Basf A1 25 03 24 Basf m1 25 03 24
BŽŪP
Įžvelgia manipuliacijų skaičiuojant tiesiogines išmokas

Vilnius. Briuselis pabrėžia, kad parama Lietuvos žemės ūkiui po 2020 metų didės, tačiau tai anaiptol nereiškia, kad tiesioginės išmokos bus suvienodintos, kaip žadėta. Europos Komisijos pasiūlymų kritikai atkreipia dėmesį į galimas skaičių manipuliacijas.

Savo pasiūlymuose dėl Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) ateities Briuselis akcentuoja, kad Baltijos šalių finansavimas augs.

„Pasiūlymas dėl būsimosios Bendrosios žemės ūkio politikos sukelia dvejopas mintis – viena vertus, siūlymas šiek tiek padidinti Lietuvai tenkantį BŽŪP voką džiugina perspektyva derybas dėl šios politikos pradėti „iš aukšto starto“, nors pasiūlymo detalės, o būtent Komisijos nenoras kalbėti apie tiesioginių išmokų suvienodinimą neleidžia pamiršti, kad BŽŪP gresia ir toliau likti ne itin sąžiningu žaidimu“, – pažymi Lietuvos europarlamentaras Bronis Ropė.

Bioversija m7 2024 03 12

Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad, kalbant apie būsimą finansavimą, nėra korektiška lyginti Lietuvai 2014-2020 m. laikotarpiui skirto 4,7 mlrd. eurų voko ir būsimo 5,1 mlrd. finansavimo, nes skaičiuojama skirtingų metų kainomis.

Anot B. Ropės, dar vienas kritikuotinas BŽŪP pasiūlymo elementas – neužtikrinamas vienodas ar bent jau panašus tiesioginių išmokų dydis. Naujajame pasiūlyme ši tema lanksčiai apeinama.

„Galima numanyti, kad tiesioginių išmokų dydžiai artės, tačiau dabartiniame pasiūlyme susilyginimo dar tikrai nematyti. Netgi priešingai, pasiūlymo projektuose randamos nuostatos, iš principo neleisiančios suvienodinti šių išmokų iki 2027 m. Todėl nesąžiningos konkurencijos su Vakarų Europos ūkiais ir BŽŪP sąlygojamų rinkos iškraipymų tema lieka viena svarbiausių derybų dėl naujosios BŽŪP temų“, - reziumuoja B. Ropė.

Premjeras ir ministras: iki vidurkio dar toli

Premjeras Saulius Skvernelis po susitikimo su ES žemės ūkio komisaru Filu Hoganu (Phil Hogan) pabrėžė, kad Lietuva yra viena iš nedaugelio valstybių, kuriai finansavimas didėja (1,4 proc.), tačiau, atsižvelgus į ilgalaikę perspektyvą, Lietuva penktadaliu bus dar nutolusi nuo ES vidurkio. Tai esą kelia itin didelį susirūpinimą, be to, kelia nerimą ir tiesioginių išmokų suvienodinimo klausimas.

Pasak žemės ūkio ministro Giedriaus Surplio, EK pasiūlymas dėl tiesioginių išmokų Lietuvos netenkina, nes jos vis tiek nebūtų pakankamai vienodos, palyginti su ES vidurkiu. 2027 metais jos pasiektų 80 proc. Europos Sąjungos tiesioginių išmokų vidurkio.

Aritmetika Baltijos šalių žemdirbių nenaudai

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija (LŽŪBA) atkreipia dėmesį, kad Europos Komisijos pasiūlytame BŽŪP 2021-2027 m. reglamento projekte negarbingai „žongliruojama“ skaičiais. Komisijos duomenimis, ES tiesioginių išmokų vidurkis 2016 m. sudarė 259 Eur/ha. LŽŪBA skaičiavimais, įvertinus faktiškai deklaruotus plotus, išmokų vidurkis 2016 m. siekė 267 Eur/ha.

Reglamente siūloma vienodinti tiesioginių išmokų lygį valstybėse narėse, naikinant 50 proc. siekiančius ES paramos už hektarą skirtumus ir 90 proc. nuo ES vidurkio siekiančius atotrūkius. Skaičiuojant pagal siūlomą formulę tiesioginės išmokos 2027 m. turėtų būti ne mažesnės kaip 215 Eur/ha (259 x 90 proc. – 196) : 2 + 196 = 215 Eur/ha.

LŽŪBA atkreipia dėmesį, kad vien pažvelgus į Komisijos siūlomus tiesioginių išmokų 2021-2027 m. vokus kyla klausimas, kodėl žemiausias išmokas gaunančių Baltijos šalių žemdirbiai 2021 metais pastumiami žemyn – jų nacionaliniai vokai sumažinami, lyginant su 2020 m? Lietuvos vokas mažinamas nuo 517 iki 510,8 mln. Eur, Latvijos – nuo 302,8 iki 299,6, Estijos – nuo 169,4 iki 167,7 mln. eurų.

„Tiesioginės išmokos, skaičiuojant pagal 2016 m. deklaruotą plotą, 2027 matais būtų: Lietuvai – 204 Eur/ha, Latvijai – 202, Estijai 203 Eur/ha. Bet jokiu būdu ne 215 Eur/ha“, pažymi LŽŪBA bei atkreipia dėmesį, kad Briuselio tarnybos tiesioginių išmokų nacionalinių vokų 2014-2020 m. laikotarpiui skaičiavimui pasirinko 2009 m. deklaruotus pasėlių plotus, nors ES žemdirbiai kiekvieną pavasarį deklaruoja pasėlius ir pakankamai tikslius duomenis apie ūkininkų deklaruojamus plotus galima turėti einamųjų metų rudenį. Šiuo metu ES tinklapyje yra paskelbti duomenys apie 2016 m. deklaruotų pasėlių plotus.

LŽŪBA siūlo skaičiuoti lėšų deficitą (pagal faktą nepaskirtas lėšas), kuris susidarys palyginus realią situaciją su Komisijos pasiūlymu. Tad Briuselio siūlomas išmokų vokas Lietuvai 2027 m. turi sudaryti 580,4 mln. Eur. Pagal išmokų formulę ir 2016 m. plotą apskaičiuotas išmokų vokas turėtų sudaryti 612,8 mln. Eur. Deficitas 2027 m., palyginus su Europos Komisijos pasiūlymu, sudarys 32,4 mln. Eur, o per 2021-2027 m. laikotarpį – net 226,8 mln. eurų.

„Kadangi 2016 m. ES deklaruota 158,7 mln. ha, o bendra tiesioginių išmokų suma 2016 m. pagal Reglamento 1307/2013 III priedą – 42,380 mlrd. eurų. Tokiu būdu ES išmokų vidurkis 2016 m. siekė ne 259, bet 267 eur/ha... Tad ir mažiausios tiesioginės išmokos 2027 m. turėtų būti ne 215, bet 218 eur/ha...“, – nurodo LŽŪBA.

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija primena Stojimo akte įtvirtintą nuostatą, kad tiesioginės išmokos Lietuvos žemdirbiams 2013 m. turėjo siekti 100 proc. ES dydžio. Tad galbūt reikėtų paprašyti Komisijos ne tik vykdyti Stojimo akto nuostatas, bet ir sumokėti Lietuvai delspinigius.

MŪ inf.

    Gudinas -  23 06 14 + MU 2024

    (0)

    Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

    Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

    Norėdami parašyti savo nuomonę – prisijunkite.

    Apklausa
    Ko tikitės iš šiųmečio pasėlių deklaravimo?
    Visos apklausos