių operatoriams, apie 45 proc. laisvų darbo vietų registruota nekvalifikuotiems darbams ir tik 5 proc. laisvų darbo vietų buvo specialistams, daugiausiai apskaitos ir buhalterijos tarnautojams. Palyginti su 2014-ųjų tuo pačiu laikotarpiu, net dvigubai sumažėjo nekvalifikuotos darbo jėgos paklausa ir daugiau nei trečdaliu judamųjų ir miškų ūkio įrenginių operatorių.

Alytaus teritorinėje darbo biržoje, palyginti su praėjusiu mėnesiu, laisvų darbo vietų užregistruota 17 proc. mažiau, ir 33 proc. mažiau nei prieš metus tuo pačiu laiku.

Mažiau laisvų darbo vietų įregistruota ir Šiaulių regione. Šiemet žemės ūkio sektoriaus darbdaviai Šiaulių teritorinėje darbo biržoje įregistravo 455 darbo vietomis mažiau nei pernai. Ieškomų darbuotojų paklausa nesikeitė - labiausiai pageidaujami ir toliau išlieka kvalifikuoti darbininkai ir specialistai - traktorininkai, mechanizatoriai, žemės ūkio mašinų technikai. 

Panevėžio teritorinės darbo biržos Panevėžio skyriuje per praėjusių metų sausio - balandžio mėn. buvo įregistruotos 59 laisvos darbo vietos,  o  per tuos pačius šių metų mėnesius  - 31. „Darbo vietų skaičius sumažėjo galimai dėl to, kad didžioji dalis šio sektoriaus darbdavių sezoniniams darbams įdarbina asmenis pagal žemės ūkio paslaugų kvitus", - sako vyr. specialistė Dovilė Mikėnienė.

Sistema brokuota?

Niekam ne paslaptis, kad darbo biržos siūlomi darbuotojai dažnai neatitinka darbdavių lūkesčių. Ypač dabar, kai ūkiai plečiasi, modernizuojasi ir atsinaujina. Ūkininkams kasmet vis sudėtingiau rasti ne tik kvalifikuotų specialistų, bet ir negirtaujančių, patikimų darbininkų.

Širvintų rajone ožkų ūkį turinti Andžela Dalia Ėmužytė darbo biržoje skelbia ieškanti traktorininko. Paieškas apsunkina tai, kad technika nauja, reikia ne bet kokio, o atsakingo, sumanaus žmogaus. „Kontaktuojam su darbo birža, bet rasti, kas tikrai norėtų dirbti, sudėtinga. Traktorininkas reikalingas šienapjūtei, dar laiko šiek tiek turim, gal pavyks, - sako ūkininkė, prieš tai melžėjos ieškojusi net ketverius metus. - Visi ūkininkai vargsta, ir ne tik pavasarį. Ypač trūksta melžėjų, šėrikų, o jų darbo birža neruošia".

Tai, kad kai kuriuos specialistus darbo birža „kepte kepa" pastebi ir Lybiškių kaime, Jurbarko rajone, ūkininkaujantis Paulius Butkus, šiemet ieškantis 3 kvalifikuotų darbininkų - traktorininko, ekskavatorininko ir vairuotojo. Pastarąjį surasti sudėtingiausia, nors pasiūla - didžiausia.

„Paskambina daugelis, bet iki manęs nė vienas neatvažiuoja, nors ir žada. Sulaukiau dviejų traktorininkų ir tiek pat ekskavatorininkų skambučių. Vairuotojų siūlėsi bene keturis kartus daugiau, bet jau po pokalbio telefonu supratau, kad daugiau nei pusė turi problemų su alkoholiu. Manau, kad darbo birža turėtų geriau išanalizuoti padėtį ir nustoti gundyti žmones lengvai įsigyti CE kategorijas. Turėtų būti daromos rimtesnės atrankos, mokymas nekompensuojamas turintiems bėdų su alkoholiu. Ne visi gali dirbti šį darbą, nors ir nori", - sako P. Butkus, augalininkystės ūkyje išlaikantis nuolatines 9 darbo vietas.  

Iš darbo biržos atkeliaujančiu kontingentu nusivylęs ir Joniškio rajone grybus auginantis Kazys Aukščionis: „Nuolat spausdiname skelbimus, ir per biržą, ir patys Ieškome grybų skynėjų. Su vyrais problemų nėra, o su moterimis sunkiai, daugiausia pensininkės arba nevengiančios stiliuko".

Ūkininko manymu, padėtį šiuo metu pablogins dar ir tai, kad darbo biržoje besilankantys asmenys gavo priedangą nedirbti - neseniai patvirtintos taisyklės leidžia jiems atsisakyti nepatrauklaus sunkesnio darbo.

Ieško kompromiso

Darbdaviai ne veltui nuogąstauja, kad darbininkų nuo šiol surasti bus dar sunkiau. Socialinės apsaugos ir darbo ministro pasirašytame įsakyme dėl Darbo rinkos stebėsenos sąlygų ir tvarkos aprašo pakeitimo neliko pagrindo nutraukti bedarbio statusą asmeniui, atsisakiusiam jam siūlomos darbo vietos.

„Vienas kitas klientas, iš žiniasklaidos išgirdęs šią informaciją, jau pasako, kad vieno ar kito darbo jam nesiūlytume. Per tą laiką, nuo balandžio 24 d., kai pakeista tvarka, Telšių teritorinėje darbo biržoje registruotų bedarbių sumažėjo. Įvertinus statistinius duomenis, galima teigti, kad atsisakius tinkamo darbo pasiūlymo registracija Darbo biržoje būtų buvusi nutraukta  50-60 Telšių rajono bedarbių", - pastebi Telšių TDB Darbo išteklių skyriaus vedėjas Arūnas Juozas Auškalnis.

„Visada yra žmonių, kurie nenori dirbti ir stengiasi to visais įmanomais būdais išvengti. Šiuo metu tai padaryti lengviausia, bet situacija artimiausiu metu keisis, nes šiuo metu jau yra ruošiami Užimtumo rėmimo įstatymo pakeitimai, viską vėl sustatysiantys į savo vietas. Problema buvo, kad bedarbio statuso nutraukimo atvejai buvo apibrėžti ne Užimtumo rėmimo įstatyme, bet Darbo rinkos stebėsenos sąlygų ir tvarkos apraše, kuris turi mažesnę galią negu įstatymas", - sako Aurimas Šaltis, Utenos teritorinės darbo biržos Darbo išteklių skyriaus vedėjo pavaduotojas.

Alternatyva - užsieniečiai?

Kai kurių specialistų nuomone, įstatymo pakeitimas esminių rezultatų neduos - jeigu žmogus nenori dirbti, tai darbdaviui iš jo jokios naudos. „Prievartinis mechanizmas nieko gero neduoda", - mano A. Stravinskas.

Darbdaviams neprošal būtų pasidomėti ir kitomis įdarbinimo galimybėmis, kad ir privačiose įdarbinimo agentūrose. Beje, ten žemės ūkio sektoriaus atstovai - itin retas reiškinys.

„Paprastai į mus nesikreipia nei žemės ūkio bendrovės, nei ūkininkai. Galvojame, kad priežastis - paslaugų kvitai, kaip priemonė atsiskaitant už suteiktas paslaugas, ir todėl jiems nėra aktuali laikinojo įdarbinimo paslauga. Mūsų paslaugomis mieliau naudojasi gamybinės įmonės, turinčios sunkiąją techniką. Jos įpratusios naudotis atrankų įmonių paslaugomis, nes pačios koncentruojasi ties savo pagrindine veikla", - sako UAB „Biuro" vadovas Valdas Strazdas.

Kita darbo jėgos niša, kuria ne vienus metus naudojasi tam tikros verslo šakos, bet neišnaudoja žemdirbiai - užsieniečiai, kurių įdarbinimo procesas nėra toks sudėtingas, kaip daugelis galvoja. Darbo biržos specialistų teigimu, darbdavys užregistruoja laisvą darbo vietą, ir jei per mėnesį laiko jam nepavyksta rasti Lietuvos piliečio šiai laisvai darbo vietai užimti, - jis turi teisę pateikti prašymą išduoti leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje užsieniečiui. Per mėnesį, jei visi dokumentai tvarkingi, išduodamas leidimas. Už leidimo dirbti išdavimą 1 metams sumokama 121 Eur valstybės rinkliava.

„Daugiausiai leidimų užsieniečiams išduota dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojais - 79 proc., 5 proc. metalinių laivų korpusų surinkėjais, po 3 proc. - suvirintojais, restorano virėjais bei vyriškių drabužių siuvėjais. Žemės ūkio sektoriuje įdarbintų užsieniečių nebuvo", - teigia LDB Darbo išteklių skyriaus Darbo rinkos paslaugų poskyrio vyriausioji specialistė Honorata Masalskienė.

Iki 2015 m. gegužės 15 d. Lietuvos Darbo birža išdavė 2200 leidimų užsieniečiams dirbti Lietuvos Respublikoje. Daugiausiai jų atvyko iš Ukrainos, Baltarusijos, Moldovos, Kinijos, Rusijos Federacijos ir  Šri Lankos.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kokios priežastys verčia / priverstų atsisakyti ūkio?
Orai