manoukis new-logo.jpg
Lapkričio 19 d., Sekmadienis
Žurnalų MANO ŪKIS ir VETinfo PRENUMERATA 2018 metams jau prasidėjo! Kviečiame užsiprenumeruoti internetu http://manoukis.lt/prenumerata/internetu  
Naujas DARBO KODEKSAS - iššūkiai agroverslui

Skaitykite daugiau: http://manoukis.lt/mano-ukis-zurnalas
Naujas DARBO KODEKSAS - iššūkiai agroverslui

Skaitykite daugiau: http://manoukis.lt/mano-ukis-zurnalas
Naujas DARBO KODEKSAS - iššūkiai agroverslui

Skaitykite daugiau: http://manoukis.lt/mano-ukis-zurnalas
Grikių derliui nuimti - tinkama technologija ir technika

Skaitykite daugiau: http://manoukis.lt/infoparduotuve?shop=1&id=93
Grikių derliui nuimti - tinkama technologija ir technika

Skaitykite daugiau: http://manoukis.lt/infoparduotuve?shop=1&id=93
Grikių derliui nuimti - tinkama technologija ir technika

Skaitykite daugiau: http://manoukis.lt/infoparduotuve?shop=1&id=93

NAUJIENOS >

Bendruomenės ir verslo interesų priešprieša įžiebė neblėstantį konfliktą

2017-07-10
Bendruomenės ir verslo interesų priešprieša įžiebė neblėstantį konfliktą

Varėna. Ar galima suderinti verslo ir bendruomenės poreikius, nepaminant nė vienos pusės interesų? Atsakymo į šį klausimą ir sprendimo būdų ieškojo Krivilių kaimo (Vydenių seniūnija) bendruomenė susitikusi su Seimo Kaimo reikalų komitetu.

Jau ne vienus metus Krivilių bendruomenės aistras keliantis paukštynas yra Vydenių seniūnijoje, Melekonių kaime, ir priklauso verslininko Jono Jagmino šeimos kooperatyvui „Agroaves Group".

Į paukštyno, įrengto buvusio gyvulininkystės komplekso teritorijoje, rekonstrukciją investuota 2,4 mln. eurų. Nuolat jame dirba 13 darbuotojų, o kas du mėnesius laikinam darbui - paukščių gaudymui, samdoma vidutiniškai dar po 10 žmonių.

Septyniose fermose per metus užauginama daugiau kaip 1,1 mln. viščiukų

Paukštynas pradėjo veikti kiek daugiau nei prieš pusantrų metų, tačiau priešprieša tarp bendruomenės ir verslo atsirado gerokai seniau - nuo 2009 metų, vos tik kriviliškiai sužinojo apie verslininko J. Jagmino užmojus netoli jų sodybų įkurti paukštyną. Dabar konfliktą narplioja teismas.

Jaučiasi paukštyno įkaitais

„Vos išgirdę, kad Melekonių kaime ruošiamasi steigti paukštyną, kreipėmės į Joną Jagminą, kad jis atsisakytų šios minties, nes turėdami už 6 kilometrų Vydenių paukštyną, žinojome, kokios pasekmės mūsų laukia", - teigė Krivilių bendruomenės pirmininkė Genė Ramaškienė.

Anot bendruomenės pirmininkės, buvo parašyti prašymai ir aplinkosaugininkams, ir tuometinei Varėnos rajono valdžiai, buvo siūlomi kiti pastatai Šalčininkų rajone, kad paukštynas stovėtų toliau nuo Krivilių gyvenvietės, tačiau sandoris, nepaisant gyventojų priešinimosi, buvo sudarytas.

Kriviliškiai įsitikinę, jog paukštynas įsteigtas buldozerio principu, atsižvelgus tik į verslo interesus. Nuotraukoje antra iš kairės – Krivilių kaimo bendruomenės pirmininkė Genė Ramaškienė

„Dar nebuvo padaryta jokių investicijų, žmonės pasisakė prieš paukštyno steigimą ir surinko 325 parašus, tačiau situacija susiklostė tokia, kad mes turėjome kovoti su savo pačių išrinkta valdžia, nes ji nieko nepadarė, kad paukštynas Melekonių kaime neatsirastų",  - tvirtino G. Ramaškienė.

Kriviliškių, dalyvavusių susitikime su Seimo Kaimo reikalų komiteto nariais, įsitikinimu, dėl valdžios neveiklumo jie priversti taikstytis su  neigiamomis paukštyno kaimynystės pasekmėmis ir jausti diskomfortą. Pirmiausia tai nemalonus kvapas, kuris būna stipresnis viščiukams ūgtelėjus, ir naktimis, kai esą vyksta patalpų vėdinimas. Dzūkai tikino, kad nuvertėjo jų sodybos, pirkėjai, sužinoję, šalia esant paukštyną, atsisako ketinimų, jaunimas nori kurtis kitose vietose.

Žmonės negalėjo suprasti, kaip amoniako tarša gali neviršyti leistinos ribos, jei bendruomenė dar iki paukštyno atsiradimo buvo užsakiusi tyrimus ir neva jau tada buvo pasiekta nekenksmingumo riba, mat kriviliškiai augina daug gyvulių..

„Vertindami būsimą aplinkos užtarštumą, paskaičiavo tik paukštyno taršą, o į galvijus neatsižvelgė", - teigė kriviliškiai. Ir nors paukštyno vadovas Saulius Žilionis bandė aiškinti, kad atliekant poveikio aplinkai vertinimą (PAV) buvo suskaičiuoti ne tik ūkininkų gyvuliai, bet ir pavienės laukuose besiganančios karvės, žmonės nenorėjo sutikti, kad buvo atsižvelgta į visą taršą - bendrovių, ūkių ir paukštyno.  

Bendruomenė piktinosi ir dėl neva neištesėtų pažadų - iš žadėtų 20 darbo vietų yra 13 ir paukštyne dirba tik 1 kriviliškis. „Nematome nei žadėtosios akustinės tvoros, nei apsauginės miško juostos. Čia buvo afrikinio kiaulių maro zona, bet paramos pinigus pasiėmė ne mūsų ūkininkai, bet paukštynas", neslėpė nepasitenkinimo kriviliškiai.

Didelių blogybių neįžvelgė

Kaimo reikalų komiteto nariai, pavaikščioję po paukštyno teritoriją ir apžiūrėję fermas, nusprendė, jog apsilankymo metu nemalonaus kvapo nesijautė, o pačios fermos ir pagalbinės patalpos tvarkingos.

„Įsitikinome, kad viskas yra tvarkinga, iš paukštyno veiklos nemaži pinigai patenka į valstybės biudžetą. Visi turime suprasti, kad pinigai uždirbami ne iš oro, bet iš gamybos, kad gyvulininkystės objektai statomi ne miestuose, o kaimo vietovėse. Normalu, kad kvapas atsiranda iškrovimo metu, bet jis per kelias valandas išnyksta ir ypatingų problemų neturėtų gyventojams kelti.

Šiandien matome, kad visuomenė įaudrinta ir pikta, matydama veikiantį paukštyną, nors dėjo daug pastangų, kad jo nebūtų. Gal jis nėra tokia didelė blogybė, kaip iš pradžių atrodė", - kalbėjo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas.

Verslininkas Jonas Jagminas Seimo nariams aprodė paukštyną. Parlamentarai sakė nepajutę nemalonaus kvapo

Seimo nario Petro Čimbaro nuomone, kriviliškiai gina savo interesus, tačiau ar teisingumas jų pusėje, kyla abejonių. „Jūs pagalvokite logiškai - investicijos padarytos, reikalingi leidimai duoti, poveikio aplinkai vertinimas (PAV) išduotas Aplinkos ministerijos", - teigė P. Čimbaras.

Anot Seimo nario Juozo Rimkaus, PAV atlikimas reiškia, kad atstumas iki gyvenamųjų pastatų, tarša ir kiti dalykai yra moksliškai pagrįsti. „Iš šalies žiūrint, čia didžiausią košę užvirė politikai, atvažiavę žadėjo įvairius dalykus. Taip daryti negalima. Žmones reikia šviesti, aiškinti ir kalbėti realiai", - tikino J. Rimkus.

Žemės ūkio rūmų l. e. p. pirmininkas Sigitas Dimaitis pareiškė, jog bendruomenė žino geriau, ar yra kvapas ar jo nėra, nes čia gyvena, ir pasiūlė ieškoti abi puses tenkinančių sprendimų.

Jam pritarė ir A. Stančikas, kurio nuomone, kaimynų nepasirinksi, todėl reikia ieškoti būdų, kaip sutarti bendruomenei ir verslui. „Žiūrint valstybiškai, mes turime skatinti gamybą. Reikia tik džiaugtis, kad atsiranda verslininkų ir turime jiems padėti, tačiau negalima pamiršti, jog visuomenės dalys yra ir verslininkai, ir bendruomenės", - kalbėjo A. Stančikas.

Trūko konstruktyvaus dialogo

Varėnos rajono merui Algiui Kašėtai paukštyno įsikūrimas primena skalūnų išgavimo Lietuvoje istoriją, kai sprendimai priimami neinformavus bendruomenės.

„Gal verslo logika ir sakė, kad čia geriausias variantas, bet nebuvo diplomatiško valdžios ir verslo pokalbio su bendruomene, nebuvo kalbama ir ieškoma sprendimų, kaip išspręsti opius klausimus. Dabar situacija tokia - karas vyksta ir galo nematyti", - esamą padėtį apibūdino A. Kašėta.

Anot S. Dimaičio, kriviliškiai turi skaudulį, kuris kelia nerimą, todėl tiesos surasti beveik neįmanoma. Didžiausia problema tarp verslo ir bendruomenės - nesusikalbėjimas ir  ambicijos.

„Siūlau du dalykus. Pirma - savivaldybė turėtų imtis tarpininko vaidmens, nes bendruomenė su verslininku J. Jagminu už vieno stalo nesės. Antra - blogą kvapą galima panaikinti naudojant probiotikus. Įrenkite purškimo sistemas ir gyvenimo kokybė šioje gyvenvietėje tikrai pasikeis. Jei to nepadarysite, kariausite", - siūlė konflikto sprendimo būdu S. Dimaitis.

Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas (pirmas iš kairės) ir Varėnos rajono meras Algis Kašėta įsitikinę, bendruomenė ir verslas turi vienas kitam padėti, o ne konfliktuoti

Didelę ūkininkavimo patirtį turintis A.Stančikas neabejojo, kad jei būtų buvę normalios diskusijos nuo pat pradžių, ko gero šiandien situacija būtų buvusi visai kitokia. Nebūtų reikėję, po teismus tąsytis.

Anot jo, Lietuvoje yra pykčio verslo atžvilgiu. Kitose valstybėse į verslą požiūris kitoks, nors galbūt ir verslas elgiasi kitaip - su bendruomene sugeba palaikyti draugiškus santykius.

„Šiandien, atėjus verslui, reikia ieškoti sprendimų dialogo būdu, nes teismai - tai nervų gadinimas tiek vienai, tiek kitai pusei ir situacijos aštrinimas", - įsitikinęs Kaimo reikalų komiteto pirmininkas A. Stančikas. 

MŪ inf.

Leistini formatai: jpg, jpeg, png, flv.

Leistinas dydis: 20M.


Komentarai

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams. Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.



RSS naujienų prenumerata

Here you can play mega moolah slots online or visit this site about online casinos at Australia aucasinosonline

.