BŽŪP
Paraiškos paramai iš naujos Kaimo plėtros programos - balandį
2015-02-17

Vilnius. Lietuvos ūkininkai jau balandžio mėnesį galės teikti paraiškas paramai iš naujosios Kaimo plėtros programos. Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė antradienį pranešė, kad paramos teikimo taisyklės turėtų būti patvirtintos kovo pabaigoje.

„Penktadienį (vasario 13 d. - red. past.) patvirtinta naujoji Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programa yra savotiška nauja pradžia žemdirbiams, kad jie toliau modernizuotų savo ūkius, plėstų gamybą, kurtų naujas darbo vietas regionuose, taip pat pritrauktų jaunimą, juk kaimas gali ir turi būti naujoviškas, išmanus, tam ir panaudosime Europos Sąjungos paramą", - spaudos konferencijoje sakė žemės ūkio ministrė V. Baltraitienė.

„Mes esame sau įsipareigoję, ko gal nebuvo praeitame laikotarpyje, kad prieš paraiškų rinkimo laikotarpį jau mėnesį būtų patvirtintos ir apsvarstyto taisyklės. Įsipareigojame nekeisti tų taisyklių, nebent atsirastų kažkokia techninė klaida", - spaudos konferencijoje sakė V. Baltraitienė.

Anot jos, programos lėšos bus skiriamas ūkių padėčiai pagerinti bei darbo vietų kūrimui, neskiriant jų vien stambiesiems ūkiams.

Spaudos konferencijoje: ministrė Virginija Baltraitienė, viceministras Saulius Cironka ir Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento direktorė Vilmos Daugalienė (nuotraukoje - pirma iš kairės)

Lietuvos kaimo plėtros programa - tai vienas pagrindinių artimiausių septynerių metų laikotarpio šalies žemės ūkio ir kaimo plėtros finansinių veiklos instrumentų. Šios programos biudžetas siekia 1,98 mlrd. eurų Europos Sąjungos ir nacionalinio biudžeto lėšų (ES lėšos - 1,61 mlrd. Eur).

Anot Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento direktorės Vilmos Daugalienės, naujoji KPP apims 15 priemonių, o jos tikslai - skatinti žemės ūkio konkurencingumą, užtikrinti tausojantį gamtos išteklių valdymą ir klimato politikos veiksmus, siekti subalansuotos teritorinės kaimo ekonomikos ir bendruomenių plėtros, kuriant ir remiant užimtumą.

Pagrindiniai Lietuvos kaimo plėtros programos tikslai - modernizuoti mažus ir vidutinius ūkius bei gerinti jų ūkinės veiklos rezultatus (numatyta paremti beveik 8000 ūkių), išsaugoti biologinę įvairovę (11 proc. žemės ūkio paskirties žemės), gerinti dirvožemio būklę (8 proc. žemės ūkio paskirties žemės), skatinti ekologinę žemdirbystę, kurti naujas darbo vietas (numatyta sukurti beveik 2000 darbo vietų) ir plėtoti kaimo vietoves bei vietos verslus.

Taip pat numatyta surengti mokymus daugiau nei 130000 asmenų, įskaitant ūkininkus, žemės ir miškų valdytojus, maisto pramonės ir kaimiškųjų smulkaus bei vidutinio verslo įmonių atstovus. Bus siekiama pagerinti jų profesinius įgūdžius ir skatinti veiklos įvairinimą. Šiame laikotarpyje Lietuva kaip ir kitos Europos Sąjungos valstybės įsipareigojo skirti daugiau dėmesio aplinkosaugai.

Daug dėmesio ketinama skirti pieno rinkai, kad gamintojų interesai būtų apsaugoti. „Šiuo metu pieno supirkimo kainos yra kritusios ir vidurkis siekia apie 18-19 eurocentų, tačiau praėjusią savaitę ūkininkams išmokėjome beveik 23 mln. eurų kompensacijų, kad iš dalies būtų padengti nuostoliai, kuriuos pieno rinka patyrė dėl Rusijos embargo. Taip pat rytoj planuoju vėl susitikti su pieno perdirbėjais, kad aptartume esamą padėtį", - kalbėjo žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė.

Lietuva aktyviai ieško naujų rinkų - tai viena iš prioritetinių užduočių, organizuojamos verslo misijos ir dalyvaujama parodose, tačiau kontaktų nepakanka, reikalingi ir didesni gamybos mastai.

„Lietuviški produktai yra kokybiški ir žinomi užsienio rinkose, tačiau eksportui reikalingi didesni kiekiai. Naujoji kaimo plėtros programa - vienas iš būdų tą pasiekti, skiriamos finansinės injekcijos ūkiams padės juos modernizuoti, o jų veikla taps našesnė. Šiame laikotarpyje skatinsime inovacijas, tam taip pat yra numatytos lėšos.  Mes galime ir turime konkuruoti pasaulinėse rinkose", - sakė žemės ūkio viceministras Saulius Gintas Cironka.

Lietuvos žemės ūkyje, miškininkystėje ir maisto pramonėje dirba dvigubai didesnė žmonių dalis nei vidutiniškai ES - daugiau kaip 11 proc. visų dirbančiųjų. Sektoriaus sukuriama nacionalinės bendrosios pridėtinės vertės (BPV) dalis taip pat viršija ES vidurkį - beveik 4 proc., o ES vidurkis - 1,7 proc. BVP.

ŽŪM, BNS, MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip šiųmečiai orai paveikė apsirūpinimą pašarais Jūsų ūkyje?
Orai