Aplinka, miškai
Kaip ūkininkauti neteršiant Baltijos
2013-11-15

Vilnius. Baltijos jūra kenčia nuo žemės ūkio taršos. Mažinti taršą galima labai nesudėtingais būdais ir priemonėmis, taikant juos kiekviename ūkyje. Tačiau reikia norėti neteršti, o aplinkos neteršiantis žemdirbys turėtų sulaukti valstybės paskatų, žinoma, ir finansinių. Apie tai diskutuota sostinėje vykusiame tarptautiniame renginyje.

Diskutuoti apie iššūkius ir galimybes, įgyvendinant Bendrosios žemės ūkio politikos 2014-2020 metų aplinkosaugos įsipareigojimus, savaitės pradžioje į Vilnių buvo susirinkę įvairių ES šalių aplinkosaugininkai, žemės ūkio, agrarinės aplinkosaugos ekspertai, ministerijų specialistai, žemės ūkio konsultantai, ūkininkai, ūkininkų savivaldos atstovai. Diskusiją organizavo Lietuvos gamtos fondas kartu su Pasaulio gamtos fondo (WWF) Baltijos ekoregiono programa.

Viena iš susitikimo temų - galimybė daryti įtaką BŽŪP nacionalinėms Kaimo plėtros programoms – kad paramos lėšos būtų panaudotos efektyviai, kuo daugiau dėmesio skiriant aplinkos tausojimui. Tuo metu Vilniuje vykęs Baltijos jūros regiono strateginis forumas buvo puiki proga atkreipti strategų dėmesį į vieną didžiausių grėsmių Baltijos jūros ekosistemai - aplinkos netausojantį žemės ūkį.

3 Paragrafas delaval

Dėl netvarios žemės ūkio veiklos į Baltijos jūrą patenka maždaug pusė eutrofikaciją (vandens žydėjimą) sukeliančių azoto ir fosforo junginių.

Diskusijų metu Europos Komisijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinio direktorato (DG AGRI) atstovas Jüri Rute svarstė, kaip naujoji BŽŪP galėtų padėti išgelbėti Baltijos jūrą. Esminį dėmesį jis skyrė ūkininkų ir aplinkosaugininkų, gyvenančių Baltijos jūros regiono valstybėse, bendradarbiavimo skatinimui.

Europos Komisijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinio direktorato (DG AGRI) atstovas Jüri Rute

„Pagrindinis uždavinys - turėti vienodas galimybes visose regiono valstybėse. Deja, nors BŽŪP yra bendra, tačiau sąlygos žemdirbiams įvairiose šalyse skiriasi, pavyzdžiui, Danijoje, Suomijoje, Vokietijoje yra įkurtos nitratams jautrios teritorijos, o kitose šalyse - ne. Galbūt vertėtų visą Baltijos jūros regioną paskelbti nitratams jautria teritorija?", - svarstė pranešėjas.

Anot J. Rute, naujuoju laikotarpiu žemdirbių išmokos glaudžiai susietos su aplinkosaugos reikalavimais. „Baziniai reikalavimai bus griežtesni, – sakė jis. – Taisyklių nesilaikantys ūkininkai gaus mažesnes išmokas. Tačiau vien BŽŪP priemonėmis Baltijos jūros išgelbėti neįmanoma, šia linkme turi dirbti ir valstybės", - pabrėžė J. Rute.

Helsinkio komisijos vyriausiasis sekretorius Mikhail Durkin bandė analizuoti priežastis, kodėl Baltijos jūros veiksmų planas nebuvo įgyvendinamas taip efektyviai kaip tikėtasi ir ką reikėtų akcentuoti ateityje. Atsakymas nesudėtingas - sumažinti nitratų švaistymą, kitaip tariant, padidinti jų naudojimo efektyvumą - naudoti tada, kai jų tikrai reikia, ir tiek, kiek iš tikrųjų reikia efektui pasiekti; labiau balansuoti mėšlo panaudojimą.

Seminaro „Bendroji žemės ūkio politika 2014-2020: iššūkiai ir perspektyvos įgyvendinant aplinkosaugos įsipareigojimus“ dalyviai

Aplinkosaugos organizacijų koalicijos „Coalition Clean Baltic" (CCB) vykdomasis sekretorius Gunnar Norén analizavo finansinės BŽŪP paramos svarbą, siekiant įgyvendinti politines ambicijas išsaugoti Baltijos jūrą.

Ekologinė gamyba pelninga

Renginio dalyviai susidomėję išklausė konkurso „Aplinkai draugiškiausias Baltijos ūkininkas 2013"  nugalėtojo, ūkininko iš Estijos Juhan Särgava pasakojimą apie galimybes tausoti aplinką viename ūkyje.

J. Sergava verčiasi pieno gamyba ir perdirbimu. Jo ūkyje gaminami ekologiški produktai - varškė, sūriai, jogurtai ir varškės kremai – yra pelnę pripažinimą visoje šalyje. Produkcija realizuojama mažmeninėje prekyboje, tiekiama į mokyklas ir darželius, eksportuojama į Suomiją.

Aplinkai draugiškas naujoves savo ūkyje J. Sergava taiko nuo 1992 metų. Ūkyje nenaudojamos toksinės cheminės medžiagos ir mineralinės trąšos. Ypatingą dėmesį jis skiria organinių atliekų saugiam panaudojimui.

Konkurso „Aplinkai draugiškiausias Baltijos ūkininkas 2013"  nugalėtojas, ūkininkas iš Estijos Juhan Särgava

Šiuo metu ūkis užima 1000 ha žemės, jame auginama apie 500 galvijų.

Palygindamas paramą ekologiniams ūkiams įvairiose šalyse, J. Sergava teigė, kad Lietuvos ekologiškai dirbančių ūkininkų padėtis nepalyginti geresnė nei estų, nes Lietuvoje parama tris kartus didesnė.

Pasak J. Sergavos, ekologiniuose ūkiuose galima gaminti įvairius dalykus, tačiau labai svarbu nepamiršti, kad vartojimo prioritetus nustato vartotojas, kurio pasirinkimui didelės įtakos turi ir emocinis procesas, todėl produkcijos ekologiškumo akcentavimas didina realizavimo galimybes.

Ūkininkas pabrėžė tiesioginio kontakto su pirkėju svarbą, ūkininkų kooperacijos privalumus. „Ekologinė gamyba gali būti pelninga, bet tam šią gamybą reikia plėsti, kooperuoti, nes kuo didesnė gamyba, tuo pigesnė logistika ir pan.“, – dalijosi patirtimi estas.

***

Ekologinę Baltijos jūros būklę renginyje aptarė Aplinkos apsaugos agentūros Jūrinių tyrimų departamento Duomenų valdymo ir programų skyriaus vedėja Aistė Kubiliūtė.

Aplinkosauginius aspektus naujosiose kaimo plėtros programose analizavo organizacijos „Fundatia Adept Transilvanija" (Rumunija) atstovas; aplinkosauginių organizacijų vidurio ir rytų Europoje tinklo „CEEweb for biodiversity" Kaimo plėtros darbo grupės koordinatorius Nathaniel Page.

Jis pabrėžė BŽŪP antrojo ramsčio svarbą aplinkosaugos tikslams pasiekti, ragindamas išnaudoti paramą konsultavimui, Leader programos galimybes. Jis kritikavo Lenkijos siekį perkelti dalį lėšų iš kaimo plėtros į tiesiogines išmokas kaip labai pavojingą ir netoliaregišką.

Seminare diskutuota apie ūkininkų bendradarbiavimą dalijantis patirtimi ir efektyviais metodais, siekiant sumažinti maistinių medžiagų nuotėkį, o taip pat apie šių medžiagų nuotėkio sumažinimą pasitelkus naująsias agroaplinkosaugos priemones.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip vertinate ŽŪM perkėlimą į Kauną?
Orai