Energetika
Biodųjų jėgainės domina, bet ūkininkai jų statyti neskuba
2015-11-04

Kaunas. Ūkininkai ir labai mažos įmonės gali gauti ES paramą ūkio atliekoms perdirbti į biodujas, tačiau nei vieni, nei kiti neskuba žengti pirmo žingsnio. Per pusantro mėnesio nuo kvietimo pradžios pagal šią sritį nepateikta nė vienos paraiškos.

Nacionalinė mokėjimo agentūra ir Žemės ūkio ministerija tikina, kad pareiškėjai suskubs paskutinėmis dienomis, nes šios veiklos projektai sudėtingi, jiems paruošti reikia laiko. Energetikai delsimą aiškina kitaip - šiai veiklai trūksta apibrėžtumo ir poįstatyminių aktų, todėl joks rimtas investuotojas į rizikingą ir brangų verslą neina.

Žemės ūkio ministerijos pranešimuose teigiama, kad ši parama leis stambiems gyvulininkystės ūkiams, ypač kiaulių kompleksams ir paukštynams, tvarkyti didelius mėšlo kiekius pagal visus aplinkos apsaugos reikalavimus. Parama šiai veiklai taip pat suteiks galimybę kaimo vietovėse plėtoti energijos gamybą iš atsinaujinančių išteklių bei gauti papildomų pajamų.

Ribojimai ir neapibrėžtumas

Nuo naujos rėmimo priemonės ūkio subjektus sulaiko ne vien projektų rengimo mechanizmas, bet ir tam tikros sąlygos bei apribojimai. Ne mažiau kaip pusė per metus pagamintų biodujų, biometano ar elektros energijos turės būti parduodama, taip pat ne mažiau kaip pusė per metus pagamintos šilumos energijos, kai gaminama elektros ir šilumos energija, turės būti suvartojama savo reikmėms arba parduodama.

„Tokios sąlygos apsunkina. Numatyta, kad 50 proc. pagamintos produkcijos reikės parduoti rinkos sąlygomis. Aišku, kad produkcija išeis brangesnė negu yra rinkoje. Rinkoje kainą lemia įvairūs veiksniai, tarkime, pigi importuojama elektros energija ar skiedromis kūrenamų katilų šiluminė energija. Kaip galima parduoti pigiau, negu kainuoja pagaminti?" - svarsto Lietuvos biodujų asociacijos valdybos pirmininkas, prezidentas Antanas Pranculis.

„Tos sąlygos ne tik nepalankios, bet dalis proceso iš viso neaptarta. Kad ir dėl priėmimo biodujų, išvalytų iki biometano, ir jų padavimo į gamtinių dujų vamzdynus. Jei saulės energijos jėgainių panauda daugmaž aiški, tai biodujų srityje dar nėra sistemos, kaip kas veiks. Iki galo neapibrėžtas ir elektros supirkimas, ir grąžinimas. Jeigu asmens jėgainė prijungta prie tinklų ir yra vienoje vietoje, o jo ferma prijungta kitoje vietoje, tai niekas tam asmeniui neužskaitys, kad jis čia paėmė, o ten panaudojo. Viename pašto taške atidavei, kitame pašto taške privalai pirkti. Tačiau jeigu kitame taške perki, vadinasi, tu automatiškai turi užmokėti už tinklo išlaikymą, persiuntimo sąnaudas ir „Lesto" sąnaudas. Kas gali ruoštis investuoti pinigus, kai neaišku, ar priims, ar nepriims tas taisykles, bus jos ar jų nebus? Joks normalus investuotojas į tokį rizikingą projektą neateis, nes tai dideli pinigai.1 MW biojėgainės įregimas kainuoja beveik 4 mln. eurų", - samprotauja A. Pranculis. Anot jo, tokiomis sąlygomis, kokios siūlomos dabar, investicijos atsipirktų nebent tiems, kurie daug elektros ir šilumos energijos sunaudotų savo ūkio reikmėms.

Kauno rajono Margininkų kaime stambų mišrų ūkį valdantis Audrius Banionis - vienas iš tų ūkininkų, kuriems naudinga didžiąją dalį biojėgainėje pagamintos elektros ir šilumos energijos panaudoti savo ūkio reikmėms. Ūkininkas daug elektros energijos sunaudoja kepykloje, mėsos perdirbimo ceche, kiaulių tvartuose, skerdykloje, todėl planuoja statyti 500 kW galios biodujų jėgainę.

A. Banionis sako, kad šito šaukimo sąlygos nėra pačios geriausios. Ūkininkas nutarė neskubėti ir paraiškos kol kas neteiks.

IŠSAMŲ STRAIPSNĮ ŠIA TEMA SKAITYKITE JAU IŠĖJUSIAME NAUJAME ŽURNALO „MANO ŪKIS“ NUMERYJE

ŽURNALO „MANO ŪKIS“ PREKYBOS VIETŲ ŽEMĖLAPIS

GALIMYBĖ ĮSIGYTI ELEKTRONINĘ ŽURNALO VERSIJĄ

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip vertinate ŽŪM perkėlimą į Kauną?
Orai