Aplinka, miškai
Botanikos sodo oranžerijose - pavasario dvelksmas
2014-02-27

Kaunas. Jei norisi gaivios šilumos, o akys pasiilgusios žalios spalvos, pats metas aplankyti VDU Kauno botanikos sodo oranžerijas. Šešiose oranžerijų zonose auga pusantro tūkstančio skirtingų atogrąžų ir paatogražių klimato juostų augalų rūšių ir veislių - nuo stogą remiančių palmių iki kuklių alijošių.

Tiesa, šiuo metu įeinant į vieną iš atogrąžų skyrių - vadinamąjį sausųjų atogrąžų - rekomenduojama giliai įkvėpti, nes šioje oranžerijų dalyje tvyro sunkiai pakeliama smarvė. Ją skleidžia leopardinis amorfofalas, aroninių šeimos augalas. Skleisdamas pūvančios mėsos kvapą šis augalas vilioja apdulkintojas - muses.


Leopardiniai amorfofalai - įspūdingi augalai, tačiau jų skleidžiamą dvoką sunku ištverti

3 Paragrafas delaval

Botanikos sodo Gėlininkystės kolekcijų sektoriaus vedėja Judita Varkulevičienė sako, kad šį aroninių šeimos augalą nesudėtinga auginti. Pavasarį jo gumbai sodinami į lauką, į labai derlingą, riebią žemę. Netrukus amorfofalas išleidžia vieną vienintelį plunksniškai karpytą lapą. Rudenį tas lapas nunyksta, gumbai prieš šalnas iškasami ir laikomi šiltai bei sausai.
Kada iš gumbo pradeda lįsti žiedynkotis, gumbai pasodinami oranžerijoje ir laukiama „kvapniųjų" žiedų. O nužydėjęs augalas pavasarį vėl sodinamas į lauką. „Gumbai kasmet vis didėja, sveria po 12-15 kg. Beje, Azijos šalyse jie valgomi, bet reikia mokėti kažkaip ypatingai paruošti", - šypteli J. Varkulevičienė.

Oranžerijos skaičiuoja devintą dešimtį metų

Praėjo daugiau kaip 90 metų nuo tos dienos, kai 1923 m. liepos 8 d. botanikos sodas buvo iškilmingai pašventintas, o Lietuvos Prezidentas Aleksandras Stulginskis padėjo kertinį akmenį pirmajai oranžerijai. Oranžerija pagal vokiečių firmos „Höntech" projektą botanikos sode buvo pastatyta 1925 m., vėliau plečiama ir baigta statyti 1938 m. Pernai metų gale centrinė oranžerijų dalis buvo baigta iš esmės renovuoti ir dabar lankytojus pasitinka gražiai atsinaujinusi.

Kad nenukeltų oranžerijos stogo, viršutines melionmedžio šakas teko nupjauti

Iš viso oranžerijose veši apie 1 500 skirtingų augalų rūšių ir veislių. Oranžerijos yra suskirstytos į šešias zonas - keturias atogrąžų ir 2 paatogrąžių. Štai atogrąžų zonoje auga papajos melionmedis, kuris žydi ir dera kone ištisus metus. Melionmedis pasodintas 2000 m., tuomet tai buvo metro aukščio augalas. Iš pradžių jis augo lėtai, bet nuo 2006-ųjų, kai tvirtai i įleido šaknis į žemę, pradėjo pašėlusiu tempu stiebtis į paviršių. Jau teko jam šakas pjauti, kad nenukeltų oranžerijos stogo. Dabar melionmedis kasmet sunokina skanius apvalius maždaug 0,5 kg sveriančius vaisius.

Drambliakojė juka - galingas ir greitai augantis augalas

Stogą jau buvo pasiekusi ir drambliakojė juka. Dabar ji nupjauta ir sparčiai atželia iš naujo. Drambliakoje ši juka vadinama dėl labai stipriai ties pagrindu sustorėjusio kamieno - atrodo kaip tikra dramblio koja. Greta veši nolinos, fikusai, filodendrai, antiūriai, labai didelė fikusų kolekcija - elastiniai, smulkialapiai, svyrantys, lyralapiai, riešutalapiai. Itin dekoratyviai atrodo iš Malaizijos prieš 15 metų atvežta Robeliano palmė. Tuomet tai buvo 20 cm aukščio augalėlis, o dabar tai jau didelis augalas, labai puošnus, švelnialapis, kasmet žydintis.

Unikalioji volemija - itin retas augalas

Oranžerijoje galima pamatyti ir kone tikrą stebuklą - volemija. Šis itin retas augalas 2007 m. Botanikos sodui buvo padovanotas iš Australijos. Buvo manoma, šis araukarijų šeimos augalas yra visiškai išnykęs, kol vieną dieną Velso parko prižiūrėtojas staiga atrado vieną keistą medį ir ištyrus paaiškėjo, kad tai išnykusia laikyta volemija. Kauno botanikos sodas gavo iš meristemos išaugintą 314 numeriu pažymėtą volemijos augalą.

 „Pagal susitarimą negalime jo platinti. Tai tikrai unikalus egzempliorius, Lietuvoje daugiau tokio niekas neturi", - didžiuodamasi retąja volemija sako Judita Varkulevičienė

Gausu atogrąžų miškų augalų - monsterų, filodendrų, bananų. Oranžerijos centre baseinėlyje plaukioja žuvytės, saulėje šildosi vėžliukai. Auga šilumamėgės palmės - viena jau nuo 1958-ųjų. Akį traukia bengalinis fikusas. Tai unikalus augalas, vadinamas keliautojų medžiu, mat po jo lapija gali pasislėpti tūkstantis kareivių - jis vienas gali apaugti visą hektarą. Kadangi šio fikuso mediena yra labai minkšta, kad išsilaikytų medis nuolat leidžia orines šaknis ir jomis vis plačiau remiasi į žemę. Indijoje, kur jis auga natūraliai, šio medžio lapai būna milžiniški, iki metro, tokius tikrai sunku išlaikyti.

Bengalinis fikusas nuolat leidžia orines šaknis ir taip gali „apaugti" visą hektarą ploto

„Tai senas medis, auga čia nuo 1956-ųjų. Jo šaknys jau ne vien tik orinės, viena susiformavusi kaip tikra stora lenta", - kviečia apžiūrėti J. Varkulevičienė. Netoliese galingo fikuso neseniai pasisodintas labai egzotiškas augalas - dešrų medis. Jis žydi labai gražiais stambiais raudonais katilėlio formos žiedais, o paskui susiformuoja didžiulės kabančios „dešros".

Kitame šiltnamyje - drėgnosios atogrąžos. Čia įvairiaspalvius žiedus skleidžia kinrožės,kurių norintieji gali čia įsigyti,  orchidėjos, labai daug begonijų, peperomijų. Po žiemos jau pradėjo žydėti ir bugenvilijos. Tiesa, kol kas jų žiedukai blyškūs, bet vasarą jie pasidaro ryškiaspalviai. Čia pat akį traukia didžiulis driežas - egzotiškoji iguana.

Paslaptingas chameleono medis keičia spalvas - iš pradžių žydi mėlynais žiedais, o vėliau jie išblunka iki baltų

Kokių dar retesnių augalų galima pamatyti oranžerijose? Lenktalapė palmė ypatinga tuo, kad ją galima padauginti nuo kelmo atskirtomis atžalomis, mat šiaip visos palmės dauginamos sėklomis. Saldžiavaisis pupmedis ankštyse užaugina identiško dydžio ir svorio pupeles, kurios yra tikrai labai skanios. Beje, kažkada šios saldžios pupelės buvo naudojamos net kaip piniginis vienetas.

Augalai atkeliauja iš viso pasaulio

Žiemą oranžerijos „paatogrąžiuose" palaikoma 8-10 laipsnių šiluma, „atogrąžose" - maždaug 20 laipsnių šiluma. Vasarą dėl saulės ir išorinės šilumos temperatūra visose oranžerijos dalyse faktiškai susivienodina, karštomis dienomis patalpas būtina vėdinti.

Daugiausia lankytojų būna vasarą, o žiemą jų gretos išretėja. Gegužės mėnuo būna vienas gyvybingiausių, mat tuomet ir Botanikos sodo parką, ir oranžerijas užplūsta moksleivių ekskursijos. Oranžerijoje yra ir nedidukė augalų parduotuvytė, kur lankytojai gali įsigyti patikusį augalą.

Vėsiam interjerui papuošti labai tinka geležinis papartis

Oranžerijos augalų kolekcija nuolat gausėja. Retų augalų VDA Kauno botanikos sodo gėlininkės gauna iš kitų Botanikos sodų, kai ką padovanojo gėlininkai mėgėjai, įdomesnių augalų įsigyjama ir augalų parduotuvėse. Vis tik pagrindinis būdas kolekcijų plėsti - sėklų mainų katalogas. Duomenys jame kaupiami iš maždaug 300 botanikos sodų visame pasaulyje. Užsisakius pageidaujamą augalą, sulaukiama jo sėklų ar kruopščiai į drėgnas samanas įpakuotų atžalų siuntos.

 Begonijos žavi spalvų ir formų įvairove

Iš pradžių kiekvienas naujai gautas augalėlis vienus metus auginamas karantino skyriuje. Tada jau drąsiai atsinešamas ir pasodinamas į oranžeriją. „Turėti karantino skyrių - didelis privalumas. Taip mes garantuojame, kad nepersinešime ligų ir kenkėjų", - pabrėžia J. Varkulevičienė.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip vertinate ŽŪM perkėlimą į Kauną?
Orai