manoukis new-logo.jpg
Liepos 26 d., trečiadienis
     
Naujas DARBO KODEKSAS - iššūkiai agroverslui

Skaitykite daugiau: http://manoukis.lt/mano-ukis-zurnalas
Naujas DARBO KODEKSAS - iššūkiai agroverslui

Skaitykite daugiau: http://manoukis.lt/mano-ukis-zurnalas
Naujas DARBO KODEKSAS - iššūkiai agroverslui

Skaitykite daugiau: http://manoukis.lt/mano-ukis-zurnalas
Grikių derliui nuimti - tinkama technologija ir technika

Skaitykite daugiau: http://manoukis.lt/infoparduotuve?shop=1&id=93
Grikių derliui nuimti - tinkama technologija ir technika

Skaitykite daugiau: http://manoukis.lt/infoparduotuve?shop=1&id=93
Grikių derliui nuimti - tinkama technologija ir technika

Skaitykite daugiau: http://manoukis.lt/infoparduotuve?shop=1&id=93

NAUJIENOS >

Medienos pramonė laukia urėdijų pertvarkos

2017-01-23
Medienos pramonė laukia urėdijų pertvarkos

Vilnius. Didieji Lietuvos medienos perdirbėjai laukia miškų urėdijų pertvarkos, nors kai kurie jų netiki, kad valdžiai tai pavyks padaryti. Centralizavus valstybinių miškų valdymą, anot jų, prekyba mediena taptų skaidresnė ir paprastesnė. Priežiūros ir teisėsaugos institucijos aplinkos ministro Kęstučio Navicko iniciatyvą taip pat vertina teigiamai ir tikisi, kad pokyčiai sumažins korupcijos apraiškas, padarys šį ūkį efektyvesnį.

Pertvarkos reikėjo seniai - G.Pangonis

Asociacijos „Lietuvos mediena" prezidentas, medžio plaušo plokščių, kartono bei higieninio popieriaus gamybos grupės „Grigeo Grigiškės" vadovas ir Gintautas Pangonis numatomą miškų urėdijų reformą vertina teigiamai.

„Tai turėjo būti padaryta ryškiai anksčiau, bet vis nepavykdavo. Su mediena pas mus nėra taip gerai, yra medienos trūkumas ir pramonė nėra pakankamai aprūpinama mediena. Tai, ką sako ministras, manau, kad einama teisingu keliu, aš tam dalykui pritarčiau", - BNS sakė G.Pangonis.

K.Navickas praėjusią savaitę pranešė inicijuojantis miškų ūkio pertvarką - numatoma, kad miškus prižiūrės viena valstybės įmonė, o jos valdybos nariai būtų renkami konkurso būdu. Atitinkamas įstatymo pataisas Seimui ketinama teikti pavasario sesijoje, o nauja valstybės įmonė galėtų pradėti veikti jau 2018-aisiais.

G.Pangonio teigimu, centralizavus urėdijų veiklą, pramonės įmonės galėtų paprasčiau įsigyti žaliavos.

„Pagalvokite, dabar yra 42 pardavimo skyriai. Iš privačių įmonių mes perkame pas save kieme, o iš valstybinių miškų perkame kažkur urėdijose ir tada galvojame, kaip mums atsivežti. Manau, kad prekyba mediena turėtų būti organizuojama visiškai kitaip", - sakė „Grigeo Grigiškių" vadovas.

Pasak G.Pangonio, „Grigeo Grigiškės" per metus superka apie 180 tūkst. kubų medienos plokščių ir apie 70 tūkst. kubų biokuro. Apie pusę šio kiekio įmonė įsigija iš privačių miškų savininkų, likusią dalį - iš valstybinių urėdijų.

Jis vylėsi, kad pagaliau pavyks reformuoti urėdijas: „Kažkaip vis norisi tikėti, kad pavyktų pakeisti, bet tai turėtų būti pradėta ir daroma".

S.Paulauskas: urėdai galingesni už bet kokias vyriausybes

Vienos didžiausių Baltijos šalyse medienos bei baldų gamybos grupės Vakarų medienos grupė (VMG) valdybos pirmininkas Sigitas Paulauskas sako netikintis, kad naujai valdžiai pavyks pertvarkyti urėdijas.

„Viskas gerai, tegul tik įvykdo. Visą laiką pasirodydavo, kad urėdai galingesni už bet kokias vyriausybes. Aš netikiu, nes medžiotojų būrelis galingesnis už ministro norus. Čia ne pirmas ministras ir ne paskutinis. Manau, kad be šansų", - BNS sakė S.Paulauskas.

Jo teigimu, urėdijų pertvarka turėjo būti atlikta mažiausiai prieš dešimtmetį.

„Seniai reikėjo vieną įmonę steigti, jokių regioninių urėdijų. Tą įmonę valdyti kaip vieną gamybinę įmonę su uždaviniais ir kitų urėdijų nereikia. Pamiršome, kad jau ateina ketvirtoji technologinė revoliucija, o šitoje srityje veiklos principai, kaip prieškaryje", - piktinosi VMG valdybos pirmininkas.

Jis mano, jog centralizavus urėdijų veiklą, prekyba mediena taptų paprastesnė.

„Per nenorą skaidrinti šią veiklą, kad būtų žaliava aiškiai parduodama, mes per 8 metus investavome Baltarusijoje, sukūrėme 2 tūkst. darbo vietų, investavome per 150 mln. eurų todėl, kad nuo nepriklausomybės pradžios šiame sektoriuje yra neskaidri ir korumpuota veikla. (...) Be abejo, centralizavus urėdijas prekyba vyktų aiškiau, skaidriau, nes dabar kiekviena įmonė turi derėtis ir tartis su 42 įmonėm", - kalbėjo S.Paulauskas.

Anot jo, VMG medieną perka Lietuvoje, Baltarusijoje ir Rusijoje.

VPT ir STT tikisi daugiau skaidrumo ir mažiau korupcijos

Valstybinės priežiūros institucijos tikisi, kad pertvarius urėdijas jų veikla bus geriau organizuojama, sumažės korupcijos apraiškų. Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) vadovė Diana Vilytė teigė, kad tarnybos tikrintuose urėdijų viešuosiuose pirkimuose rasta pažeidimų, ir tai, pasak jos, rodo, kad ši sistema urėdijose nėra sutvarkyta.

„Noras ir ketinimas centralizuoti viešuosius pirkimus, sukuriant vieną centrą, būtų sveikintinas, nes būtų galima pritraukti profesionalius žmones, įdiegti vieningą informacinę sistemą, kuri valdytų visus atliekamus pirkimus, tiksliau nustatyti poreikį, nes dabar kiekviena urėdija savo poreikius nusistato atskirai. Pavyzdžiui, perkamos gaisrinės, kurių nereikėtų, nes už tai atsakinga Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas. Pažeidimų viešuosiuose pirkimuose padėtų išvengti kaštų valdymas, strateginis planavimas ir vieninga IT sistema", - BNS sakė D.Vilytė.

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Viešųjų ryšių skyriaus vadovė Renata Saulytė teigė, kad urėdijų pertvarka korupcijos rizikos šiame sektoriuje tikėtina nepanaikins, tačiau padėtų lengviau suvaldyti rizikas

„Sumažinus administravimo aparatą ir įsteigus vieną juridinį vienetą vietoj iki šiol buvusių kelių dešimčių, kontroliuoti jame vykstančius procesus, tame tarpe ir korupcijos riziką, būtų paprasčiau. Tai sąlygotų didesnį šio sektoriaus veiklos efektyvumą, sklandesnius procesus, taip pat ir didesnę kontrolę", - BNS sakė R.Saulytė.

„Litbiomos" vadovas norėtų, kad pertvarka nekenktų biokuro rinkai

Lietuvos biomasės energetikos asociacijos „Litbioma" prezidentas Virginijus Ramanauskas mano, kad svarbiausia yra užtikrinti sklandų urėdijų darbą ir mažiausių kainų medienos pasiūlą.

„Jei ši reorganizacija prisidės prie biokuro atpiginimo, tuomet iniciatyva yra sveikintina. Jei urėdijų centralizavimas nesutrikdys biokuro tiekimo rinkos, nebus daroma klaidų, tuomet pajusime naudą ne tik šalies energetikai, bet ir visai ekonomikai", - BNS sakė V.Ramanauskas.

Jo teigimu, biokuras yra strategiškai svarbi kuro rūšis energijos gamybai. Asociacijos duomenimis, 2016 metais biokuras centralizuotoje šilumos tiekimo sistemoje užėmė didesnę dalį nei gamtinės dujos ir sudarė apie 65 proc., o biokuro pramonės apyvarta siekė daugiau nei 400 mln. eurų.

Šiuo metu miškininkystės sektoriuje veikia 43 valstybės įmonės - 42 miškų urėdijos, patikėjimo teise valdančios ir naudojančios joms skirtus valstybinius miškus, jų veiklą prižiūrinti Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos ir Valstybinis miškotvarkos institutas, atliekantis miškotvarkos darbus ir rengiantis žemės reformos žemėtvarkos projektus. Urėdijose dirba apie 4 tūkst. darbuotojų.

2016 metais urėdijos į valstybės biudžetą sumokėjo 3,2 mln. pelno įmokų (2015 metais - 5,5 mln. eurų).

Dabartinį miškų ūkių valdymą kritikavo šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė, Valstybės kontrolė, konsoliduoti urėdijas ragino ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EPBO), kurios nare siekia tapti Lietuva.

BNS, MŪ inf.

Leistini formatai: jpg, jpeg, png, flv.

Leistinas dydis: 20M.


Komentarai

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams. Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.



RSS naujienų prenumerata

Here you can play mega moolah slots online or visit this site about online casinos at Australia aucasinosonline

.