Vilnius. Planuojamas naujosios Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos biudžetas yra šiek tiek mažesnis ir sudaro 6,599 mlrd. Lt. Socialiniai partneriai turi kuo greičiau apsispręsti dėl lėšų perskirstymo tarp II-ojo (kaimo plėtros) ir I-ojo (tiesioginių išmokų) ramsčių.

Jau nuo 2014 m. tokios ES valstybės narės kaip Lietuva, gaunančios mažiau nei 90 proc. ES tiesioginių išmokų vidurkio, turės galimybę iki 25 proc. kaimo plėtros lėšų nukreipti tiesioginėms išmokoms finansuoti arba iki 15 proc. tiesioginių išmokų voko nukreipti kaimo plėtros priemonėms finansuoti.

Apie tai kalbėta antradienį Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Kaimo plėtros departamento specialistų susitikime su Verslo kaime skatinimo ir Kaimo jaunimo komitetų atstovais. Posėdžio dalyviai pastebėjo, kad į kaimo plėtrą nukreiptas lėšų perskirstymas akivaizdžiai būtų naudingesnis mažiems ir specializuotiems ūkiams.

Pripažinimo laukia naujos priemonės

Verslo kaime skatinimo ir Kaimo jaunimo komitetų atstovams buvo pristatytos investicinės priemonės, kurias ketinama įtraukti į naująją kaimo plėtros programą. Pagal priemonę „Žemės ūkio ir maisto produktų kokybės schemos" nauju programiniu laikotarpiu numatoma remti ne tik išskirtinės kokybės žemės ūkio ir maisto produktų gamintojus, bet ir ekologinių produktų gamintojus.

Vietoj populiariosios priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas" bus nauja priemonė - „Investicijos, gerinančios bendrus žemės ūkio valdos rezultatus". Siūloma, kad jauniesiems ūkininkams, kolektyvinėms investicijoms, mažiau palankioms ūkininkauti vietovėms paramos intensyvumas siektų net 70 proc. Prioritetą numatoma skirti gyvulininkystės ir mišriems ūkiams.

Vietoj priemonės „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas" atsiras „Investicijos, susijusios su Sutarties I priede nurodytų žemės ūkio produktų perdirbimu, rinkodara". Nauja tai, kad pagaliau bus finansuojamos ir investicijos į nematerialųjį turtą (autorines teises, prekės ženklus ir t. t.). Vieni posėdžio dalyviai teigė, kad reikėtų remti jau 2-3 metus veikiančias įmones, tačiau kiti ragino neuždaryti durų ir naujiems rinkos žaidėjams.

Finansų inžinerijos priemonė, suteikusi galimybę gauti su garantija lengvatines paskolas ir sėkmingai pasiteisinusi ankstesniame finansiniame laikotarpyje, išliks ir naujajame.

Priemonės „Ūkio ir verslo plėtra" veiklos sričiai „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas" lėšų naujajame laikotarpyje bus skirta gerokai mažiau - apie 230 mln. Lt, o paramos dydis bus diferencijuojamas pagal prognozuojamas gauti pajamas arba ekonominį ūkio dydį ir sektorių, o ne pagal žemės ūkio naudmenų plotą. Nauja tai, kad nuosavos ar ilgam laikotarpiui nuomojamos žemės plotas turės būti nuo 8 ha (ši nuostata nebus taikoma daržininkystės, sodininkystės, gėlininkystės, uogų, vaistažolių ūkiams). Paramos intensyvumas gyvulininkystės ir mišriems ūkiams bus 80 proc., augalininkystės - 70 proc.

Pagal priemonės „Ūkio ir verslo plėtra" veiklos sritį „Smulkių ūkių plėtra" (buvusi „Pusiau natūrinis ūkininkavimas") bus remiama žemės ūkio produkcijos gamyba, apdorojimas, paruošimas gamybai. Didžiausia išmoka vienam ūkiui negalės viršyti 52 tūkst. Lt (anksčiau - 25 tūkst. Lt).

Parama pagal priemonės „Ūkio ir verslo plėtra" veiklos sritis „Parama ne žemės ūkio verslui kaimo vietovėse įsikurti" ir „Parama investicijoms, skirtoms ne žemės ūkio veiklai kurti ir plėtoti, įskaitant produktų, kurių gamybos procese naudojamas arba pagaminamas produktas nėra nurodytas Sutarties I priede, perdirbimą ir pardavimą" skirta ūkininkams, kaimo gyventojams, labai mažoms ir mažoms įmonėms, norinčioms užsiimti ne žemės ūkio verslu. Svarbu tai, kad investicijos turės būti atliekamos kaimo vietovėje. Šioms priemonės bus skirta daugiau kaip 0,5 mlrd. Lt.

Priemonės „Investicijos į miškininkystės technologijas ir į miško produktų perdirbimą bei jų rinkodarą" remiamos veiklos sritys bus jaunuolynų ugdymas ir miškų ūkio veiklos modernizavimas (miško savininkų kooperacijos skatinimas). Kol kas dar nėra nuspręsta, į kokios dydžio valdą bus daromos investicijos.

Gamintojų grupių žemės ūkio ir miškininkystės sektoriuje įsikūrimas bus remiamas pagal priemonę „Gamintojų grupių įsikūrimas". Apskaičiuota, kad 5 mln. Lt paramą įsikūrimui galėtų gauti mažiausiai 7 gamintojų grupės. Komitetų nariai džiaugėsi, kad paramą dabar galės gauti ne tik vaisių ir daržovių gamintojų grupės, bet ir kitų sektorių grupės. Jie neabejojo, kad tai tikrai paskatins tokių grupių įsikūrimą, nes iki šiol parama buvo susiviliojusi ir įsikūrusi tik 1 grupė.

Rizikos valdymo priemonių iki šiol nebuvo nei vienoje Kaimo plėtros programoje, o parama pasėlių draudimui buvo teikiama iš nacionalinių lėšų. Skatinant ūkininkus dalyvauti savo rizikos valdyme, iš naujosios programos lėšų numatoma skirti 120 mln. Lt pasėlių, gyvūnų ir augalų draudimui, kompensauojant 65 proc. mokėtinos draudimo įmokos. Tačiau ne vienas posėdžio dalyvis į šią naujovę žiūrėjo gana skeptiškai. Pasak jų, draudimas galbūt būtų labiau aktualus tik kiaulininkystės sektoriui. Verslininkų manymu, kadangi draudimo rinka Lietuvoje sekli, šias lėšas geriau skirti investicijoms.

LEADER programos laukia nauji iššūkiai

Nors komitetų posėdyje daugiausia buvo susirinkusių verslo atstovų, paaiškėjo, kad ir jiems labai rūpi kaimui gaivinti skirta LEADER programa, kurios lėšomis jau įgyvendinta šimtai projektų - nuo visuomeninių pastatų remonto iki naujų verslų įkūrimo.

Naujajame laikotarpyje gerokai mažiau lėšų teks tarptautiniam vietos veiklos grupių (VVG) bendradarbiavimui, o ypač didelis dėmesys bus skiriamas vietos strategijų įgyvendinimui.

Strategijų vertė priklausys ne tik nuo gyventojų skaičiaus, bet ir nuo strategijos kokybės. Vietos bendruomenių laukia nemažai iššūkių - kaimo vietovėse dažniau buvo įgyvendinami įvairių pastatų renovacijos ir pritaikymo projektai, o dabar šios investicijos bus ribojamos ir akcentuojami vadinamieji minkštieji projektai, kurie skatintų verslo plėtrą, spręstų socialinės atskirties problemas - kovotų su skurdu, jaunimo nedarbu ir kitomis problemomis. Patys socialiniai partneriai yra pasiūlę, kad naujuosius projektus vertintų jau ne tik vietos, bet ir užsienio ekspertai.

Nauja tai, kad anksčiau VVG teritorija buvo kaimo vietovės, kurių bendras gyventojų skaičius buvo nuo 5 000 iki 150 000 gyventojų, o ateityje VVG teritorija aprėps nuo 10 tūkst. iki 150 tūkst.

Gera žinia ta, kad bendradarbiavimo projektus galės kartu rengti kaimo vietovių, miesto vietovių, žuvininkystės regiono vietos veiklos grupės, kitos viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės, įgyvendinančios vietos plėtros strategijas.

Posėdžio dalyviai pastebėjo, kad verslumas kaime labai sunkiai skinasi kelią, tarp kaimo bendruomenių egzistuoja ryškūs skirtumai - „kai viskas už dyką, nieko patiems nereikia investuoti, pasitaiko nemažai atsainumo". Siekiant užkirsti tam kelią, bus mažinamas paramos intensyvumas - jis sieks nebe 100 proc., o 90 proc.

ŽŪM, MŪ inf.