Aplinka, miškai
Į Europą sugrįžta vilkai
2014-10-08

Madridas/Paryžius/Berlynas. ES Buveinių direktyvos ir Berno konvencijos saugomi vilkai sparčiai plečia savo paplitimo teritoriją. Dėl dažnų naminių gyvulių puldinėjimų ir patiriamų nuostolių, ūkininkams vis labiau apkarsta šėlstančių plėšrūnų kaimynystė.

19 a. dėl intensyvios medžioklės vilkai Europoje buvo atsidūrę ties išnykimo riba. Šiandien biologai stebisi, kad įrašius plėšrūnus į saugomų gyvūnų sąrašą, jie sugrįžo į teritorijas, kuriose nebuvo registruoti daugiau kaip 100 metų. Nuo 1970 iki 2005 metų vilkų populiacija padidėjo keturis kartus, dabar žemyne gali būti apie 25 tūkst. šių šuninių šeimos žinduolių. Turėdami užtektinai ėdesio, apsaugoti nuo medžiotojų kulkų, plėšrūnai plinta po Europą ir neduoda ramybės ūkininkams. Ypač greitai plėšrūnų daugėja Vokietijoje, Slovakijoje, Lenkijoje, Rumunijoje, Kroatijoje, Italijos ir Prancūzijos Alpėse. Jie pastebimi net šalia didžiųjų miestų, įskaitant Berlyną, Romą, Atėnus. Per pastaruosius dešimt metų vilkai, įveikę 450 km, iš Italijos Alpių pateko į Pirėnų pusiasalį.

Į Ispanijos teritoriją plėšrūnai sugrįžo po 70 metų pertraukos. 1960 m. atokiuose regionuose buvo registruotos tik kelios šių žinduolių grupės, dabar priskaičiuojama iki 250 šeimų (daugiau kaip 2 tūkst. individų). 100 km spinduliu nuo Madrido pastebėtos net 6 vilkų gaujos. Pasak Ispanijos Aplinkos ministerijos, per pirmuosius šių metų mėnesius vilkai papjovė 100 avių. „Kuomet išaugo vilkų skaičius, padaugėjo išpuolių prieš ūkininkų gyvulius. Nuo 2005 m. kasmet buvo registruojama po 1,5 tūkst. incidentų, 2008 - aisiais užpuolimų skaičius šoktelėjo iki 2 tūkst. Per pastaruosius septynerius metus Ispanijoje vilkai papjovė 13 tūkst. avių, 200 ožkų ir šimtą galvijų", - praneša gyvūnų apsaugos organizacijos „World Wildlife Fund" (WWF) pareigūnas Madride Luisas Suaresas (Luis Suárez).

Prancūzijoje suskaičiuotos 25 gaujos (nemažiau kaip 300 plėšrūnų). Pernai šalyje užregistruota 719 vilkų išpuolių, kurių metu paskersta beveik 2,5 tūkst. avių. Šalyje galioja išimtis leidžianti medžioti vilkus rajonuose, kur jų ypač daug. Vokietijos teritorijoje klaidžioje apie 17 šeimų (iki 160 individų). Per pirmąjį šių metų pusmetį jie papjovė ar sužeidė 60 avių ir elnių.

Daugelyje ES šalių veikia žmonėms sukeltos žalos kompensavimo mechanizmas. Pavyzdžiui, nuo praėjusių metų pradžios Žemutinės Saksonijos (Vokietija) gyvulių augintojams valstybė išmokėjo 11 tūkst. eurų. Tačiau kompensacija mokama tik už realią žalą. Bastydamiesi šalia bandos vilkai sukelia gyvuliams didelį stresą, dėl to karvėms įvyksta abortai, sumažėja primilžiai.

Norėdamos suvaldyti situaciją ir nuraminti kylančią paniką, už laukinių gyvūnų valdymą atsakingos institucijos rekomenduoja ūkininkams pasirūpinti papildomomis gyvulių apsaugos priemonėmis, pavyzdžiui, elektrinėmis tvoromis bei šunimis. Plėšrūnus galima atbaidyti ir šūviais į orą. Tačiau žmonėms neramu ne tik dėl gyvulių, bet ir dėl jų pačių saugumo. Pasitaiko atvejų, kai vilkai yra nelegaliai medžiojami ar nuodijami. Apklausų duomenimis, didžioji visuomenės dalis palaiko vilkų pusę ir pasisako už tai, kad gyvūnai būtų apsaugoti nuo ūkininkų, o ne avys nuo plėšrūnų. Tačiau padėtis gali pasikeisti, kai vilkai priartės prie miestų.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip šiųmečiai orai paveikė apsirūpinimą pašarais Jūsų ūkyje?
Orai