BŽŪP
ES raginama reformuoti žemės ūkio politiką
2019-03-19
pixabay.com nuotr.

Vilnius. Vilniuje viešintis Europos Audito Rūmų vadovas Klausas Heineris Lėnė (Klaus-Heiner Lehne) antradienį paragino Europos Sąjungą (ES) reformuoti žemės ūkio politiką ir tvirtino, kad tam skiriami pinigai turi būti siejami su pasiektais rezultatais.

„Manome, kad reikėtų daugmaž reformuoti visą šį sektorių, kad atsirastų galimybė šioje srityje sutaupyti pinigų ir geriau pinigus naudoti“, – žurnalistams sakė aukščiausias Europos Sąjungos (ES) auditorius.

Taip jis kalbėjo tęsiantis ES šalių deryboms dėl bendros žemės ūkio politikos po 2020 metų ir daugiamečio bendrijos biudžeto 2021 – 2027 metams.

Delavalis 04.01

Pasak auditoriaus, dabartinė ES žemės ūkio politika nėra efektyvi. „Mes labai dažnai remiame žemės ūkio pramonę iš principo, bet neremiame žmonių, kurie dirba žemę, kurie išsaugo kaimą gyvą ateities kartoms“, – kalbėjo pareigūnas.

Klausiamas apie Lietuvos politikų raginimus suvienodinti išmokas visos bendrijos žemdirbiams, K. H. Lėnė teigė: „Klausimas dėl vienodų mokėjimų, kad kiekvieno atžvilgiu daugmaž būtų elgiamasi vienodai – tai gana aišku. Bet ką taip pat matome, kad tai turi būti labiau sutelkta, labiau susieta su rezultatais“.

Lietuvos politikai teigia, kad kuo greitesnis išmokų suvienodinimas padidintų šalies žemdirbių konkurencingumą. Apie tai su K. H. Lėne anksčiau antradienį kalbėjo prezidentė Dalia Grybauskaitė, pabrėžusi, kad tiesioginės išmokos Lietuvos žemdirbiams išlieka toli nuo europinio vidurkio.

Europos Audito Rūmų prezidentas taip pat paragino ES atidžiau stebėti, ar vadinamosios sanglaudos paramos projektai iš tikrųjų kuria pridėtinę vertę. Sanglaudos politikos lėšomis remiami skurdesni bendrijos regionai, siekiant sumažinti jų atsilikimą.

K. H. Lėnė teigė, kad ES biudžetas turi būti lankstesnis, norint reaguoti į jo vykdymo metu kylančius iššūkius. Pasak pareigūno, dabar apie 75 – 80 proc. biudžeto nekinta, nes jis yra griežtai paskirstomas konkrečioms sritimis.

„Jeigu kiltų krizė ar problema ir ES tektų į tai reaguoti, ji paprasčiausiai neturėtų tam pinigų, nes biudžeto struktūroje trūksta lankstumo“, – kalbėjo jis.

Auditorius taip pat perspėjo, kad ES susidurtų su „rimta problema“, jeigu iš bendrijos pasitraukianti Jungtinė Karalystė nuo balandžio nustotų mokėti įnašus į dabartinį 2014 – 2020 biudžetą.

Prezidentė susitikime su K. H. Lėne teigė, kad būsimajame ES biudžete Lietuvai planuojamas finansavimas nėra teisingas, nes šaliai tenkančios lėšos mažėja. Lietuva siekia, kad ES parama būtų mažinama laipsniškai.

D. Grybauskaitė pabrėžė būtinybę vykdyti sutartinius įsipareigojimus ES finansuojant Ignalinos atominės elektrinės uždarymą iki pat projekto pabaigos, jam įgyvendinti skiriant tokią sumą, kuri atitiktų realius poreikius, pranešė prezidentės spaudos tarnyba.

Susitikime taip pat kalbėta apie kitus esminius infrastruktūros objektus, tokius kaip „Rail Baltica“, ir jų atspindį Europos biudžete. Lietuva siekia, kad būtų užtikrintas šių projektų finansavimas iš ES biudžeto.

BNS inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Koks Jūsų pomėgis laisvalaikiu?
Orai