Aplinka, miškai
Ūkininkai - vieni svarbiausių veikėjų, galintys pristabdyti klimato kaitą
2016-06-10

Kaunas. Didžiąja dalimi dėl žmonių veiklos vykstanti klimato kaita jau turi neigiamų pasekmių gamtinėms sistemoms ir ši įtaka tik didės. Kaip pristabdyti klimato kaitos pokyčius, kalbėta konferencijoje apie šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitą ir inovatyvias žemės ūkio technologijas.

Konferencija Valstybinėje miškų tarnyboje vyko pagal „Šiltnamio efektą sukeliančių dujų inventorizavimo partnerystės projektą", finansuojamą iš 2009-2014 m. Norvegijos finansinio mechanizmo programos. Kartu su Lietuvos mokslininkais bei specialistais pranešimus skaitė ir Latvijos miškų tyrimų instituto mokslo darbuotojai.

Konferencijos apie šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos mažinimą ir žemės ūkio įtaką šiam procesui dalyviai

„Privalu keisti požiūrį į žemės ūkį ir ūkininkavimo praktiką dėl pasikeitusių žmonijos poreikių ir lūkesčių sumažinti neigiamus žemės ūkio išorinius padarinius aplinkai, taip pat - dėl pasaulio viršūnių susitarimų, siekiant švelninti klimato kaitą", - savo pranešime „Klimato kaitos iššūkiai žemės ūkiui" sakė Aleksandro Stulginskio universiteto prof. dr. Vlada Vitunskienė.

Per pastaruosius 50 metų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimas žemės ūkyje padidėjo 2 kartus: anglies dioksido (C02) - 2,9, metano (CH4) - 1,5 karto. Ryškus didėjimas prognozuojamas iki 2050 m. Tiesa, žemės ūkio dalis bendrame ŠESD išmetime 1900-2012 m. sumažėjo nuo 15 iki 12 proc.

Aleksandro Stulginskio universiteto prof. dr. Vlada Vitunskienė teigiam kad privalu keisti požiūrį į žemės ūkį ir ūkininkavimo praktiką

Atsakas šiems procesams, anot prof. V. Vitunskienės, gali būti klimato atžvilgiu sumanusis žemės ūkis: „Tai tokia žemės ūkio praktika, kuri sukuria garantijas gyventojų aprūpinimui maistu, kartu atsižvelgiant į poreikį prisiderinti prie klimato kaitos ir didinti klimato kaitos švelninimo potencialą." Šį potencialą galima padidinti didinant organinių medžiagų kiekį dirvožemyje, gerinant gyvulininkystės valdymą per gyvulių veisimą, naujovišką jų šėrimo, ganymo, mėšlo tvarkymo praktiką. Taip pat - didinant energijos ir gamybos išteklių (trąšų, mėšlo, kuro, bioatliekų ir kt.) naudojimo efektyvumą, derinant augalininkystės ir gyvulininkystės produktų gamybą.

ASU profesorės pateiktais duomenimis, derlingų žemių teritorijose grūdinių pasėlių dalis per dešimtmetį padidėjo nuo 45 iki 54 proc. Jų intensyvus tręšimas mineralinėmis trąšomis didina metano emisiją. O galvijai yra pagrindinis anglies dioksido emisijos šaltinis Lietuvos žemės ūkyje.

V. Vitunskienė pastebėjo, kad klimato ekstremalių reiškinių padariniai gerokai didesnį poveikį daro augalininkystės produktų kainų svyravimui negu gyvulininkystės.

„ŠESD išmetimo ir produkcijos apimties augimo augalininkystėje atotrūkis nedidėja dėl mažėjančių pievų bei ganyklų plotų bei jų intensyvaus tręšimo mineralinėmis trąšomis. Priešingai, gyvulininkystėje šis atotrūkis nuolat didėja, mažėjant ŠESD išmetimui", - teigė ASU profesorė.

Žemės ūkio ministerijos Ekonomikos departamento direktoriaus pavaduotojas Zigmas Medingis savo pranešime „Žemės ūkis keičiantis klimatui - grėsmės, galimų sprendimų ir galimybių paieška" kalbėjo, kad šiuo metu mažai ką žinome, o gal mažai norime žinoti, apie  klimato kaitos pasekmes ir galimybes žemės ūkyje, tačiau esame linkę priešintis klimato politikai. Pranešėjo manymu, taip yra todėl, kad klimato tikslai skamba kaip įpareigojimas, nors klimato kaitos mažinimas yra žemės ūkio gyvybingumo išsaugojimo ir išlikimo klausimas. Juk dėl klimato kaitos kyla didelė rizika sumažėti derlingumui ir žemės ūkio produkcijai bei didėti gamybos sąnaudoms. Todėl jis neabejoja, kad žemės ūkis turi atlikti savo vaidmenį, mažinant ŠESD emisiją ir taršą.

„Klimato kaitos mažinimas yra žemės ūkio gyvybingumo išsaugojimo ir išlikimo klausimas", - teigė Žemės ūkio ministerijos Ekonomikos departamento direktoriaus pavaduotojas Zigmas Medingis

„Pagal EUROPOL tyrimą, vien nelegalių pesticidų naudojimas per metus padidėja 1 mlrd. eurų, tai yra, ketvirtadalis visų pesticidų yra nelegalūs, o labiausiai jie paplitę Šiaurės Rytų Europoje", - pabrėžė Z. Medingis. Augalų įvairovė tapo skurdi, žemės ūkio veikla vis labiau teršia Baltijos jūrą, smulkių paukščių populiacija nuo 1998 m. sumažėjo apie 60 proc. Tai rodo, anot ŽŪM atstovo, blogėjančią aplinkos „sveikatą". Lietuvos žemės ūkis sukuria apie 21 proc. visų ŠESD emisijų, todėl žemės ūkis turi keisti „savo stilių".

Z. Medingis citavo mokslo tyrimų leidinį „Science Direct", kuris rašė, kad dabartinė žemės ūkio gamyba žaloja gamtos išteklius ir yra vienas didžiausių ŠESD šaltinių. Visos stipriausios pasaulio valstybės sutaria, kad žemės ūkis turi daug galimybių prisidėti, įgyvendinant klimato kaitos politiką.

„Turime atsakyti, ką geriau rinktis: investuoti į pasekmes ir rizikuoti nespėti žengti paskui jas, ar investuoti į priežasčių šalinimą?" - klausė Z. Medingis. Be abejo, antrasis variantas visomis prasmėmis yra ir naudingesnis žmonijai, ir pigesnis. Pasaulyje tuo klausimu jau yra kai kas nuveikta.

Pagrindinės priemonės, mažinančios ŠESD žemės ūkyje, būtų šios: cheminių azoto trąšų kiekio mažinimas; anglies junginių kaupimas dirvožemyje ir biomasėje (auginant medžius arba didinant organinių medžiagų sugrąžinimą į dirvožemį, arba lėtinant organinių junginių mineralizaciją ir kt.); mėšlo ir kitų organinių atliekų perdirbimas ir iškastinio kuro efektyvesnis naudojimas; gyvulių pašarų sudėties keitimas, kad sumažėtų anglies dioksido ir metano išsiskyrimas.

Z. Medingis siūlė nemažai priemonių, kurios padėtų nutiesti kelią klimatui palankiai veiklai žemės ūkyje. Tarp jų - ugdyti ūkininkų suvokimą apie klimato kitimo lygį ir šio kitimo greitį, akcentuojant, kad mažinant ŠESD emisiją galima gauti daugiau naudos (pelno). Taip pat klimatui palanki veikla turėtų būti pripažįstama viešąja gėrybe.

Padidinti akstiną vykdyti palankią veiklą žemės ūkyje gali ir daugiau priemonių. Pavyzdžiui, atsisakyti žalingų klimatui mokestinių lengvatų (lengvatinio akcizų tarifo gazoliui), apmokestinti chemines trąšas, augalų apsaugos produktus ir iškastinius energijos išteklius, susieti investicinę paramą su klimato tikslų įgyvendinimu, per paramą konsultavimui didinti stambiųjų ūkininkų sąmoningumą ir kt. Kai kurie Z. Medingio teiginiai sukėlė šurmulį salėje, bet jis teigė puikiai suprantąs, kad tokie siūlymai nepadidins jo populiarumo tarp ūkininkų.

„Stambūs ūkiai priprato prie paramos ir mokestinių lengvatų, dėl to klaidingai suprantama žemės ūkyje konkurencingumo „išsaugojimo" sąvoka, - kalbėjo ŽŪM atstovas. - Vyrauja netikęs stereotipas, kad Lietuvoje ūkininkų gyvybingumas yra „užtikrinamas" tik tada, kai nekeliami jokie aplinkosauginiai ir išteklių tausojimo reikalavimai, neprivalomi klimato kaitos mažinimo ir mokestinių prievolių ar socialiai orientuoti veiksmai."

Jis įsitikinęs, kad trūksta diskusijų apie veiksmingų ir tikslinių mokesčių dėl ilgalaikių vertybinių tikslų pasiekimo žemės ūkyje taikymo, taip pat ir supratimo, kad prevenciniais veiksmais gaunama ilgalaikė finansinė ir moralinė nauda.

Konferencijoje buvo laukta ir žinomo Kauno r. ūkininko Audriaus Banionio, kuris ketino pasidalyti praktine patirtimi, kaip ūkyje taikomos inovatyvias technologijas. Būtų buvusi įdomi jo diskusija kuriais klausimais su Z. Medingiu, tačiau darbymetis laukuose sutrukdė ūkininkui atvykti.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kokios priežastys verčia / priverstų atsisakyti ūkio?
Orai