manoukis new-logo.jpg
Kovo 30 d., ketvirtadienis
 
Naujas DARBO KODEKSAS - iššūkiai agroverslui

Skaitykite daugiau: http://manoukis.lt/mano-ukis-zurnalas
Naujas DARBO KODEKSAS - iššūkiai agroverslui

Skaitykite daugiau: http://manoukis.lt/mano-ukis-zurnalas
Naujas DARBO KODEKSAS - iššūkiai agroverslui

Skaitykite daugiau: http://manoukis.lt/mano-ukis-zurnalas
Grikių derliui nuimti - tinkama technologija ir technika

Skaitykite daugiau: http://manoukis.lt/infoparduotuve?shop=1&id=93
Grikių derliui nuimti - tinkama technologija ir technika

Skaitykite daugiau: http://manoukis.lt/infoparduotuve?shop=1&id=93
Grikių derliui nuimti - tinkama technologija ir technika

Skaitykite daugiau: http://manoukis.lt/infoparduotuve?shop=1&id=93

NAUJIENOS > Gyvenimas toks...

Europinis geležinkelis nuvingiuos per 2 tūkst. savininkų sklypus

2017-02-01
Europinis geležinkelis nuvingiuos per 2 tūkst. savininkų sklypus

Vilnius. Lietuvos, Latvijos ir Estijos premjerai antradienį pasirašė susitarimą dėl europinės vėžės „Rail Baltica" plėtros. Susisiekimo ministerija jau informavo žemės sklypų, kurie patenka į planuojamos tiesti europinio geležinkelio linijos Kaunas-Lietuvos/Latvijos teritoriją, savininkus, kad nuo šiol jie negali pertvarkyti, perleisti kitiems asmenims, įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktines teises.

Registruotu paštu išsiųstas 2031 pranešimas. Tuos žemės plotų savininkus ar kitus naudotojus, kurių gyvenamoji ar kita buvimo vieta nežinoma, ši informacija turėtų pasiekti per visuomenės informavimo priemones.  

Žemės sklypų savininkams ir kitiems naudotojams pranešta, kad 2017 m. sausio 23 d. Teritorijų planavimo dokumentų registre buvo įregistruotas ir kitą dieną, sausio 24-ąją, įsigaliojo Vyriausybės nutarimas dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas-Lietuvos ir Latvijos valstybių siena specialiojo plano patvirtinimo.

Įsiteisėjus š. m. sausio 11 d. priimtam Vyriausybės nutarimui, Susisiekimo ministerija raštu pranešė Registrų centrui, kad nekilnojamojo turto registre turi būti padarytos žymos specialiajame plane nurodytiems žemės sklypams.

Su specialiuoju planu ir visuomenės poreikiams paimamomis žemės sklypų dalimis galima susipažinti Teritorijų planavimo dokumentų registre.

Apie europinio standarto geležinkelio tiesimą

„Rail Baltica" kol kas pradėta statyti tik Lietuvoje, kur per penkerius metus nauja, 1,435 metro pločio geležinkelio vėžė buvo nutiesta nuo Lenkijos sienos iki Kauno. Baltijos šalyse šiuo metu visi geležinkeliai yra rusiškos vėžės - jų plotis siekia 1,520 m.

Apie „Rail Baltica" Baltijos šalys pradėjo kalbėti 2001 m., kai pasirašė susitarimą sujungti Baltijos šalis su Europos geležinkelių tinklu. Po dvejų metų Europos Komisija (EK) „Rail Baltica" įtraukė į prioritetinių infrastruktūros projektų sąrašą.

2004 m. Vyriausybė nusprendė, kad naujoji europinė vežė Lietuvoje turėtų būti nutiesta per Kauną. Po aštrių diskusijų 2005 m. nuspręsta Vilnių prijungti prie projekto.

2007 m. prasidėjo "Rail Baltica" pirmojo etapo - nuo Lenkijos sienos iki Kauno - įgyvendinimas. Pirmosios 40 km atkarpos statyba pradėta 2010 m., baigta 2015 m. rudenį.

2015 m. birželį Baltijos šalys, Lenkija ir Suomija pasirašė deklaraciją dėl transeuropinės vėžės "Rail Baltica" įgyvendinimo.

Vilniaus atšaka stabdė bendros įmonės kūrimą

Įgyvendinant "Rail Baltica" projektą, kilo ne vienas ginčas tarp projekto partnerių. Vienas jų buvo bendros projekto įgyvendinimo įmonės įsteigimas. Didžiausias aistras kėlė Lietuvos noras prie "Rail Baltica" prijungti atšaką Kaunas-Vilnius. Šiai idėjai nepritarė Latvija ir Estija.

Vilniaus atšakos klausimas vėl iškeltas 2014 m. pradžioje, kai Latvija ir Estija pareiškė, jog Vilniaus prijungimas prie projekto turi būti svarstomas politiniu lygmeniu. Susitarimas buvo pasiektas (moklinė studija parodė, jog atšaka iš Kauno į Vilnių būtų ekonomiškai naudinga ir kainuotų apie 850 mln. eurų).

Ginčytasi dėl viešųjų pirkimų tvarkos

2014 m. spalį įsteigus bendrą įmonę "RB Rail", kilo dar didelis ginčas dėl viešųjų pirkimų tvarkos ir pridėtinės vertės mokesčio (PVM) paskirstymo. Lietuva siekė, kad PVM būtų mokamas toje šalyje, kurioje atliekami darbai. Todėl norėta pakeisti viešųjų pirkimų tvarką: vienus projektus skelbtų bendra projekto įmonė, o kitus - atskiros šalys.

Briuselis paragino Baltijos šalis susitarti dėl "RB Rail" valdymo, nes Baltijos šalys gali prarasti projektui skirtas ES lėšas, jeigu ir toliau nesutars dėl jo įgyvendinimo.

2016 m. rugsėjį nuspręsta, jog PVM turi likti toje šalyje, kurioje atlikti darbai, o konkursai bus skelbiami per "RB Rail" atstovybes Lietuvoje ir Estijoje, Latvijoje - per bendrą įmonę.

Skaičiai ir faktai

Bendra "Rail Baltica" vėžės vertė, įvairiais skaičiavimais, siekia 3,7-5,2 mlrd. eurų. 2014-2020 metais ES jam skirs iki 85 proc. tuo metu įgyvendinamų projektų vertės. Vien Lietuvai 2015-2016 metais ES skyrė apie 311 mln. eurų.

Lietuvoje atkarpos ilgis siekia 366 kilometrų, Latvijoje ir Estijoje - maždaug po 300 kilometrų, o Lenkijoje - 430 kilometrų.

2015 metų pabaigoje pastatyta 120 km ilgio "Rail Baltica" trasa nuo Lenkijos iki Kauno kainavo 364,5 mln. eurų - nutiesta nauja europinio standarto ir atnaujinta rusiško standarto geležinkelio linija. Projekto metu įrengta ir pastatyta 19 tiltų, 4 viadukai, 108 iešmai, 40 pervažų, 98 pralaidos, 10 geležinkelio stočių ir 20 peronų.

"Rail Baltica" yra sudedamoji tarptautinio transporto koridoriaus "North Sea-Baltic" dalis, kuris sujungs Beniliukso šalis, Vokietiją, Lenkiją, Lietuvą, Latviją, Estiją bei Suomiją.

BNS inf.

Leistini formatai: jpg, jpeg, png, flv.

Leistinas dydis: 20M.


Komentarai

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams. Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.



RSS naujienų prenumerata

Here you can play mega moolah slots online or visit this site about online casinos at Australia aucasinosonline

.