Stokholmas. Prancūzijos prezidentas Emmanuelʼis Macronʼas (Emanuelis Makronas) pareiškė, kad nederėtų kaltinti Europos Sąjungos (ES) politikos dėl ūkininkų problemų, protestams vykstant jo ir kitose Europos šalyse.

„Pastaraisiais metais daug padarėme, kad padėtume“, – sakė E. Macronʼas Stokholme, kur viešėjo su valstybiniu vizitu.

„Būtų pernelyg lengva dėl visko kaltinti Europą“, – pridūrė jis tvirtindamas, kad problemos sektoriuje kartais yra struktūrinės ir ciklinės. Jis taip pat atkreipė dėmesį į tokius klausimus, kaip paukštienos importas iš Ukrainos, kuris, pasak jo, turėtų būti geriau reguliuojamas ES lygmeniu.

Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) praėjusią savaitę paragino Bendriją dialogo būdu įveikti poliarizaciją žemės ūkio sektoriuje.

E. Macronʼas sakė, kad be ES bendrosios žemės ūkio politikos Prancūzijos ūkininkai neturėtų pajamų.

„Turime grįžti prie tiesos“, – teigė jis.

E. Macrono teigimu, žemės ūkio sektorius taip pat turi suprasti griežtesnių aplinkosaugos taisyklių svarbą.

„Neturėtume nuslysti į „agropliekimą“, kurį ne kartą pasmerkiau, tačiau taip pat negalime sakyti, kad galime ir toliau elgtis taip, kaip darėme anksčiau“, – kalbėjo jis.

Prezidentas teigė, kad Europoje ūkininkavimas tapo pernelyg priklausomas nuo cheminių medžiagų naudojimo.

„Šiuo metu bandome atsisakyti šio modelio, taikome naują praktiką ir dedame daug pastangų“, – sakė jis.

E. Macronʼas sakė, kad „stengsimės supaprastinti taisykles, kad padėtume žemės ūkio sektoriui“, ir taip pat pažadėjo pademonstruoti lankstumą dėl tam tikrų taisyklių.

„Nuo pat pirmos (savo kadencijos) dienos ir toliau būsiu mūsų ūkininkų pusėje“, – pridūrė jis.

Europoje vis labiau plinta ūkininkų nepasitenkinimas, o protestai vyko ar vyksta Prancūzijoje, Vokietijoje, Belgijoje, Lenkijoje, Lietuvoje, Rumunijoje ir Nyderlanduose. Europos Sąjunga, prieš šiais metais vyksiančius Europos Parlamento rinkimus, suskubo spręsti susirūpinimą keliančius klausimus.

Pavyzdžiui, protestuojantys Prancūzijos ūkininkai iš visos šalies keliavo į Paryžių, kur bandė blokuoti kelius ir paralyžiuoti sostinę.

Ūkininkai piktinasi nepakankamomis pajamomis, sparčiai augančiomis elektros energijos ir degalų kainomis, biurokratizmu ir aplinkosaugos politika, kuri, jų teigimu, kenkia jų galimybėms konkuruoti su kitomis šalimis.

Be kita ko, trys pagrindinės Ispanijos ūkininkų profesinės sąjungos antradienį pareiškė, kad prisijungs prie platesnio Europos protesto judėjimo ir artimiausiomis savaitėmis visoje šalyje surengs kelias demonstracijas.

„Europos ir Ispanijos žemės ūkio sektoriuje auga nusivylimas ir nerimas dėl sudėtingų sąlygų ir dusinančios biurokratijos, kurią sukelia Europos reglamentai“, – teigiama bendrame „Asaja“, UPA ir COAG profesinių sąjungų pareiškime.

Profesinės sąjungos nenurodė nei planuojamų protestų datų, nei kitų detalių.

O štai Italijoje ūkininkai, pradėję nuo mažų protestų, juos plečia. Dešimtys italų ūkininkų traktoriais antradienį susirinko į protestą netoli Milano.

Tai vėliausia iš kelių nedidelių demonstracijų visoje šalyje, kurias paskatino baimė dėl jų pragyvenimo šaltinių.

Pastarosiomis savaitėmis improvizuoti protestai kilo nuo Sicilijos iki Trento, o pranešimai apie kelius blokuojančias kolonas tapo įprastu reiškiniu, nors jie dar nepasiekė ūkininkų demonstracijų Prancūzijoje, Vokietijoje ar Belgijoje lygio.

„Esame pasirengę blokuoti viską, ką išdavė Europa“, – skelbta viename plakate per protestą netoli Milano.

Protestuojantys ūkininkai piktinasi dėl ES reglamentų, infliacijos poveikio ir jų produktams taikomų mokesčių. Jie taip pat reikalavo atidėti paskolų mokėjimus.