Aplinka, miškai
Dėl klimato kaitos ne gyvulininkystė kalčiausia
2017-10-09

Akademija (Kauno r.). Šie lietingi metai dar ne blogiausi žemės ūkiui - blogiausi laukia ateityje, nes kritulių tik daugės, tai klimato kaitos padariniai. Nors dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų išskyrimo į aplinką dažnai kaltinami gyvuliai, mokslininkai teigia, kad ne jie daugiausia prie to prisideda.

Apie tai ir kiek prie klimato šiltėjimo prisideda žemės ūkis, diskutuota parodoje „Sprendimų ratas" vykusioje konferencijoje „Aplinkosauginiai iššūkiai, laukiantys Lietuvos gyvulininkystės klimato kaitos susitarimo kontekste", kurią surengė Lietuvos pieno gamintojų asociacija. Konferencijos pranešėjai kėlė klausimą, ar iš tiesų daugiausia problemų kelia žemės ūkis ir gyvulininkystė, kaip sumažinti šilumos efektą sukeliančių dujų (ŠESD) - anglies dioksido, metano, diazoto oksido, fluoruotų dujų - išskyrimą į aplinką, diskutuota, kodėl ES moka skirtingas žalinimo išmokas ir kitais klausimais.

Konferencijoje dalyvavo mokslininkai, ūkininkai, gyvulininkystės specialistai

„Negalime nereaguoti į tai, kas vyksta globaliame pasaulyje. Kuo teisingiau sudėliosime savo priemones, įvertinsime dujų emisiją, ir nutarsime, kaip ją kontroliuoti, kad aplinkosaugininkai mūsų nekaltų prie kryžiaus už gyvulininkystę, rasime ir bendrus sprendimus. O ūkininkams reikia praktinių žinių, kaip jie galėtų tvarkytis, kad į aplinką būtų išskirta kuo mažiau ŠESD", - kalbėjo ASU rektorius prof. Antanas Maziliauskas. O ūkininkams į tai teks atsižvelgti, nes po 2020 m. ES paramos lėšos bus orientuotos į labiau išteklius tausojantį ūkininkavimą.

Didėjantys dirbamos žemės plotai ir cheminės trąšos didina dujų emisiją

Aplinkos viceministras Martynas Norbutas teigė, kad galime kiek norime neigti klimato kaitą, bet šis procesas akivaizdus. „Didėjantį kritulių kiekį Lietuvos ūkininkai jau pajuto - jų kasmet iškrenta vis daugiau. Ir kritulių kiekis vis didės, jie bus intensyvesni, neišvengsime ekstremalių situacijų, kai, tarkime, per dieną iškris mėnesio kritulių norma. Ekstremalių dienų taip pat bus vis daugiau", - nelinksmas prognozes pateikė M. Norbutas.

Klimato kaitos klausimais dar prieš konferenciją kalbėjosi (iš kairės) aplinkos viceministras Martynas Norbutas, ASU rektorius prof. Antanas Maziliauskas ir EP narys Bronis Ropė

Ką daryti dėl dar akivaizdžiau kylančios temperatūros kreivės? Pirmiausia, reikia mažinti ŠESD emisiją ir tai, pasak M. Norbuto, kai kuriuose sektoriuose pavyksta. Didžiausią nerimą dėl ŠESD pirmiausia kelia transportas (ŠESD išmetimas didėja 5 proc.), po to - žemės ūkis, pramonė, atliekų tvarkymas. „Iš esmės ŠESD išmetimai didėja ne dėl gyvulininkystės. Šią gerą žinią jūs galite naudoti visur. Yra dvi priežastys, kurios kelia didžiausią nerimą, kalbant apie žemės ūkį - tai didėjantys dirbamos žemės plotai ir juose naudojamos cheminės trąšos, dėl kurių didėja ŠESD. Išsprendus šias problemas galėtume sakyti, kad einame link tikslo, prie tarptautinių įsipareigojimų vykdymo", - teigė aplinkos viceministras.

O priemonių, norint sumažinti ŠESD žemės ūkyje, yra. Pirmiausia būtina sumažinti sintetinių azoto trąšų naudojimą, daugiau naudojant organinių trąšų, didinant naudojamų trąšų efektyvumą, tręšiant vėliau pavasarį, trąšose naudojant inhibitorius ir kt., tarpiniuose pasėliuose paliekant azotą kaupiančių augalų liekanas dirvožemyje. Antroji priemonė būtų anglies junginių kaupimas dirvožemyje ir biomasėje (organinių medžiagų kaupimas vykdant sėjomainą arba didinant organinių medžiagų sugrąžinimą į dirvožemį arba lėtinant organinių junginių mineralizaciją). Gerą rezultatą duotų mėšlo ir kitų organinių atliekų perdirbimas, panaudojant jį energijos gamybai, taip sumažėtų  iškastinio kuro (degalų) naudojimas.

ŠESD išmetimus padėtų sumažinti tokia gyvulių pašarų sudėtis, kuri sumažintų metano (CH4) ir diazoto oksido (N2O) išsiskyrimą virškinimo trakte ir srutose „Sumažinti galvijų išskiriamą metaną galima gerinant metabolinius procesus, padidinant neprisotintųjų riebalų kiekį pašare, pvz., aliejinių augalų, vietoj angliavandenių turinčių pašarų. Įkomponuoti azoto priedus į pašarą su lėtai virškinamais azoto junginiais (pvz., kukurūzų silosu). Sumažinti pašaruose baltyminių medžiagų, kurie skatina azoto išsiskyrimą mėšle, vengti perteklinio šėrimo", - rekomendacijas pateikė M. Norbutas.

Penktoji efektyvi priemonė, kuri padėtų sumažinti ŠESD emisiją, yra inovatyvių technologijų diegimas, probiotikų naudojimas mėšlo tvarkymo sistemose ir dirvožemio savybėms gerinti.

LSMU Gyvulininkystės instituto direktorė dr. Violeta Juškienė pasidžiaugė, kad pagaliau  pripažįstama, jog pagrindines problemas dėl klimato kaitos kelia ne gyvulininkystė. Bet jai kilo abejonių, ar emisijų mažinimo klausimais derybose su ES įsipareigojimai šalims buvo sudėlioti objektyviai. „Ar buvo apgintos mūsų pozicijos tais 2005 metais, kurie nebuvo palankūs mums, nes tuo metu šalyje labai sumažėjo gyvulių kiekis?" - klausė V. Juškienė. M. Norbutas tik atsakė, kad nėra šalies, kuri būtų patenkinta dėl jai tekusių įsipareigojimų.

LSMU Gyvulininkystės instituto direktorė dr. Violeta Juškienė pasidžiaugė, kad pagaliau gyvulininkystė reabilituota dėl klimato kaitos

Dėl klimato kaitos karvė nekalta

ASU Energetikos ir biotechnologijų inžinerijos instituto prof. Rolandas Bleizgys taip pat pabandė įrodyti, kad „karvutė nekalta dėl klimato kaitos, nors visuomenėje ir žiniasklaidoje formuojama nuomonė, kad dėl šio rugsėjo kritulių kaltos būtent karvės". Bet ar jos kaltos, retoriškai klausė profesorius, kad kertami miškai ir sėjami javai? O tai ir yra viena svarbiausių klimato kaitos priežasčių.

Didžiausia kaltė iš visų ŠESD tenka anglies dioksidui (CO2), kurio pagrindinis šaltinis yra energetika, prie jo koncentracijos prisideda ir miškų naikinimas. Anglies dioksidas yra medžiagų apykaitos produktas, kurį iškvėpuoja ir gyvuliai. Jo šiek tiek išsiskiria pūvant gyvulių išmatoms, pašarams, kaistant giliam kraikui, tačiau tai, pasak R. Bleizgio, labai maži kiekiai. 

ASU prof. Rolandas Bleizgys teigė, kad kertami miškai, o ne karvės, yra viena svarbiausių klimato kaitos priežasčių 

Žemės ūkis yra pagrindinis metano dujų šaltinis - jis lemia apie pusę metano emisijos. 75-86 proc. metano išgaruoja atrajojančių gyvūnų pašarų virškinimo procesų metu, dėl to, anot prof. R. Bleizgio, „karvės ir yra daugiausia kaltinamos."

Žemės ūkis lemia  ir beveik pusę diazoto oksido emisijos. Per metus karvidėje iš vienos karvės vietos išgaruoja 1,3-1,4 kg diazoto oksido. „Bet daugiausia šių dujų išsiskiria iš patręštų dirvų. Diazoto oksido koncentracija didėja ir dėl miškų naikinimo, - pabrėžė ASU profesorius. - Taigi, gyvulininkystė nėra tiek daug kalta dėl klimato kaitos."

Tai iliustruoja ir skaičiai: Lietuvoje į atmosferą 2015 m. buvo išmesta per 20 mln. tonų ŠESD, 55 proc. šio kiekio sudarė pramonė, 23 proc. - žemės ūkis. Iš pagrindinių Lietuvoje išmetamų šiltnamio dujų anglies dioksidas sudaro 65 proc., bet iš jų gyvulininkystei priklauso tik 6 proc.; metanas - 17 proc. (iš jų 8 proc. gyvulininkystėje), diazoto oksidas - 16 proc. (10 proc. gyvulininkystėje).

„ŠESD emisijos mažinimas gyvulininkystėje reiškia darniosios gyvulininkystės plėtrą. Reikia diegti gyvulininkystės modelį, grindžiamą žiniomis, mažai anglies dioksido ir kitų ŠESD į aplinką išskiriančiomis technologijomis", - akcentavo prof. R. Bleizgys.

Sumažinti ŠESD emisiją galima ir tausojant energijos sąnaudas - šilumos atgavimo sistema gali sumažinti iki 55 proc. energijos sąnaudų vandens šildymui; dažnio keitiklių naudojimas - iki 70 proc. melžimo sąnaudų; efektyvus apšvietimas - iki 66 proc. energijos; kombinuojant natūralią ir dirbtinę vėdinimo sistemą, optimalaus mikroklimato formavimu - iki 80 proc. energijos sąnaudų.

ŠESD emisiją sumažintų dujų garavimo iš mėšlo proceso kontrolė: reikia dengti mėšlą durpėmis, šiaudais ir t. t.; paskleisti ant mėšlo biopreparatus;  neardyti paviršiuje susidariusios plutos; mažinti temperatūrą.

Dujų išmetimus sumažintų pakoreguoti fermentiniai ir mikrobiologiniai procesai. Tam reikia neviršyti baltymų kiekio pašaruose; mažinti mėšlo pH ir temperatūrą, šlapimą šalinti iš tvarto į kanalus. „Efektyviai valdant procesus, karvių produktyvumas didės iki 30, o ŠESD emisija mažės iki 11 procentų", - tokį ateities ūkį mato prof. R. Bleizgys.

Stebina diskriminacinės žalinimo išmokos

„Šiemet gamta pademonstravo, kad klimato pokyčiai realūs", - savo pranešimą pradėjo Žemės ūkio ministerijos Ekonomikos departamento direktoriaus pavaduotojas Zigmas Medingis. Jo turimais duomenimis, 2015 m. (palyginti su 2014 m.) Lietuvos žemės ūkio emisijos išaugo 3 proc. (iki 4,602 t CO2). Ir nors gyvulininkystės išskiriamų dujų apimtys mažėjo, augo tarša iš augalininkystės - dėl produkuojančių dirvožemių, dėl sintetinių trąšų naudojimo augimo. „Augalininkystėje ŠESD emisijos išaugo nuo 47 proc. (2014 m.) iki 53 proc. (2015 m.,) visų žemės ūkio emisijų", - pabrėžė Z. Medingis.

ŽŪM Ekonomikos departamento direktoriaus pavaduotojas Zigmas Medingis teigė, kad, remiantis atliktais skaičiavimais ir įvertinus esamas ir planuojamas politikos priemones, iki 2035 m. ŠESD emisijos Lietuvos žemės ūkyje turi didelį potencialą didėti

Z. Medingis pasakojo apie Prancūzijoje atliktą tyrimą, kaip žemės ūkis gali prisidėti prie ŠESD emisijų mažinimo. Buvo atrinktos 10 priemonių ir 26 veiksmai, ir tyrimo rezultatai parodė, kad 12 veiksmų duoda ekonominę naudą - mažėja gamybos sąnaudos mažinant ŠESD emisijas, o papilomas jų teigiamas poveikis - pagerėja gyvenimo kokybė, t. y., vandens ir oro kokybė, dirvožemio derlingumas, sumažėja dirvos erozija, pagerėja bioįvairovės būklė.

O Prancūzijos žemės ūkio tyrimų instituto rekomendacijos, kaip sumažinti ŠESD išmetimus žemės ūkyje, yra panašios, kaip rekomendavo ir M. Norbutas: mažinti cheminių trąšų naudojimą, kaupti humusą dirvožemyje ir biomasėje, mėšlą ir kitas organines atliekas perdirbti, keisti gyvulių racioną, kad sumažėtų CH4ir N2O išsiskyrimas virškinimo trakte ir srutose.

Apibendrindamas Z. Medingis teigė, kad klimato kaita yra tarpvalstybinė užduotis, kuri gali būti įveikta tik tarptautiniu lygiu, todėl visos valstybės turi prisiimti tikslus ir įsipareigojimus, bet daugiau įsipareigojimų - turtingosios valstybės. Pasak jo, klimato kaitos padariniai labiausiai paveiks mažus ūkius ir grasins sumažinti bendras žemės ūkio produkcijos apimtis, paskatins milijonus žmonių migruoti ir net gali išprovokuoti karinius konfliktus. Žmoniją būtina šviesti dėl klimato kaitos padarinių.

„Klimato politikos tikslai yra ilgalaikiai ir nuo jų sėkmingo įgyvendinimo priklausys ypač žemės ūkio gyvybingumas ir net jo išlikimas, - pabrėžė ŽŪM atstovas. - O protingai pasirenkant priemones, investicijos į ŠESD emisijų mažinimą atsiperka. Būtinas bendras sutarimas tarp gamintojų, mokslo bendruomenės ir politikos formuotojų bei pastangų suvienijimas parenkant efektyviausias klimatui palankias priemones. Nėra laiko kratytis atsakomybės. Turime imtis klimatui palankių veiksmų, nes būsimos kartos mūsų pasyvumo nedovanos."

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) generalinio direktoriaus pavaduotojas Eimantas Pranauskas, pažvelgęs į kai kuriuos aplinkosaugos iššūkių aspektus iš žemdirbiškų pozicijų, pirmiausia stebėjosi diskriminacinėmis žalinimo už klimatui ir aplinkai naudingą praktiką išmokomis: ES - 78 Eur/ha, Lietuva - 52 Eur/ha, nors tarptautiniai Lietuvos įsipareigojimai yra labai dideli.

„Žemės ūkis visada prisidėjo prie klimato kaitos mažinimo ir taškas. Kodėl? Paskutinį šimtmetį didėjo darbo našumas. Vietoje 3 karvių, davusių po 3 tūkst. kg pieno, dabar yra viena karvė, duodanti 10 tūkst. kg pieno, tai reiškia, emisija mažėja. Jeigu iš to paties lauko su 2,6 t derlingumo gauname 5 ar net 10 t grūdų, reiškia, emisija produkcijos vienetui pagaminti mažėja", - pareiškė E. Pranauskas. Z. Medingis replikavo pranešėjui: „O kiek chemijos pridėjote?"

„Aš sakau - žemės ūkis kaltas dėl klimato kaitos, nes žmonių žemėje priaugo 9 mlrd., kuriems reikia valgyti", - ironizavo E. Pranauskas.

LŽŪBA generalinio direktoriaus pavaduotojas Eimantas Pranauskas įsitikinęs, kad žemės ūkis visada prisidėjo prie klimato kaitos mažinimo

Jis teigė puikiai suprantantis, kad klimatas keičiasi. Bet ragino atsikratyti „Stokholmo sindromo", kai auka pradeda jausti užuojautą pagrobėjui: „Pasaulis iš tiesų užteršė klimatą, bet tikrai ne mes (žemės ūkis - red. past.) prie to labiausiai prisidėjome." 

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kokios priežastys verčia / priverstų atsisakyti ūkio?
Orai