Ženeva. Pasaulio meteorologijos organizacija (WMO) paskelbė El Nino pradžią. Tai reiškinys, kai vandens paviršiaus temperatūra Ramiojo vandenyno rytinėje dalyje (atogrąžų ir centrinėje dalyse), maždaug 10 mln. km² plote, staiga pakyla 5–9 °C.

WMO duomenimis, yra 90 proc. tikimybė, kad šis reiškinys tęsis ir antroje 2023 m. pusėje. Tikimasi, kad jis bus vidutinio stiprumo. Prognozuojama, kad daugelyje pasaulio vietų ir vandenyne bus užfiksuoti nauji temperatūros rekordai ir išaugs ekstremalus karštis.

Tipiškas El Nino poveikis globaliniu mastu

El Nino (liet. „berniukas" arba „vaikas", nes jo pradžia paprastai sutampa su Kalėdų laikotarpiu) susidaro dėl vandenyno viršutinio sluoksnio didelio pašiltėjimo tropinėse Ramiojo vandenyno rytinės dalies srityse. Tai pasireiškia kaip atmosferos slėgio svyravimas tarp vakarinio ir centrinio Ramiojo vandenyno regionų. El Nino reiškinio suaktyvėjimas pastebimas kad 3–4 metai (kai kada kas 2–7 metai) ir trunka nuo 9 iki 12 mėnesių. 

Tam tikri dėsningumai leidžia daryti prielaidą, kad El Nino reiškinys slopina tropinių audrų ir uraganų susiformavimą Atlante, bet virš rytinės ir centrinės Ramiojo vandenyno dalies yra linkęs didinti tropinių uraganų skaičių. 

Šaltinis – IRI Data Library Maprooms

El Nino yra pripažintas viena iš orų kaitos varomųjų jėgų. Pavyzdžiui, sausros Brazilijoje, Australijoje ir Pietų Afrikoje daug stipresnės El Nino veikimo metu arba iš karto po jo. Ypač smarkių liūčių, susijusių su šiuo reiškiniu, pasitaiko Pietų Amerikoje, jos sukelia didžiulius potvynius, nuošliaužas, derliaus praradimą bei didžiulius sugriovimus.

Iš tiesų El Nino poveikis yra toks didelis, kad stichinių nelaimių visame pasaulyje pasitaiko daug daugiau ir didesnių El Nino metu arba metai po vystymosi pradžios, negu prieš reiškinio susiformavimą. Taip pat nustatytas ryšys tarp El Nino reiškinio ir pasaulinės maisto produktų krizės, nes El Nino poveikis apima iš karto daug šalių.

Daugiausia ištirta ir manoma, kad didžiausią poveikį reiškinys turi šiems rajonams: Australijai, Indijai, Šri Lankai, Indonezijai, Ramiojo vandenyno saloms, Afrikai (skirtingas atskiroms jos dalims), Pietų Amerikai (ypač Amazonės baseinui, Peru, Čilei), Šiaurės Amerikos rajonams (itin Floridai). Už tropinių zonų ribų, manoma, kad veikia: Naująją Zelandiją, Šiaurės Ameriką, Kanadą, Šiaurės Kiniją, Japoniją. Rusų mokslininkai tyrė El Nino poveikį Europai ir Sibirui. Tiesioginio poveikio nustatyti nepavyko, bet yra pastebėta temperatūros svyravimų, kritulių kiekio padidėjimo atvejų (ypač Tolimųjų Rytų rajonuose).

El Nino poveikis Lietuvai

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos svetainėje nurodoma, kad tiesioginio poveikio Lietuvai nėra, tačiau per globalią atmosferos cirkuliaciją netiesiogiai gali būti paveikiami ir Lietuvos orai. Kita vertus, net ir esamas poveikis gali būti užgožiamas svarbesnių veiksnių, kaip regioninės cikloninės ir anticikloninės veiklos bei vietinių žemės paviršiaus sąlygų (reljefas, įšilimas ir pan.) poveikio. Šie veiksniai dažniausiai turi lemiamą poveikį Lietuvos orams.

Galimos El Nino pasekmės pasauliui

1. Peru ir Ekvadoras. Šiose šalyse galima tikėtis kritulių kiekio padidėjimo, nes El Nino šiuose regionuose paprastai lydi liūtys ir potvyniai. Tai gali turėti neigiamos įtakos žemės ūkiui, ypač kavos, kakavos ir kitų atogrąžų kultūrų auginimui.
2. Pietų Amerika. Kai kuriose šalyse, pvz., Argentinoje, Brazilijoje ir Čilėje dėl klimato kaitos gali sumažėti kritulių ir prasidėti sausra. Tai gali turėti įtakos grūdų, ypač kukurūzų ir sojų pupelių pasėliams.
3. Pietryčių Azija. Šiame regione gali sumažėti kritulių, prasidėti sausros. Indonezija, Filipinai ir Tailandas gali patirti neigiamą poveikį ryžiams ir kitiems augalams. (Kinijoje šią vasarą laukiamos palankios oro sąlygos kukurūzų pasėliams, išskyrus šiaurės rytų regionus, kur birželio vidury kilusi karščio banga paveikė grūdų sėją ir daigumą. Kita vertus, El Nino susilpnins birželio–rugsėjo musonų sezoną Pietų Azijoje, ypač Indijoje ir Pakistane, vadinasi, galimi grūdų gamybos nuostoliai gali padidinti pažeidžiamiausių vartotojų nerimą dėl maisto ir padidinti grūdų paklausą pasaulinėje rinkoje).
4. Šiaurės Amerika. El Nino gali pakeisti temperatūros ir kritulių pasiskirstymą šiame regione. Pavyzdžiui, JAV pietvakariuose gali padidėti sausros rizika, o tai gali neigiamai paveikti grūdų, ypač kviečių ir kukurūzų, gamybą. Tačiau Amerikos augintojai tikisi, kad dėl šio reiškinio prasidės gausūs vasaros lietūs, kurie turėtų sušvelninti pastarojo meto sausros poveikį. El Nino metu pietinėse JAV valstijose oras paprastai būna vėsesnis ir drėgnesnis, o vakaruose gali būti šiltesnės ir sausesnės. Tai gali turėti neigiamos įtakos kukurūzų auginimui.
5. Australija. Kai kuriose Australijos dalyse gali pasireikšti sausra, kuri gali turėti įtakos kviečių ir kitų kultūrų auginimui.

El Nino poveikis žemės ūkiui ir grūdų gamybai yra sudėtingas ir priklauso nuo daugelio veiksnių, įskaitant vietos klimato sąlygas, infrastruktūros prieinamumą, technologijas ir žemės ūkio praktiką.

El Nino gali neigiamai paveikti kviečių gamybą Kanadoje ir Australijoje. Kita vertus, šis reiškinys turėtų padidinti Argentinos kviečių gamybą po praeitų metų atsigavimo.

Kaip El Nino gali paveikti pasaulines grūdų kainas

Gamtos reiškinys gali turėti įtakos pasaulio kainoms grūdų rinkoje dėl klimato sąlygų pasikeitimo įvairiuose grūdų auginimo regionuose. Štai keletas galimų efektų:

• Pokyčiai dėl sausrų. El Nino kai kuriuose regionuose gali sumažinti kritulių kiekį ir sukelti sausras. Tai gali neigiamai paveikti grūdinių kultūrų, tokių kaip kviečiai, kukurūzai, sojos pupelės ir kt., auginimą. Dėl sausros sumažėjusi pasiūla pasaulinėje grūdų rinkoje gali sukelti kainas.
• Išaugusi paklausa. Kai kuriais atvejais dėl El Nino gali padidėti grūdų paklausa. Pavyzdžiui, jei viename ar kitame regione derlius nukenčia, tai gali padidinti grūdų paklausą ir paskatinti kainų augimą.
• Rinkos svyravimai. El Nino gali sukelti ekstremalias oro sąlygas, dėl kurių pasaulinėje grūdų rinkoje gali atsirasti nepastovumo. Pavyzdžiui, pasikeitus sausringumui ar kritulių kiekiui, gali sumažėti grūdų produkcijos nuspėjamumas ir atsirasti rinkos kainų svyravimų.

Pražūtingi El Nino padariniai ankstesniais metais

2015–2016 m. El Nino buvo vienas stipriausių istorijoje. Dėl to įvairiose pasaulio vietose susidarė ekstremalios oro sąlygos, kurios turėjo įtakos žemės ūkio produktyvumui ir grūdų gamybai, pavyzdžiui:

• Pietų Amerika. Peru patyrė smarkių liūčių ir potvynių, kurie padarė didelę žalą pasėliams, infrastruktūrai ir gyvuliams. Brazilijoje sausra paveikė sojų pupelių gamybą, todėl derlius sumažėjo.
• Pietryčių Azija. Indonezija ir Filipinai patyrė sausrų, dėl kurių sumažėjo ryžių gamyba. Ir atvirkščiai, dėl per didelio lietaus kai kuriose Malaizijos ir Tailando dalyse kilo potvynių ir buvo padaryta žala derliui.
  Australija. El Nino sukėlė sausesnes sąlygas rytų Australijoje, sumažindamas kviečių ir miežių gamybą.
• Pietų Afrika. Sukelta sausra lėmė prastą derlių ir maisto trūkumą tokiose šalyse kaip Zimbabvė, Malavis ir Pietų Afrika.

„Pasaulio meteorologijos organizacijos paskelbta El Nino pradžia yra signalas viso pasaulio vyriausybėms sutelkti dėmesį tam, kad parengtų priemones sumažinti neigiamą šio reiškinio poveikį gyventojų sveikatai, ekosistemoms ir ekonomikoms. Išankstiniai įspėjimai ir prevenciniai veiksmai dėl ekstremalių reiškinių, susijusių su šiuo dideliu klimato reiškiniu, yra gyvybiškai svarbūs norint apsaugoti gyvybes ir pragyvenimo šaltinius“, – sako WMO generalinis sekretorius prof. Petterʼis Taalasʼas (Peteris Talasas).