Aplinka, miškai
Lietuvoje dar šils, labiausiai keisis žiemos
2015-10-21

Vilnius. Lietuvoje ryškūs klimato kaitos rezultatai. Tai, kas anksčiau buvo anomalija, dabar jau tampa tendencija. Sausros ar gausūs lietūs, škvalai ūkininkams atneša vis daugiau nuostolių. Per 5-10 metų tokių reiškinių daugės, jie bus intensyvesni. Šiltos žiemos sudaro sąlygas peržiemoti kenkėjams ir parazitams.

Analizuojant Vilniaus orų stebėjimų duomenis, paaiškėja, jog du šimtus metų buvęs gana stabilus klimatas sostinėje per pastaruosius 40-50 metų sparčiai šiltėja. Skirtingais sezonais pokyčiai nevienodi, labiausiai pakilo žiemos sezono temperatūra - turime mažiau sniego ir daugiau dienų su šlapdriba ir skystais krituliais. Apie tai sostinėje vykusioje konferencijoje „Žalioji ekonomikos reforma: kaip klimato kaitą mažinantys sprendimai gali prisidėti prie Lietuvos ekonomikos augimo" kalbėjoLietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vyriausiasis specialistas Justinas Kilpys.

Lietuvoje - tropinės naktys

Visų pirma, klimatologo duomenimis, pernai metais dienų, kai temperatūra kilo aukščiau 30 laipsnių, buvo keturis kartus daugiau nei bet kada anksčiau. O su tokiais pokyčiais į Lietuvą atkeliavo ir naujas reiškinys - tropinės naktys, kai naktį temperatūra nenukrenta žemiau 20 laipsnių, būna tvanku ir karšta. Šių metų rugpjūčio 8-ąją Birštone temperatūra šoko iki 37,4 laipsnio. Klimatologo teigimu, kiekvienais metais vykstant globaliems pokyčiams tokios temperatūros tampa vis dažnesnės. O aukšta temperatūra ir nedidelis kritulių kiekis tampa ir sausros priežastimi.

Justinas Kilpys teigia, kad šiltesni nei įprastiniai temperatūrų vidurkiai neparodo tikrosios situacijos, tačiau, kaip ir žmogaus organizme, pakilusi temperatūra leidžia identifikuoti, kad yra „sergama"

„Tokie karščiai jau nebėra tik šių metų anomalija, jie kartojasi kas dveji metai, ar net kas metus, ir tampa įprastu reiškiniu. Kai aukštesnė temperatūra, žiemos laikotarpiu mažėja dienų su neigiama temperatūra, žiemos darosi šiltesnės. Vilniaus pavyzdys - 1961 m. būdavo apie 140 dienų su neigiama temperatūra, nebūtinai su sniegu, bet su šalna. Šiuo metu tokių dienų turime apie 120. Taigi sutrumpėjo apie 20 dienų, vidutiniškai dešimčia sumažėjo dienų su sniego danga", - kalba J. Kilpys.

Anot Hidrometeorologijos tarnybos specialisto, nors yra keletas klimato kaitos scenarijų, kurie yra parengti atsižvelgiant į galimus šalių bei viso pasaulio susitarimus ir sprendimus, bet kuriuo atveju temperatūra kils. Prognozuojamas šiltėjimas nuo 1,5 iki 5 laipsnių.

Konferencija „Žalioji ekonomikos reforma: kaip klimato kaitą mažinantys sprendimai gali prisidėti prie Lietuvos ekonomikos augimo"

„Temperatūra dar tikrai kils ir tam reikia ruoštis, net nepriklausomai nuo to, kuris scenarijus pasitvirtins, klimatas Lietuvoje dar šils ir labiausiai keisis žiema. 2100 m. žiema atrodys kaip amžinas lapkritis", - teigia J. Kilpys.

Kaip keisis kritulių kiekis, nėra ryškių tendencijų, tačiau žiemos laikotarpiu kritulių daugėja vien dėl to, kad vis dažnesnės šlapdribos ir lietūs, mažiau sniego. Vidutiniškai kritulių kiekis turėtų augti 4-14 proc. Dažniau pasitaikys atvejų, kai per parą ar kelias valandas iškris mėnesio kritulių kiekis, nors pačių dienų kiekis su krituliais greičiausiai nesikeis.

Iššūkiai žemės ūkiui

Kaitra tampa iššūkiu žmonėms, savijautai ir sveikatai, tačiau kenčia ir gyvuliai. Sausra ar gausūs lietūs, škvalai ūkininkams atneša tik nuostolius. „Tai reiškia, kad didžiausiais besikeičiančio klimato poveikis yra žemės ūkiui, nes jei nėra sniego dangos, žemė gali greičiau ir giliau įšalti net esant trumpiems šalčiams. Ir vis dažniau iškrinta ne sniegas, o šlapdriba arba lietus. Po tokių žiemų seka neigiamos pasekmės, kad pirmiausiai iššąla arba iššunta žiemkenčiai. Tad keičiantis klimatui tikrai reikia galvoti apie žemės ūkio praktikos arba veislių keitimą. Prie tų šiltų žiemų, prie karštų orų vasarą reikės prisitaikyti, žemės ūkis tikrai turės tai padaryti", - kalbėdamas apie besikeičiantį klimatą akcentavo J. Kilpys.

Šiltos žiemos, be jau minėtų iššūkių, sudaro ir puikias sąlygas peržiemoti kenkėjams ir parazitams, kurie paprastai, esant šaltoms, mūsų klimato juostai būdingoms žiemoms, iššaldavo. Tad renkantis augalų veisles reikia galvoti ne tik apie pasikeitusius orus, bet ir apie to sąlygotus žaladarius, kenkėjus bei ligas.

„Ekstremalėjant klimatui per 5-10 metų tokių reiškinių (sausrų, krušos, škvalų, red.) tik daugės, jie bus intensyvesni ir čia, galbūt, galėtų padėti apsisaugoti draudimas. Galvojant apie dar ilgesnį, 20-30 metų laikotarpį, tikrai reiktų pagalvoti apie techniką, ūkius, fermas - reikia galvoti kaip jas vėdinti, nes per tokius karščius kenčia gyvuliai", - komentavo klimatologas.

Ir nors ilgalaikės prognozės dažnai kinta, tačiau kalbėdamas apie ateinančią žiemą J. Kilpys teigė, jog ji turėtų būti panaši į pastarųjų kelių metų žiemas - šiltoka, permaininga, kai kelias dienas vyravusį nemažą šaltį staiga pakeičia pliusinė temperatūra. Vidutinė temperatūra turėtų būti aukštesnė. Kritulių kiekis turėtų siekti įprastą Lietuvoje vidurkį. Tačiau ar atsistatys nusekę gruntiniai vandenys, upės - priklausys nuo žiemos temperatūros ir iškrisiančio sniego.

Konferencijoje minėta, kad klimato kaitos srityje vis dažniau nuo „kalbėti ir galvoti", pereinama prie „veikti". Verslas investuoja į žaliąsias, išmaniąsias technologijas. O apie klimato kaitą, aplinkosaugą ir su tuo susijusius socialinius klausimus kalba ne tik politikai, šalių lyderiai, bet ir popiežius.

Tiek Linas Balsys (kairėje), tiek Reinardas Biutikoferis (dešinėje) Lietuvą mato kaip šalį, galinčią vykdyti ambicingesnę klimato kaitos politiką.

Konferencijoje dalyvavęs Vokietijos žaliųjų atstovas Europos Parlamente, Žaliųjų grupės Europos Parlamente narys Reinardas Biutikoferis (Reinhard Bütikofer) pabrėžė, kad Lietuva turi būti ne tik pasirengusi priimti su kaita susijusius iššūkius, bet gali ir aktyviai prisidėti, pasisakydama dėl ambicingesnių tikslų įgyvendinimo.

Konferenciją inicijavęs Seimo narys Linas Balsys kvietė ne tik analizuoti, kuo klimato kaita svarbi Lietuvai ir pasauliui, bet ir diskutuoti, kokią naudą ekonomikai gali duoti investicijos į klimato kaitos stabdymą.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kokios priežastys verčia / priverstų atsisakyti ūkio?
Orai