Aplinka, miškai
Penkiose savivaldybėse skelbiama stichinė sausra
2018-06-08

Vilnius. Penktadienį penkiose Lietuvos savivaldybėse paskelbta sausra. Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, stichinės sausros rodikliai penktadienį pasiekti Lazdijų, Alytaus, Marijampolės, Trakų rajono ir Kalvarijos savivaldybių teritorijose.

Pastarąjį kartą sausra Lietuvoje skelbta daugiau nei prieš dešimtmetį – 2005-aisiais. Tuomet ji truko kelias dienas. Dabar meteorologai prognozuoja, kad sausi orai laikysis mažiausiai iki kitos savaitės vidurio, bet neatmetama galimybė, jog jie gali būti iki liepos.

Sausringas laikotarpis kaip pavojingas meteorologinis reiškinys pasiektas Šakių rajono savivaldybės teritorijoje, o artimiausiomis dienomis, jei nepalis, bus pasiektas ir Varėnos, Vilniaus, Šalčininkų, Elektrėnų, Kaišiadorių, Birštono, Druskininkų, Jurbarko, Kazlų Rūdos ir Kupiškio rajonuose.

Lietuvoje sausra vertinama pagal Selianinovo hidroterminį koeficientą: tai kritulių kiekio ir oro temperatūros sumų santykis per 30 dienų, kai vidutinė paros oro temperatūra yra aukštesnė nei 10 laipsnių. Jeigu šis rodiklis 15–30 dienų nenutrūkstamai išsilaiko žemiau 0,5, yra pasiekiamas sausringas laikotarpis aktyviosios augalų vegetacijos laikotarpiu.

Jeigu sausringas laikotarpis trunka ilgiau nei 30 dienų, konstatuojama stichinė sausra. Dėl sausų orų Marijampolės, Vilniaus ir Alytaus apskrityse yra pasiektas stichinis, aukščiausios klasės miškų gaisringumo pavojus.

Žemės ūkio ministerija, priklausomai nuo sausros padarinių, ketina padėti nukentėjusiems ūkininkams, sako ministerijos atstovas. 

Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktorius Rimantas Krasuckis BNS sakė, kad žemdirbiams gali būti greičiau išmokėtos tiesioginės išmokos, be to, gali būti prašoma Europos Sąjungos paramos. 

„Iš tikrųjų, jeigu žus pasėliai, žmonės neteks pajamų, tai darysime kažkokias priemones. Pirmiausia, tai su tiesioginių išmokų greitesniu mokėjimu, kad apyvartinės lėšos atsistatytų. (...) Kada įvertinsime, kaip čia bus, ar visos šalies mastu ekstremali situacija, žinoma, kreipsimės į Europos Komisiją solidarumo pagalbos ar paramos. Šiandien dar anksti apie tai kalbėti, nors situacija neramina“, – tvirtino R. Krasuckis.

Anot R. Krasuckio, nuo sausros padarytų nuostolių ūkininkai gali apsidrausti. Valstybė kompensuoja 65 proc. pasėlių draudimo įmokų ūkininkams, tačiau, jo teigimu, žemdirbiai labai vangiai draudžia pasėlius.

Daugiau šia tema skaitykite:

Sausra darosi grėsminga: augalai jau pasiekę kritinę ribą

BNS, MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kokios priežastys verčia / priverstų atsisakyti ūkio?
Orai