BŽŪP
Kodėl bendrovės nepritaria lėšų, skirtų išmokoms, mažinimui?
2013-09-06

Vilnius. Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija Europos Parlamento ir Tarybos reglamento projekte numatytą galimybę valstybėms narėms savanoriškai perskirstyti lėšas tarp BŽŪP I (tiesioginių išmokų) ir II (kaimo plėtros) ramsčių vertina kaip amortizacinę priemonę šalių narių nepasitenkinimui dėl neišpildytų lūkesčių 2014-2020 m. laikotarpiui sušvelninti, didesniam šalių narių savarankiškumui pademonstruoti. Iš esmės tai teigiamai vertintina tendencija, nes sudaro galimybes lanksčiau reaguoti į skirtingas sąlygas 28-iose šalyse narėse.

Teigiamai vertiname tą Reglamento akcentą, kad ES valstybės narės, gaunančios tiesiogines išmokas, mažesnes nei 90 proc. ES vidurkio, turės galimybę iki 25 proc. kaimo plėtros lėšų, t. y. II-ojo ramsčio lėšų, nukreipti tiesioginėms išmokoms, o kitoms šalims, kur išmokos didesnės nei vidurkis, jos galės iki 15 proc. išmokų voko nukreipti kaimo plėtrai. Lietuvos atveju tai teisinga nuoroda, nes spartesnis išmokų didinimas siekiant vidurkio - pati veiksmingiausia gamybos konkurencingumo didinimo priemonė. Be to, palyginti su kaimo plėtros priemonėmis, ji yra sklaidžiausia (tiesiogiai paliečia visus ūkius).

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija ir Žemės ūkio rūmai dar vidurvasarį nepritarė lėšų perkėlimui iš I-ojo ramsčio į II-ąjį. Tuomet aiškiai akcentavome, kodėl laikomės tokios pozicijos.

3 Paragrafas delaval

Pirma. Visos šalies institucijos (valstybės ir savivaldos) keletą metų (nuo BŽŪP sveikatingumo patikros) įrodinėjo ir Europos Komisijai, ir Europos Parlamentui, ir šalims senbuvėms, kad tiesioginės išmokos Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse pačios mažiausios ir kad būtina jas sulyginti su ES-27 vidurkiu. Dabar jau aišku, kad jos kasmet didės, tačiau iki 2020 m. sieks tik 75 proc. ES-27 vidurkio. Jei būtų mūsų pačių sprendimas savanoriškai susimažinti tiesiogines išmokas ir pasididinti kaimo plėtros priemonių finansavimą, jis atrodytų absurdiškai ir daugelio šalių kolegoms taptume nepatikimi (jau nekalbant apie derybas su Europos Komisija).

Antra. Kadangi palikta iki 2020 metų VIPS (vienkartinės išmokos už plotus) schema, tiesioginėms išmokoms užtikrinama didesnė paramos sklaida. Pagal I-ąjį ramstį tiesoginę paramą konkrečiai į savo sąskaitas gaus apie 150 tūkst. ūkių, o pagal II-ąjį ramstį paramą geriausiu atveju gautų tik apie 20 tūkst. ūkių (neskaičiuojant ūkininkaujančių mažiau palankiose vietovėse). Spręstinas dalykas, kad tiesiogines išmokas gautų tie, kurie gamina produkciją.

Trečia. Būtina įvertinti ir tai, kad 2015-2017 m. ūkiams bręsta stresinė situacija, nes žadėto tiesioginių išmokų padidėjimo ūkiai nepajus.

Tačiau kai kurie žemdirbių savivaldos organizacijų (o paskutiniosiomis savaitėmis ir ne vien žemdirbių) atstovai viešai reiškia pretenzijas, kad trūkstant lėšų kaimo plėtrai, jų būtina paimti iš tiesioginių išmokų, nes jų ten sparčiai didėja. Lėšų I-ojo ramsčio priemonėms išties skirta daugiau. Jeigu šių metų voke yra 1 mlrd. 312 mln. Lt. (su išmokomis už cukrų; be jų tik už plotus - 1 mlrd. 231 mln. Lt.), tai 2020 m. 1 mlrd. 785 mln. Lt. arba 36 proc. daugiau.

Bet reikia įvertinti tai, kad atsirado nauji elementai: 30 proc. voko turi būti skirta „žalinimui", 10 proc. - smulkiesiems ūkiams, 2 proc. - jauniesiems ūkininkams, 13 proc. (buvo 3,5 proc.) - susietai paramai ir t. t. Išmokos už plotus (VIPS) kartu su „žalinimu" 2013 metų išmokų už plotus dydžius pasieks tik 2018 m. Ir tai tik su ta sąlyga, jei lėšos iš I-ojo ramsčio nebus perkeltos į II-ąjį ramstį.

Tiesioginių išmokų už plotus (VIPS) kartu su „žalinimo" elementu 2013-2020 m. lėšų sumos ir išmokų dydžiai, 1 ha

Metai

VIPS + „žalinimas"

VIPS

„Žalinimas"

mln. Lt.

1 ha

mln. Lt.

1 ha

mln. Lt.

1 ha

2013

1231

440

1231

440

0

0

2014

1276

454

1276

454

0

0

2015

1096,6

389

663,7

235

432,9

154

2016

1161,2

410

702,8

248

458,4

162

2017

1225,6

431

741,8

261

483,8

170

2018

1291,2

453

781,5

274

509,7

179

2019

1356,8

474

821,2

287

535,6

187

2020

1356,8

472

821,2

286

535,6

186

Viso 2014-2020

87642

x

58082

x

2956

x

Sudarant šią lentelę daryta prielaida, kad deklaruoti plotai išmokoms gauti kasmet padidės tik po 10 tūkst. ha; 2012-2013 m. jie didėjo po 38,6 tūkst. ha.

Nekilnojant lėšų, numatomas išmokų už plotus padidėjimas 2014 m. iki 454 Lt/ha, nes dar bus tęsiamos tos pačios, kaip ir 2013 m., išmokų schemos. Tačiau 2015 m. pagrindinės paramos dalies, turinčios didžiausią įtaką ūkių konkurencingumui ir didžiausiai paramos sklaidai, išmokų sumažėjimas bus ženklus. Palyginti su 2013 m., jos vienam hektarui bus mažesnės 51 litu (12 proc.), o palyginti su 2014 m. - net 65 litais. Ir taip šiokio tokio padidėjimo teks laukti iki pat 2019 m.

Dar nėra aišku, kaip išmoka už plotus ir išmoka už „žalinimą" ūkiui bus išmokama - kartu ar atskirai. Tikėtina, kad jei sąlygos (geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės ir „žalinimo" - pasėlių įvairinimas) bus įvykdytas, tai jos bus mokamos kartu. Tačiau neatmestina, kad dalis ūkių paprasčiausiai dėl skirtingų interpretacijų gali „žalinimo" sąlygų neatitikti, tai tokiems ūkiams išmokų sumažėjimas, palyginti su 2013-2014 m., būtų tragiškas. Pvz., 2015 m. išmoka pagal VIPS būtų tik 235 litai už hektarą, kai 2014 m. - 454 litai.

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija, remdamasi turimais duomenimis, atliko skaičiavimus, kokios išmokos būtų, jei dalis lėšų būtų perkelta kaimo plėtrai. Nepretenduojant į absoliutų tikslumą, siūlome įvertinti skaičius, kurie pateikti lentelėje (įmanoma kelių litų paklaida). Ir jie tikrai ne už išmokų mažinimą.

Išmokų pagal VIPS kartu su išmokomis už žalinimą dydžiai Lt/ha, pritaikius lėšų perkėlimą iš I-ojo į II-ąjį ramstį

Metai

Neperkėlus lėšų

Perkėlus iš I-ojo į II-ąjį

5 proc.

10 proc.

15 proc.

2013

440

440

440

440

2014

454

?

?

?

2015

389

369

350

330

2016

410

389

369

348

2017

431

409

388

366

2018

453

430

408

385

2019

474

450

427

403

2020

472

448

425

401

? - dar neaišku, kaip turės elgtis Europos Komisija, jei būtų nuspręsta lėšas perkelti, nes žalinimas ir kiti reformuotos BŽŪP išmokų elementai įsigalios nuo 2015 m., o kaimo plėtros - nuo 2014 m., t. y. jau tada reikėtų mažinti lėšas išmokoms ir skirti kaimo plėtrai.

Tokią Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos poziciją dėl tiesioginėms išmokoms finansinio voko nemažinimo ir lėšų neperkėlimo į II-ąjį ramstį kai kurie politikai ir smulkiesiems šeimos ūkiams atstovaujantieji vertina kaip bendrovių ir stambių ūkių norą pasiimti kuo daugiau paramos išmokų forma. Tai nei logiškai, nei statistiškai nepagrįsta. Išmokos už plotus visiems ūkiams vienodos. Jei šiemet 1 hektarui tenka 440 litų, tai bendrovei ir smulkiam šeimos ūkiui po tiek jų bus priskaičiuota.

Bendrovės naudoja 10 proc. žemės. Tokią dalį išmokų voko jos ir sunaudoja. Vidutiniškai viena bendrovė 2012 m. naudojo 927 hektarus. Suprantama, kad išmokų suma bus tiek kartų didesnė už 9 ha dydžio šeimos ūkiui priskaičiuotą. Bet taip lyginti yra visiškai neteisinga. Išmokos skiriamos žemdirbių pajamoms palaikyti arba tiksliau kompensavimui to, ko negauna už pagamintą ir parduotą produkciją. Todėl vertinant, ar teisingai skiriamos išmokos, būtina tai sieti su žmonių darbu ir jo rezultatais. Paimkime, pavyzdžiui,  oficialius respondentinių ūkių duomenis.

Išmokos ir veiklos rezultatai pagal respondentinių ūkių duomenis

Ūkininko ūkis

Bendrovė

Žemės plotas, ha

39,9

1173

Darbuotojų

2,0

41

Sąlyginių darbuotojų

1,68

33,8

1 darbuotojui tenka ha

19,9

28,6

Pajamų, tūkst. Lt.

87,7

4287

Pajamų 1 ha, Lt.

2196

3655

Pajamų 1 darbuotojui, tūkst. Lt.

43,8

104,6

1 valandai, Lt.

26

62

Visos subsidijos (išmokos) gamybai, tūkst. Lt.

24,6

642

Tenka subsidijų 1 ha, Lt.

617

547

1 darbuotojui, tūkst. Lt.

12,3

15,7

1 valandai, Lt.

7,22

9,34

1 Lt. darbuotojo sukurtų pajamų, cnt.

26

12

Palyginkime bendruosius skaičius, o po to išvestinius. Pradėkime nuo subsidijų (išmokų). Bendrovei tekusi išmokų suma 642 tūkst. Lt., palyginti su ūkininko apie 25 tūkst. Lt išties įspūdinga - net 25,7 karto daugiau. Tačiau bendrovės žemės plotas 29,3 karto didesnis. Palyginkime veiklos rezultatus. Pajamų be išmokų ūkis gavo 88 tūkst. Lt, o bendrovė - 4 mln. 287 tūkst. Lt arba 49 kartus daugiau. Tai absoliutūs dydžiai, bet jei išmokos būtų mokamos pagal veiklos (darbo) rezultatus, tai bendra išmokų suma bendrovei turėtų būti didesnė ne 25,7 karto, o 49 kartus.

Tačiau vertinant išmokų panaudojimo tikslingumą, teisingiausia būtų jų dydį susieti su tuo, kiek vieno darbuotojo darbo rezultato vienetui tenka paramos. Mūsų atveju 1 litui darbuotojo sukurtų pajamų per metus ūkininko ūkyje teko 26 centai, o bendrovės - tik 12 centų. Tačiau BŽŪP skatinimo sistema yra beveik visiškai atsieta nuo darbo rezultatų.

LŽŪBA nuolat analizuoja išmokų reikšmę pagal metinių ataskaitų duomenis 300 ir daugiau bendrovių (respondentinių ūkių tyrime dalyvauja 1300 ūkininkų ūkių ir 48 bendrovės). Didesnio bendrovių skaičiaus duomenys patvirtina, kad bendrovės išmokų daugiau negauna, jos mažėja.

Išmokų reikšmė žemės ūkio bendrovėms

2010

2011

2012

Gavo išmokų:

1 ha, Lt

602

589

517

1 darbuotojui, tūkst. Lt

16,3

16,6

14,7

Išmokų dalis pajamose, proc.

14,3

12,6

8,4

Kokią dalį darbo apmokėjimo dengė išmokos, proc.

98,8

96,0

78,9

1 litui darbuotojo sukurtų pajamų teko išmokų, cnt.

16

14

9

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija susitaikė su kai kuriomis „primestomis" nuostatomis. 30 proc. išmokų voko skirti žalinimui, nors Lietuvos sąlygomis tai absurdiškas elementas, tačiau dėl „bendros kompanijos" galima patylėti. Iki 2 proc. voko skirti jauniesiems ūkininkams galima taip pat sutikti, tačiau kitaip siūlome vertinti jaunų žmonių darbą (veiklą) kaime. 10 proc. skirti smulkiems ūkiams dėl mados galima patylėti, tačiau iki 30 proc. skirti pirmiesiems hektarams, be jokių įsipareigojimų dirbti negalima pritarti. Pritarimas tam reikštų pritarimą, kad Lietuva pagal gamybos intensyvumą ir toliau pasilieka priešpaskutinėje vietoje ES šalių tarpe.

Jeronimas KRAUJELIS

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip vertinate ŽŪM perkėlimą į Kauną?
Orai