Vilnius. Lietuvos grūdų perdirbėjai, pašarų gamintojai vis dažniau renkasi tvarius sprendimus. Vienas jų – didžioji pašarų dalis gaminama iš mūsų šalyje užaugintų grūdų, tad išvengiama ilgų logistikos grandinių, kartu sumažėja ir CO₂ tarša. Taip pat daug kur pereinama prie gamybos be atliekų, naudojama vis daugiau žaliosios energijos.

Kombinuotieji galvijų, kiaulių, šunų, kačių, graužikų, žirgų pašarai, paukščių lesalai – tai tik dalis pašarų, kuriuos Lietuvos gamintojai pasiūlo ir mūsų, ir užsienio šalių pirkėjams.

Kokie sprendimai pašarų gamybą gali paversti dar švaresne, tvaresne? Apie tai diskutuoja Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos nariai – gyvūnų pašarus gaminančių keturių įmonių atstovai: „Kauno grūdai“ nemaistinių verslų vadovas Šarūnas Valys, „Joniškio grūdai“ marketingo vadovė Milda Šidlauskaitė, „Akvatera LT“ gamybos vadovas Martynas Šimonis ir „Ariogalos grūdai“ laboratorijos vadovė Skaidra Šilingė.

Nuotraukoje iš kairės (nuo viršaus): Martynas Šimonis („Akvatera LT“), Milda Šidlauskaitė („Joniškio grūdai“), Skaidra Šilingė („Ariogalos grūdai“), Šarūnas Valys („Kauno grūdai“)

Kokia pirma mintis kyla prakalbus apie tvarumą pašarų gamyboje, į ką pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį?

Š. Valys. Kalbant apie tvarumą gaminant pašarus, pirmiausia reikia paminėti vietinių žaliavų naudojimą. Lietuviški grūdai – viena pagrindinių pašarų sudedamųjų dalių. Tačiau kukurūzai ir sojų rupiniai, kurie sudaro dalį pašarų, yra nelietuviški: kukurūzai atvyksta iš Lenkijos, Ukrainos, sojos – iš Šiaurės arba Pietų Amerikos.

Sojų rupiniai – žaliava, turinti didžiausią įtaką pašaro CO₂ pėdsakui. Taigi, viena iš svarbiausių Europos Sąjungos pašarų verslo užduočių – pakeisti sojų rupinius vietine žaliava. Lietuvoje tam galime naudoti žirnius, pupas, rapsus, tačiau jais keičiant sojas nukenčia produktyvumas, o taip pažeidžiama pagrindinė tvarumo taisyklė – užauginti daugiau su mažesniais resursais.  

M. Šidlauskaitė. Tvarumas – šių dienų aktualija, tai liečia ir pašarų gamybą. Svarbu laikytis tvarumo principų kiekviename gamybos etape. Be abejo, tai pirmiausia vietinių žaliavų naudojimas, energijos taupymas.

S. Šilingė. Mes taip pat siekiame naudoti vietines žaliavas, ieškome būdų, kaip atvežtines pakeisti vietinėmis. Siūlome ir kuriame produktus, kuriuos galėtų naudoti ūkiai, patys užauginantys savo grūdinių žaliavų ir naudojantys mūsų produktus kaip papildus.

M. Šimonis. Nemažoje dalyje mūsų gaminamo gyvūnų maisto sudėtyje yra iš lietuviškų augintojų pirktų miežių, kvietrugių ir kviečių sėlenų, kai kuriuose produktuose galite rasti funkcinių sudedamųjų dalių, tarkime, ekologiškų džiovintų medetkų. Šios žaliavos mums yra ne tik svarbios kaip sudėties dalys, bet ir kaip veiksnys, padedantis vykdyti tvarumo misiją.

Jei jau prakalbome apie pašarų sudėtį, gal ir čia yra kokių naujienų iš tvarumo srities?

Š. Valys. Mūsų, kaip pašarų gamintojų, pagrindinė užduotis – gerinti ūkių produktyvumo rodiklius. Tą darome ne tik pašarų receptūromis, bet ir konsultuodami ūkius bendrai apie ūkių valdymą. Taip pat ieškome vietinių baltyminių žaliavų apdirbimo metodų, kombinacijų su įvairiais pašariniais priedais, kurie leistų užtikrinti produktyvumą naudojant vietines žaliavas.

M. Šimonis. Per pastaruosius metus pristatėme rinkai naujovių – pašarų ir skanėstų augintiniams, kurių pagrindinis baltymų šaltinis – vabzdžiai. Stebime pasaulines tendencijas ir tikime, kad tai atlieps dalies pirkėjų norą rinktis tvaresnes alternatyvas ieškant aukščiausios kokybės produktų savo augintiniams. Palygti su gyvūninės kilmės baltymų šaltiniais, auginant vabzdžius beveik nenaudojama vandens, sugeneruojama gerokai mažiau CO₂, sutaupoma daug naudojamos žemės ploto.

M. Šidlauskaitė. Mūsų produktų krepšelyje atsirado nemažai produktų su įvairiais priedais, skatinančiais tvarumą. Pavyzdžiui, yra hidroksiniai mikroelementai, kurių efektyvumas įrodytas moksliniais tyrimais. Jie ne tik mažina metano dujų emisiją, bet ir didina melžiamų karvių pašarų efektyvumą. Naudojant tokį priedą pašaruose, karvė gaus tą patį pašaro kiekį, mažės išmetamas metano kiekis, o pieno bus pagaminama daugiau. Tai netiesioginis poveikis šiltnamio efektą sukeliančių metano dujų emisijai. Taip pat verta paminėti, jog mes gaminame ir lesalus paukščiams su fitobiotikais, kurių naudojimas ne tik gerina paukščių sveikatingumą, bet ir mažina amoniako kiekį tvarte.

Kokie dar Jūsų įmonėse priimti tvarumo sprendimai? Pasidalykite patirtimi.

M. Šimonis. 40 proc. sunaudojamos energijos pagaminama mūsų saulės elektrinėje, atsisakėme kietu kuru kūrenamo katilo, gamykloje sumontuota oras-oras šildymo ir šaldymo sistema patalpų temperatūrai ir pastoviai gamybos / pakavimo terpei užtikrinti.

S. Šilingė. Be to, ką paminėjo kolegos, mums dar aktualu mūsų gaminamų produktų pakuotės. Ieškome būdų ir bendradarbiaujame su mokslo įstaigomis dėl tvarių pakuočių, kurios nesikirstų su pašarų saugos ir kokybės keliamais reikalavimais, kūrimo. Šiuo metu dalis žaliavų pakuočių yra daugkartinio naudojimo, artimoje ateityje pereisime prie didesnio kiekio visiškai perdirbamų pakuočių.

M. Šidlauskaitė. Energijos sąnaudų mažinimas – nuolatinis procesas. Atnaujinamos įvairios gamybos sistemos, atliekama studija dėl energijos sąnaudų mažinimo, įdiegiant efektyvaus energijos sunaudojimo stebėsenos sistemą, kuri leis ne tik sumažinti energijos sunaudojimą, bet ir prisidės prie CO₂ pėdsako mažinimo.

Gamyba vyksta praktiškai be atliekų – visos žaliavos panaudojamos įvairiuose gamybos procesuose, o likusios atliekos iškeliauja į biogeneracinę jėgainę. Pašarus ūkiniams gyvūnams pakuojame tik į perdirbamas pakuotes.

Š. Valys. Pašarų pramonė yra gana tvari, nes naudojame ir maisto pramonės šalutinius produktus, gamybai reikia palyginti mažai energijos, nelieka žaliavinių gamybos atliekų. Be to, nuolat ieškome tvaresnių gamybos sprendimų, atnaujiname įrengimus naujesniais, mažinančiais energijos sunaudojimą