BŽŪP
ES žemdirbiai pradeda diskusijas dėl BŽŪP ateities
2016-10-11

Atėnai. Graikijoje vykusiame Europos ūkininkų kongrese, kurį surengė žemdirbių organizacijų susivienijimas Copa-Cogeca, pristatyti pirmieji pasiūlymai dėl Bendrosios žemės ūkio politikos po 2020 metų.

Spaudos konferencijoje COPA pirmininkas Martinas Merildas (Martin Merrild) konstatavo, kad ūkininkų pajamos nuolat mažėja, nes rinkoje už produkciją jiems mokama vis mažiau, o gamybos sąnaudos auga.

„Situacija dar labiau paaštrėjo po Rusijos embargo žemės ūkio produktams iš ES, nes tai pirmiausiai labai apribojo mūsų kiaulienos, pieno produktų, daržovių ir vaisių eksportą. Niekas galėjo prognozuoti, kad embargas galios taip ilgai. Mums pavyko atkurti dalį prarasto eksporto apimčių, tačiau situacija rinkoje vis dar labai nestabili. Kiaulienos ir pieno rinkose atsiranda pozityvių požymių, daugiausiai dėl paklausos augimas Kinijoje, bet pieno gamintojai šių pokyčių dar nepajuto. Tikiuosi, kad per ateinančius šešis mėnesius pajusite pirmuosius gerėjančios situacijos požymius. ES grūdų rinka vis dar išgyvena rimtų sunkumų ir ES ūkininkai vis dar turite likvidumo problemų", - kalbėjo M. Merildas.

Jo manymu, Europos Komisija kitų metų vasarą turi paskelbti komunikatą dėl BŽŪP po 2020 metų, kuriame bus išdėstytos pirmosios idėjos, susijusios su naująja politika, todėl žemdirbiai jau dabar turi garsiai pareikšti, kurios problemos yra opiausios, pasiūlyti jų sprendimo būdus ir mėginti paveikti būsimas diskusijas, kad žemės ūkio sektorius ateityje galėtų geriau reaguoti į krizes, su kuriomis šiuo metu susiduriama.

Pasak M. Merildo, ES reikia gerai funkcionuojančios BŽŪP, kad ūkininkų veikla būtų veiksminga. ES turi suformuoti daug ambicingesnį požiūrį biurokratijos mažinimo klausimu, nes biurokratija labiausiai varžo žemdirbius. „Kai kurie iš Europos Komisijos pasiūlytų pakeitimų iš tikrųjų sunkina gyvenimą ūkininkams ir prieštarauja tikslams, ypač aplinkos tvarumo kontekste. Todėl jau per ateinančius metus mums reikia pasiekti paprastesnių, veiksmingesnių ir lengvai suprantamų taisyklių", - kalbėjo COPA vadovas.

M. Merildas pabrėžė, kad parama ūkininkavimui neapsiriboja vien rinkų paieška. Tai susiję ir su gyvenimo kokybe kaimo vietovėse, užtikrinant mokyklų, sveikatos priežiūros įstaigų prieinamumą, šeimos narių užimtumą. Kaimui reikalinga gera infrastruktūra ir plačiajuostis ryšis, kad žemdirbiai galėtų taikyti išmaniojo ir tiksliojo ūkininkavimo technologijas. Jis pažymėjo, kad išmanusis ir tikslusis ūkininkavimas leidžia padidinti gamybą, kartu mažinant išteklių poreikį. Deja, tik 25 proc. ES ūkininkų taiko tikslųjį ūkininkavimą.

„Mums reikia paramos mokymams, taip pat plačiajuosčio ryšio infrastruktūros, kad atskleistume skaitmeninio žemės ūkio potencialą. Mums reikia tyrimų, novatoriškų sprendimų, kuriuos galėtume taikyti praktikoje.“ M. Merildas nurodė, kad kalbant apie klimato kaitą ir ūkininkavimo perspektyvas, būtina užtikrinti tolesnį gamybos augimą, nes nėra tikslo riboti veiksmingos ES žemdirbių gamybos, jei ji dėl varžymų persikels kitur.

Žemdirbių organizacijos COGECA pirmininkas Tomas Magnusonas (Tomas Magnusson) pabrėžė teigiamą poveikį, kurį žemės ūkio rezultatams daro kooperatyvai. „Jie daugeliu atvejų užtikrina savo nariams stabilumą. Jie leidžia gauti didesnį pelną iš produktų pardavimo ir padidinti apyvartą. ES pripažino tai ir paskutinės BŽŪP reformos metu skyrė daugiau dėmesio kooperacijos palaikymui. Šia kryptimi reikia ir toliau eiti.“

„Tačiau reikia atsižvelgti į tai, kad kooperatyvų situacija  įvairiose šalyse skiriasi. Vokietijoje, Olandijoje, Danijoje ir Švedijoje veikia stambūs kooperatyvai, bet dauguma iš 22 tūkst. kooperatyvų yra maži arba vidutinio dydžio. Ateityje ES politika turės atsižvelgti į šį aspektą ir suteikti kooperatyvams daugiau galimybių augti", - pridūrė jis.

„Mes remiame pirmininkaujančios Slovakijos iniciatyvą, kuria siekiama sustiprinti ūkininkų pozicijas maisto grandinėje. Džiaugiamės Europos Parlamento parama", - sakė T. Magnusonas.

Jis teigiamai apibūdino šių metų Korko deklaraciją dėl kaimo ateities, kurioje buvo atkreiptas dėmesį į ypatingą ūkininkų, miškininkų ir kooperatyvų vaidmenį kuriant sprendimus dabartiniams ir ateities iššūkiams. Jis pabrėžė, kad žemės ūkis nėra vien galutinis mokslinių tyrimų ir naujovių vartotojas, gamintojai turi dalyvauti moksliniuose tyrimuose, kad galėtų pasinaudoti naujomis technologijomis.

„Turime reikalauti palankių sprendimų ES žemės ūkio sektoriuje dėl laisvosios prekybos sutarties, taip pat priemonių, kurios skatintų aukštos kokybės produktų rinkų plėtrą. Būtina skatinti prekyba tarp ES ir Japonijos. Būsima BŽŪP po 2020 m turi atsižvelgti į visus šiuos elementus, jei norime, kad mūsų žemės ūkio sektoriui gerai sektųsi ateityje", - pabrėžė T. Magnusonas.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kuri problema Jums didžiausia?
Orai