manoukis new-logo.jpg
Lapkričio 18 d., šeštadienis
Žurnalų MANO ŪKIS ir VETinfo PRENUMERATA 2018 metams jau prasidėjo! Kviečiame užsiprenumeruoti internetu http://manoukis.lt/prenumerata/internetu  
Naujas DARBO KODEKSAS - iššūkiai agroverslui

Skaitykite daugiau: http://manoukis.lt/mano-ukis-zurnalas
Naujas DARBO KODEKSAS - iššūkiai agroverslui

Skaitykite daugiau: http://manoukis.lt/mano-ukis-zurnalas
Naujas DARBO KODEKSAS - iššūkiai agroverslui

Skaitykite daugiau: http://manoukis.lt/mano-ukis-zurnalas
Grikių derliui nuimti - tinkama technologija ir technika

Skaitykite daugiau: http://manoukis.lt/infoparduotuve?shop=1&id=93
Grikių derliui nuimti - tinkama technologija ir technika

Skaitykite daugiau: http://manoukis.lt/infoparduotuve?shop=1&id=93
Grikių derliui nuimti - tinkama technologija ir technika

Skaitykite daugiau: http://manoukis.lt/infoparduotuve?shop=1&id=93

NAUJIENOS >

Žemės ūkio mokslai: laikas galvoti apie 2018-2019 metų priėmimą?

2017-08-11
Žemės ūkio mokslai: laikas galvoti apie 2018-2019 metų priėmimą?

Vilnius. Viešojoje erdvėje ir institucijų koridoriuose tebevykstant aktyvioms diskusijoms apie aukštojo mokslo reformą ir universitetų skaičių, Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU) rektorius prof. Antanas Maziliauskas sako, kad būtina pradėti galvoti apie kitų metų priėmimą: svarstyti, kiek ir kokių specialistų reikia šalies žemės ūkiui bei ieškoti kelių, kad būtų priimti motyvuoti studentai.

ASU rektorius trečiadienį šių metų priėmimo į ASU rezultatus pristatė Seimo Kaimo reikalų komiteto nariams. Prof. A. Maziliausko teigimu, po pagrindinio priėmimo yra 246 pasirašiusieji sutartis, dar apie 50 tikimasi priimti per papildomą. Taip pat yra pateikta maždaug 400 prašymų studijuoti iš užsienio šalių piliečių, jų ketinama priimti apie 300. Tad bendras universiteto pirmakursių skaičius išliks panašus kaip ir praėjusiais metais.

ASU rektoriaus prof. A. Maziliausko teigimu, viena iš problemų - šiemet Vyriausybė dar nėra patvirtinusi tvarkos dėl kompetentingų ministerijų prisidėjimo prie studijų finansavimo, nors lėšos tam jau yra skirtos.

„Pasaulyje poreikis aukštajam mokslui didėja, jis auga Afrikos ir Azijos žemynuose. Lietuvos universitetai toje rinkoje dalyvauja ir jei priimame mažiau lietuvių, turime galimybę priimti užsieniečių. Bet tai turbūt nėra mūsų, kaip valstybinių universitetų, tikslas?..", - retoriškai klausė ASU rektorius.

Jis prirminė, kad užsienio studentai studijuoja inžinierinės ir socialinės krypties studijas, bet dėl regionų skirtumų bei ypatybių, pvz., agronomai nėra rengiami.

Prof. A. Maziliauskas svarstė, kad ASU ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos studijų programos yra skirtos daugiau regionų moksleiviams: 80 proc. studentų yra būtent iš ten. Ir taip pat atkreipė dėmesį, kad stojančiųjų balas iš regionų paprastai būna mažesnis.

Seimo nariams buvo priminta ir žemės ūkio specialistų poreikio studija, kurioje kalbama, kad studijuojančių atitinkamose programose turėtų būti bent 600. Švietimo ir mokslo ministerijai siekia, kad 2018 m. priėmimas į nemokamas bakalauro studijas būtų pagal valstybės užsakymą.

„Šiandien jau reikia galvoti ir tartis dėl 2018 m. valstybės užsakymo. Bet jei užsakysime 600 ir jei švietimo ir mokslo ministerija toliau planuos, kad kitais metais priėmimo kartelė turi būti 4 balai, ta mes jų nesurinksime. Jau šiandien reikia šnekėti apie tai, koks bus tas valstybės užsakymas. Ir kad vaikai, kurie yra motyvuoti studijuoti žemės ūkio programas, grįžti į regionus, dirbti Lietuvos žemės ūkio labui, turėtų atskirą tvarką, pagal kurią būtų galima pridėti papildomus balus", - kalbėjo prof. A. Maziliauskas.

Jis kėlė mintį, kad, galbūt, vykdant valstybės užsakymą, minimalaus balo kartelė būtų apskritai netaikoma. Arba pridėti papildomus balus nustatyta tvarka laikantiems motyvacinį testą bei stojantiems su siuntimu ir įsipareigojantiems atidirbti, esą analogų galima rasti stojant į viešojo saugumo srities specialybes. „Reikia galvoti, kaip į valstybės užsakymą surinkti motyvuotus žmones", - pabrėžė ASU rektorius.

Tam, kad regionų jaunuoliai dažnai turi mažesnius balus, bet stipresnę motyvaciją, todėl stojantiesiems turėtų būtų motyvacinis testas ir balai už jį, pritarė ir Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andrejus Stančikas. „Tačiau nesinorėtų, kad įstotų labai silpni studentai. Gali būti, kad jie užims vietą, bet  galiausiai iškris ir rezultatas nebus pasiektas. Tikrai turime pasiskaičiuoti, kiek tų specialistų reikia? Jei mes jų prikepsime per daug, darbo rinkoje jie neras vietos - išvažiuos...", - svarstė A. Stančikas.

Anot A. Stančiko (centre) negalima vienpusiškai vertinti situacijos ir fakto, kad dauguma ASU studijuojančių užsieniečių įgys specialybę ir išvyks, neįsitvirtins vietinėje rinkoje

Tuo tarpu posėdyje dalyvavusi Seimo Švietimo ir mokslo komiteto narė Aušra Papirtienė, diskutuojant apie išimtinio minimalaus balo kartelės netaikymą,  kvietė visų pirma atsakyti, kas valstybei svarbiau: regionų stiprinimas ar aukštojo mokslo kokybė. Jei pastaroji, tuomet tokį siūlymą reikia labai gerai apgalvoti. Jos teigimu, galima sutikti su siūlymu dėl valstybės užsakymo nemokamoms bakalauro studijoms pagal atsiveriantį poreikį, o dėl papildomų balų pridėjimo ir motyvacinio - galima diskutuoti.

Tiek Seimo narių, tiek svečių aktyvias diskusijas užvedė būtent įpareigojimo atidirbti klausimas. Tiek A. Papirtienė, tiek Kaimo reikalų komiteto narys Petras Čimbaras atkreipė dėmesį, kad, svarstant tokią galimybę, būtina gerai išnagrinėti teisinius tokio siūlymo aspektus ir diskutuoti.

„Ar turės juridinės galios tas (sutarties, - red.) pasirašymas? Jei pabaigęs jis sakys, kad mano teisės buvo pažeistos, važiuoju kur noriu?", - įpareigojimu atidirbti abejojo P. Čimbaras

Lietuvos studentų sąjungos atstovė Živilė Krikštaponytė tvirtino, kad įpareigojimas ir prievarta atidirbti nėra teisingas kelias, studentas to turi norėti. „Reikia patraukliai pateikti vietą regionuose, kad jie norėtų ten grįžti, matytų motyvaciją, kodėl jie turi ten grįžti. O kad studijų sutartyje bus įrašyta, jog tu turi atidirbti trejus metus - studentai tikrai nesutiks ir patys tai žinote. Jie nori atidirbti ten, kur yra patrauklu, kur yra karjeros galimybės ir kur mato, kad jie galės tobulėti", - kalbėjo Ž. Krikštaponytė.

Kiek kitaip į įsipareigojimą atidirbti valstybei už jos finansuotas studijas bandė pažvelgti žemės ūkio ministras Bronius Markauskas. Anot jo, galbūt tai galėtų paskatinti aktyvesnis verslo įsitraukimas. „Jei galėtų 50 proc. prisidėti verslas ir 50 proc. būtų iš biudžeto, gal verslas ir to stojančio moksleivio paieškotų ir jei būtų pasirašoma sutartis, tikėtina, kad studentas grįžtų. Priešingu atveju gali būti beprasmis finansavimas į užsienį išvažiuojančių specialistų.", - kalbėjo ministras,  svarstydamas, kad tokia sistema galbūt objektyviau leistų nustatyti ir žemės ūkio specialistų poreikį.

„Šiandien didelė grėsmė, kad mes apskritai išlaikytume tas programas ir studentus", - apie agrarinės srities švietimo problemas kalbėjo žemės ūkio ministras B. Markauskas (kairėje)

Seimo nariai prie šio klausimo ketina sugrįžti rudens sesijos metu. Trečiadienį komitete taip pat aptartos mažųjų karjerų eksploatavimo galimybės, žuvininkystės bei Žemės ūkio ministerijai pavaldžių įstaigų pertvarkos klausimai.

MŪ inf.

Leistini formatai: jpg, jpeg, png, flv.

Leistinas dydis: 20M.


Komentarai

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams. Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.



RSS naujienų prenumerata

Here you can play mega moolah slots online or visit this site about online casinos at Australia aucasinosonline

.