Aplinka, miškai
Gelbstint pelkę - tūkstantis užtvankų
2015-12-10

Vilnius. Siekiant išsaugoti unikalią Aukštumalos aukštapelkę (Šilutės r.) Nemuno deltoje įrengiama daugiau nei tūkstantis užtvankų. Pakėlus vandens lygį bus išsaugotos vertingos pelkinės buveinės sausinimo ir durpių kasybos nualintoje pelkėje.

Lietuvos gamtos fondo teigimu, atsikurianti pelkės augalija taip pat prisidės ir prie klimato kaitą skatinančių dujų išsiskyrimo mažinimo  - pelkė geba organinės anglies pavidalu kaupti anglies dvideginį, metano dujas, azoto oksidus saugiai juos „užrakindama" durpėse.

Šiuo metu vyksta pirmasis Aukštumalos pelkės atkūrimo etapas, kuris tęsis iki vasario pabaigos. Paukščių perėjimo laikotarpiu darbai bus sustabdyti, o vėliau bus tęsiami liepos - gruodžio mėnesiais. „Situacija unikali, nes pirmą kartą pelkės atkūrimo darbai atliekami draustinyje, kuris tiesiogiai ribojasi su aktyviai eksploatuojamu durpynu. Tokiu būdu bus išsaugota viena didžiausių ir moksliniu požiūriu vertingiausių pelkių, žinoma visame pasaulyje", - sako Lietuvos gamtos fondo projekto vadovas Nerijus Zableckis.

Šiandien gyvybingas tėra trečdalis Aukštumalos. Likusi dalis paversta durpynu, kuriame jau daugiau kaip 130 metų kasamos durpės. Tačiau ir gyvybingai pelkės daliai grėsmę kelia melioracijos griovių tinklas - per juos vertinga gamtinė teritorija kasmet praranda didelį vandens kiekį.

Siekiant išsaugoti išlikusią aukštapelkės dalį ir pažeistuose jos plotuose atkurti vertingas buveines, imtasi tvenkti pelkę sausinančius griovius. Jie bus užtvenkti įrengiant apie 400 durpinių ir 700 plastikinių spraustasienių užtūrų - vandenį sulaikančių konstrukcijų. Taip tikimasi pakelti vandens lygį pelkėje, o tai ne tik išsaugos išlikusios aukštapelkės buveines, bet ir sausinimo pažeistose draustinio dalyse ilgainiui vėl atsikurs aukštapelkėms būdinga augalija.

Sutrikdžius natūralų vandens režimą, pelkėje išvešėjo ir aukštapelkėms nebūdinga sumedėjusi augalija, išgarinanti daug vandens bei prisidedanti prie sausinimo. Siekiant sumažinti vandens išgarinimą, Aukštumaloje numatyta iškirsti sumedėjusią augaliją 100 ha plote. Taip aukštapelkei bus grąžintas jos „tikrasis veidas", padaugės plotų tokiems retiems paukščiams kaip dirvinis sėjikas ar tikutis, kuriems grėsmė išnykti kilo būtent dėl tinkamų atvirų aukštapelkių buveinių stokos.

LGF inf.

Gudinas - mobilioji viršus

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kas dirba ūkyje?
Orai