BŽŪP
Supaprastinę paramos skirstymą praradome dalį pinigų
2015-11-05

Kauno r. Vykdydama žalinimo politiką, Lietuva pasirinko kelią, kuris yra palankiausias biurokratams - kad jiems kuo paprasčiau būtų administruoti paramos lėšas. Dėl to žemdirbių galimybės gauti paramą yra daug mažesnės. Taip mano Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas.

Praėjusią savaitę vykusiame Lietuvos kaimo tinklo narių susitikime aptartos žemdirbių tarptautinio atstovavimo aktualijos. Tarp kitų ekspertų įžvalgomis pasidalijo ir Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas, nuolat dalyvaujantis COPA-COGECA ir Europos Komisijos pilietinio dialogo grupės „Žalinimas ir tiesioginės išmokos" posėdžiuose.

„Dalyvaudamas posėdžiuose jaučiuosi nejaukiai dėl Lietuvos, kad esame rekordininkai ne pačia geriausia prasme. Žalinimo priemonių taikymą supaprastinome taip, kad būtų kuo paprasčiau administruoti paramą. Bet tas paprastumas labai mažai naudingas ūkininkams ir Lietuvos žemės ūkiui", - sakė A. Macijauskas.

Pavyzdžiui, esame nustatę, kad ekologiškai svarbių vietovių išskyrimo reikalavimą įgyvendiname taikydami tik 2 priemones: paliekame pūdymą arba auginame azotą fiksuojančius augalus. O reglamente yra daugiau kaip 20 priemonių, kurias galima taikyti įgyvendinant šį reikalavimą. A. Macijausko teigimu, Lietuva yra vienintelė iš 28 valstybių, kuri pasirinko tik minėtąsias dvi priemones.

„Vokietija, Prancūzija ir kitos valstybės pasirinko visas įmanomas priemones. Visas iš karto ir be jokių svarstymų! Dabar Žemės ūkio ministerija susigriebė ir šiokias tokia naujoves nuo 2016 m. pritaikys. Bet vos pradėjo dirbti ir vėl suklupo. Nori įtraukti papildomus kraštovaizdžio elementus (giraites, medžių grupes, gyvatvores, griovius, vandens telkinius, lauko pakraščius ir t. t.), bet iš karto perspėjo, kad už tuos plotus išmokų negausime. Kodėl? Kodėl negalėjome aprašyti tų plotų pagal Geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės taisykles, kad už juos gautume išmokas? Dabar suteiksime teisę deklaruoti griovį, bet už jį išmokos nebus. Manau čia yra esminė ministerijos klaida ir turime garsiai pasakyti, kad mes su tuo nesitaikstysime", - ragino A. Macijauskas.

„Žinoma, kuo daugiau žalinimo elementų, tuo daugiau darbo viską sukontroliuoti ir administruoti. Net ir latviai taiko daug daugiau žalinimo elementų negu mes", - kalbėjo Aušrys Macijauskas, piktindamasis, kad Lietuva nuėjo lengviausiu keliu

Jis aptarė ir kitą klausimą - būtinybę žalinimo elementams priskirti tarpinius augalus. „Kitos valstybės beveik visos be išimties yra įrašiusios tarpinius augalus. Koeficientas sudaro 0,3, t. y. jei tarpiniais augalais užsėjama 100 ha, šis plotas apskaitomas kaip 30 ha. Bet mūsų ministerija nustatė, kad tarpinius augalus galima užsėti tiktai po bulvių. Kodėl ne po ankstyvųjų veislių žieminių miežių ar po žieminių kviečių? Kai pasakoju tokius dalykus, tai vokiečiai žiūri ir nesupranta, juokiasi iš mūsų", - sakė LŪS atstovas tarptautinėse žemdirbių organizacijose A. Macijauskas.

Apskritai, jo manymu, BŽŪP reforma nebuvo palanki augalininkystės ūkiams ir bendrai Lietuvai. „Nepavyko pasiekti visų tikslų, kurių siekėme dėl išmokų suvienodinimo. Dabartinis ES žemės ūkio komisaras Filas Hoganas (Phil Hogan) mano, jog Lietuva ne viską padarė 2013 m., kad gautų jai priklausantį finansinį voką. Komisaras mano, kad 2017 m., kai vyks laikotarpio peržiūra, bus galima vėl kelti šį klausimą ir tikėtis finansinio voko perskaičiavimo. Turime visi susitelkę dirbti, kad 2017 m. ši diskusija vėl atgimtų", - kalbėjo A. Macijauskas.

Jis prisiminė ir susietosios paramos trūkumus. Kai kurios valstybės yra su gamyba susiejusios net iki 60 proc. išmokų, mes - 13 procentų. Lietuvos grūdų augintojų asociacija ir Lietuvos ūkininkų sąjunga pasisakė prieš, kad būtų skiriama papildoma parama pirmiesiems 30 ha, bet nuspręsta ją skirti.

„Esu įsitikinęs, kad tai klaida. Tie maždaug 800 eurų per metus smulkaus ūkio tikrai neišgelbės: bus tiesiog pravalgyti ir nesukurs pridėtinės vertės. Mūsų siūlymas buvo smulkiems ūkiams sukurti specialią rėmimo schemą, kuri būtų daug veiksmingesnė", - priminė A. Macijauskas.

Jis svarsto, kad 2017 m., kai bus galimybė peržiūrėti susietąją paramą, galbūt vertėtų nuspręsti, kad susietąją paramą galėtų gauti vasarinių rapsų augintojai - juk tai nykstanti žemės ūkio augalų rūšis. Arba būtų galima remti plotus, kurie užsėti sertifikuota sėkla - taip būtų skatinamas sertifikuotos sėklos naudojimas. „Linkiu visiems būti aktyviems, domėtis problemomis ir ją spręsti", - kolegas žemdirbius ragino A. Macijauskas.

MŪ inf.

Kartu

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kuri problema Jums didžiausia?
Orai