Liuksemburgas. Europos Audito Rūmai, paskelbę specialiąją ataskaitą apie biodegalus Europos Sąjungoje (ES), teigia, kad pažangiųjų biodegalų diegimas trunka ilgiau, nei tikėtasi, o ES biodegalų politikai trūksta ilgalaikės perspektyvos.

Jie taip pat pastebi, kad biodegalai vis dar nėra konkurencingi ir ne visada ekologiški, o gamyba yra ribota dėl biomasės prieinamumo problemų.

Ataskaitoje įspėjama, kaip biodegalų ateitis neaiški ir gali kilti sunkumų. Ilgalaikės perspektyvos nebuvimas turėjo įtakos investicijų saugumui, o tvarumo problemos, lenktynės dėl biomasės ir didelės sąnaudos riboja biodegalų diegimą.

2014–2020 m. laikotarpiu mokslinių tyrimų projektams ir biodegalų naudojimo skatinimui skirta apie 430 milijonų eurų ES lėšų. Tačiau perėjimas nuo pradinių laboratorinių tyrimų prie gamybos etapo gali užtrukti bent dešimtmetį. Be to, ES biodegalų politika, teisės aktai ir prioritetai dažnai keitėsi, todėl sektorius tapo mažiau patrauklus ir tai daro poveikį investuotojų sprendimams.

„Biodegalais siekiama prisidėti prie ES poveikio klimatui neutralumo tikslų ir didinti jos energetinį suverenumą. Tačiau įgyvendindama dabartinę biodegalų politiką, ES iriasi į priekį be žemėlapio ir rizikuoja nepasiekti savo kelionės tikslo“, – teigė auditui vadovavęs Audito Rūmų narys Nikolaos Milionis.

ES auditoriai ypač atkreipia dėmesį į tai, kad nėra aiškių veiksmų gairių, ypač aviacijoje. Kelių transporto sektoriuje biodegalų ateitis taip pat labai neaiški. Didelis dėmesys elektriniams automobiliams ir planuojamas naujų benzininių ir dyzelinių automobilių naudojimo nutraukimas iki 2035 m. galėtų reikšti, kad ES kelių transporto sektoriuje biodegalai neturi didelės ateities.

ES auditoriai taip pat atkreipia dėmesį į tris pagrindines problemas, su kuriomis susiduriama naudojant biodegalus vietoje: tvarumą, biomasės prieinamumą ir sąnaudas.

Anot jų, biodegalų nauda aplinkai dažnai pervertinama. Pavyzdžiui, biodegalai iš žaliavų, kurioms reikia žemės augimui, gali neigiamai paveikti biologinę įvairovę, dirvožemį ir vandenį. Dėl to neišvengiamai kyla etinių klausimų dėl santykinių degalų ir maisto prioritetų.

Ataskaitoje teigiama, kad viena iš tvarumo problemų, susijusių su biodegalais iš maistinių augalų, yra netiesioginio žemės naudojimo keitimo (NŽNK) rizika, dėl kurios gali padidėti išmetamas ŠESD kiekis.

NŽND įvyksta, kai žemės ūkio paskirties žemė, anksčiau skirta maisto ir pašarų rinkoms, skiriama biodegalų gamybai. Kadangi maisto ir pašarų paklausa vis dar turi būti patenkinta, žemės ūkio paskirties žemė gali būti išplėsta į plotus, kuriuose yra didelių anglies sankaupų, pavyzdžiui, miškus, šlapynes ar durpynus, o tai reiškia, kad žemės naudojimo paskirtis bus keičiama arba dabartinė gamyba – intensyvinama. 

Dėl netiesioginio žemės naudojimo keitimo išmetamas ŠESD kiekis, kuriuo kompensuojamas numatomas biodegalų poveikis. Didžiausia netiesioginio žemės naudojimo keitimo rizika priskiriama alyvpalmių aliejui. Auditoriai primena, kad ŠESD kiekis, išmetamas dėl netiesioginio žemės naudojimo keitimo, negali būti išmatuotas, o tik apytikriai įvertintas modeliavimu.

Biomasės prieinamumas riboja biodegalų diegimą. Europos Komisija tikėjosi, kad biodegalai padidins energetinę nepriklausomybę. Tačiau iš tikrųjų priklausomybė nuo trečiųjų valstybių (pavyzdžiui, panaudoto kepimo aliejaus importas iš Kinijos, Jungtinės Karalystės, Malaizijos ir Indonezijos) smarkiai padidėjo dėl kelerius metus iš eilės didėjančios biomasės paklausos. Biodegalų sektorius konkuruoja su kitais žaliavų sektoriais, visų pirma su maisto sektoriumi, taip pat su kosmetikos, vaistų ir bioplastikų sektoriais.

„Galiausiai, kadangi biodegalai yra brangesni už iškastinį kurą, jie dar nėra ekonomiškai perspektyvūs. Šiuo metu apyvartiniai taršos leidimai yra pigesni už išmetamo CO₂ kiekio mažinimą naudojant biodegalus, kuriems ne visada palanki ES šalių fiskalinė politika“, – konstatuoja Europos Audito Rūmai.

Visa tai reiškia, kad pažangieji biodegalai diegiami lėčiau, nei tikėtasi. Kaip reikalaujama, visos ES šalys degalų tiekėjams nustatė įpareigojimus užtikrinti, kad iki 2020 m. atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalis kelių ir geležinkelių transporto sektoriuose sudarytų bent 10 %, o iki 2030 m. – 14 % visuose transporto sektoriuose. Tačiau 2020 m. dauguma ES šalių, įskaitant Graikiją, Lenkiją, Rumuniją, Prancūziją ir Ispaniją, nepasiekė savo tikslų.

2021 m. dauguma ES suvartojamų biodegalų (daugiausia etanolis ir biodyzelinas) buvo pagaminti iš žemės ūkio kultūrų.