Gyvenimas toks...
Biodinaminės žemdirbystės idėjos plinta ir Lietuvoje
2014-04-25

Kaunas. Nors biodinaminė žemdirbystė Lietuvoje žengia pirmuosius žingsnius, maždaug dešimt ūkių jau siekia, kad jų produkcija būtų ženklinama pasaulyje atpažįstamu ženklu, garantuojančiu, kad produktai yra aukščiausios kokybės, sveiki ir išauginti tausojant aplinką.

Šiais metais biodinaminės žemdirbystės judėjimas mini 90 metų sukaktį. Biodinaminis ūkininkavimas yra aukščiausia ekologinio ūkio pakopa, biodinaminiams produktams keliami ypač griežti reikalavimai. Pats ūkis veikia kaip uždara natūrali ekosistema, netoleruojanti jokios išorinės intervencijos ar priedų - augalai tręšiami tik mėšlu, mulčiu, ūkyje pagamintais natūraliais kompostais. Pagal šią sistemą išauginti produktai žymimi visame pasaulyje atpažįstamu ženklu „Demeter",

Tartautiniame biodinaminės žemdirbystės judėjime dalyvauja 48 šalių žemdirbiai, Lietuva į šį judėjimą oficialiai įsijungia nuo šiemet. Tačiau pasiruošimas tapti „Demeter" organizacijos nare mūsų šalyje vyksta jau senokai, pačia pradžia galėtų būti laikoma biodinaminės žemdirbystės kursai Lietuvos žemės ūkio universitete 1991 metais.

3 Paragrafas delaval

„Tarptautinis prekinis ženklas „Demeter" - tai aukščiausia kokybė, griežčiausi standartai, „premium" kainų segmentas, dvasiniai pagrindai, pasaulinė bendraminčių bendruomenė, tikra narių draugystė, tvarus aplinkos puoselėjimas", - taip šią ekologinės žemdirbystės kryptį apibūdina biodinaminio judėjimo koordinatorė Lietuvoje Rasa Čirienė.

Devynis mūsų šalies ūkius jau konsultavo „Demeter" konsultantas Retas Ingoldas (Reto Ingold) iš Šveicarijos ir sudarė ūkių pertvarkos planus. Biodinaminės žemdirbystės keliu eina šie lietuviški ūkiai: Vaivos ir Giedriaus Kosų ekologinis tautinio paveldo vaistažolių ir uogynų ūkis (Plungės r.), Nijolės Makejevienės vaistažolių ir uogynų ūkis (Plungė r.), Kristinos ir Arūno Martinėlių mėsinių galvijų hailendų ir augalininkystės ūkis (Širvintų r.); seserų Dianos Majevskajos-Alarbied ir Editos Majevskajos ekologinis mėsinių galvijų aubrakų, žąsų ir augalininkystės ūkis (Raseinių r.); Remigijaus ir Virginijaus Gailių sodininkystės ir augalininkystės ūkis (Telšių r.); Giedriaus Prakapavičiaus avių ūkis (Molėtų r.); Kristinos ir Vaido Satkūnų avių ir uogynų ūkis (Molėtų r.); Ritos Vincės Baltrūnienės sodininkystės ūkis (Molėtų r.); Ilzenbergo dvaras, (Rokiškio r.).

Preliminariai biodinaminės žemdirbystės plotai Lietuvoje pasiskirsto taip: 712 ha javų, 260 ha ankštinių augalų, 1 200 ha pievų ir ganyklų, taip pat yra sodų ir daržų. Galvijų bandos kuriamos. Pavyzdžiui, per pirmąjį sezoną, Ilzenbergo dvaro biodinaminis ūkis ketina įsigyti 50 mėsinių galvijų, 5 melžiamas karves, 15 ėriavedžių avių, 2 alpakas, 50 žąsų, 150 vištų dedeklių ir 1 000 mėsinių vištų.

Daržams numatyta iki 5 hektarų plotas, o 1,5 ha dydžio sode jau auga per 500 obelų, kriaušių, slyvų, vyšnių, trešnių ir abrikosų, serbentų, agrastų, šilauogių, aviečių, gervuogių. Iš viso Ilzenbergo dvaro biodinaminiam ūkiui priklauso 463 hektarai žemės.

„Pagal Marijos Thun kalendorių 2014 m. gegužės 3-4 d. yra pačios geriausios dienos pavasario biodinaminių preparatų gamybai. Kadangi 2013 spalį žiemos biodinaminius preparatus užkasėme Šarnelėje, tai pavasarinį seminarą rengiame ten pat, Šarnelėje, kur mus priims gražiai restauruoti Šarnelės bendruomenės namai", - kviečia Rasa Čirienė

Pasak R. Čirienės, biodinaminė žemdirbystė - tai visų pirma specifinė žmonių pasaulėžiūra ir pati gyvenimo filosofija, o tik tada gamyba ir pelnas. Už biodinaminiuose ūkiuose užaugintus produktus paprastai mokama 10-20 proc. didesnė kaina, tačiau tikrai ne tai yra pagrindinis stimulas pereiti į šią žemdirbystės sistemą.

Tapti „Demeter" nariu nėra paprasta ir tai nevyksta greitai - reikia mažiausiai trejų metų. Visų pirma, ūkis jau turi būti sertifikuotas kaip ekologinės gamybos ūkis. Tada sudaroma konsultavimo sutartis su „Demeter" organizacija ir parengiamas ūkio pertvarkos planas.

Ūkyje pradedama dirbti tik su biodinaminais preparatais (didžioji jų dalis ir pasigaminama tame pačiame ūkyje - įvairūs žolių antpilai, dinamizuotas mėšlas, mėšlo prikimšti ir moliu užlipinti karvių ragai ir t. t.). Ūkis dvejus metus turi būti sertifikuojamas ir pagal ekologiniams ūkiams taikomus reikalavimus, ir pagal „Demeter" kontrolės sistemą. Ir tik tada galima tikėtis gauti „Demeter" licenciją.

Biodinaminiais metodais užaugintų produktų pasaulinė įvairovę didžiulė - nuo bananų Dominikos Respublikoje iki arbatos plantacijų Indijoje, vaistažolių Egipte ir mėsos bei vilnos Naujojoje Zelandijoje. Europoje biodinaminė žemdirbystė labiausiai išplitusi Vokietijoje (68 193 ha, 1 431 ūkis), Prancūzijoje (8 500 ha, 420 ūkių), Austrijoje (5 584 ha, 175 ūkiai), Nyderlanduose (5 097 ha, 122 ūkiai), Šveicarijoje (4 150 ha, 250 ūkių).

Biodinaminės žemdirbystės kilmė

Biodinaminės žemdirbystė –tai ekologinio ūkininkavimo atmaina, kuri remiasi biodinamika - žinių sritimi, besiribojančia su mokslu, pseudomokslu, kosmologija ir filosofija. Šioje žemdirbystėje remiamasi antroposofijos elementais (antroposofija skelbia, kad galima pažinti nematerialų dvasinį pasaulį aiškiaregyste, kuri pasiekiama susikaupimu, įvairiais pratimais).

Biodinaminio ūkininkavimo ištakos siekia XX amžiaus pradžią, jo pradininku laikomas austrų filosofas ir mistikas Rudolfas Šteineris.

Biodinaminio žemės ūkio šalininkai pripažįsta, kad augalų derlingumui įtakos turi tokie veiksniai kaip kosmosas, specialaus komposto ir biodinaminių preparatų naudojimas bei augalų kaimynystės rotacija.

Biodinamika ir biodinaminis žemės ūkis laikomi šiuolaikinės ekologinės žemdirbystės pirmtakais.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip vertinate ŽŪM perkėlimą į Kauną?
Orai