Antibiotikai – tik bakteriniams susirgimams gydyti
2018-08-29

Vilnius. Bakterija – gyvas organizmas, ilgainiui prisitaikantis prie neigiamų veiksnių. Nuolat susidurdamos su antibakterinėmis medžiagomis, jos galiausiai tampa atsparios.

Nejaugi yra rizikos, jog grįšime į tuos laikus, kai antibiotikų neturėjome? Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vyriausioji veterinarijos gydytoja valstybinė veterinarijos inspektorė Orinta Rimašaitė (nuotr.) sako, kad, nesiėmus reikiamų priemonių jau dabar, tokia rizika – gana reali. Ir tą lemia ne tik natūralus bakterijų gebėjimas prisitaikyti, bet ir neatsakingas antibiotikų vartojimas.

„Bakterijos, nuolat kontaktuodamos su antibiotikais, tampa greičiau joms atsparios. Antibiotikas turi būti skiriamas gydyti tiktai bakterinius susirgimus. Susirgimas turi būti diagnozuotas veterinarijos gydytojo ir geriausia, kad tai būtų pagrįsta laboratoriniu tyrimu, nustatant bakterijos rūšį ir pasirenkant būtent ją veikiantį antibiotiką. Dar geresnis pasirinkimas, jei atliekamas bakterijų jautrumo antibiotikams tyrimas ir taikomas tikslinis gydymas“, – sako O. Rimašaitė.

Atsparumas antimikrobinėms medžiagoms (AAM) jau yra didelė socialinė ir ekonominė našta, o mokslininkai prognozuoja, kad nesiėmus priemonių dabar, 2050 m. dėl šios priežasties pasaulyje mirs 10 milijonų žmonių ir tai bus didesnė problema nei vėžys.

Sunaudojame vidutiniškai, bet turime atsparių bakterijų

Naujausios ataskaitos duomenimis, ES iš parduodamų antimikrobinių medžiagų daugiau nei 60 proc. skirta veterinarijai, tuo tarpu Lietuvoje – 39 proc. „Mūsų veterinarijos gydytojai supranta AAM problemą. Kai kuriuose sektoriuose patys gamintojai, augintojai naudoja profilaktines priemones: vakcinaciją, rūpinasi biosauga, gyvūnų gerove, užtikrina tinkamas sąlygas. Jei dėsi daug pastangų į profilaktines priemones, tai išties gali išvengti labai daug infekcinių ligų. Nes be viso kito – gydymas antibiotikais yra dar ir labai brangus. Jei investuoji į technologijas, tai atsipirks vėliau, nes gyvūnų nereiks gydyti“, – kalba O. Rimašaitė.

Biosaugos, kaip galimybės išvengti susirgimų, o kartu – ir sumažinti suvartojamų vaistų kiekį, svarbą pabrėžia ir Lietuvos veterinarijos gydytojų asociacijos (LVGA) Bendrosios praktikos sekcijos valdybos pirmininkas, privačios praktikos veterinarijos gydytojas Audrius Kimontas.

Anot jo, daug ką gali išspręsti dezinfekcija, melžimo higienos, sanitarinių reikalavimų, zoohigieninių sąlygų, principo „tuščia – pilna“ laikymasis.

„Biosauga visur yra būtinai reikalinga. Mes, kaip veterinarai, turime labai rūpintis ir ūkininkams aiškinti, padėti, bet viskas atsiremia į jų finansinę būklę. Biosauga yra būtiniausia. Nuo to reikia pradėti ir tada tikrai ligų sumažės. Tačiau viena didžiulė problema – dažnai ūkininkai tam tiesiog neturi lėšų“, – iš praktiko pusės komentuoja A. Kimontas

VMVT atstovės teigimu, paskutinių penkerių metų patikrinimų duomenys rodo, kad rimtų pažeidimų dėl veterinarinių vaistų naudojimo nebuvo nustatyta.

„Lietuvos pagal antibiotikų suvartojimą padėtis yra gera. ES mastu – žemiau vidurkio. Tačiau žiūrint į stebėsenos duomenis, mūsų paveikslas ES nėra gražus dėl bakterijų atsparumo. Pastebimas kampilo ir e. coli bakterijų atsparumas. Kampilobakteriozė yra viena iš pagrindinių ligų, plintančių per maistą tarp žmonių. Tuo tarpu e. coli, stebėjimo duomenimis, pasižymi dauginiu atsparumu (t. y. bakterijos atsparios net kelių rūšių antibiotikams, red. past.)“, – sako O. Rimašaitė.

Problema ta, kad šios bakterijos būna organizmuose ir gyvūnų susirgimų nesukelia, tačiau, gydant nuo kitų ligų antibiotikais, jų fone šios bakterijos stengiasi išgyventi, taip išsiugdo atsparumą, o patekusių į kitą organizmą ir tapusių ligos sukėlėjais, jų nebeveikia standartinis gydymas.

Anot O. Rimašaitės, galima pasidžiaugti, kad Lietuvoje didžioji dalis suvartojamų antibiotikų yra penicilino grupės. Gydytojai supranta, kad galbūt ne visada reikia iškart griebtis plataus veikimo spektro antibiotikų, o pradėti nuo natūralių penicilinų.

„Laukti tyrimų rezultatų gali užtrukti, tad galima pradėti empirinį gydymą iš klinikinės diagnozės, epidemiologinių duomenų, bet prieš tai pasiimti bakteriologinių tyrimų mėginį. O gavus atsakymą, jei būtina, gydymą koreguoti. Bet kokiu atveju, skirti gydymą gali tik gydytojas, o pradėjus gydyti būtina laikytis nurodytos trukmės ir periodiškumo“, – gerosios praktikos pavyzdį dėlioja VMVT atstovė.

Pasak jos, siekiama, kad kritiškai svarbioms priskiriamos medžiagos veterinarijoje būtų skiriamos tik su jautrumo tyrimais, nes juos praradus, medikai nebeturės kito pasirinkimo gydyti žmones nuo tam tikrų susirgimų. Visa tai –  rekomendacinio pobūdžio, nes drausti yra lengviausias kelias, šiuo metu būtina didinti sąmoningumą.

PSO yra paskelbusi sąrašą antimikrobinių medžiagų, kuriame didžiausias dėmesys skiriamas aukščiausio prioriteto gyvybiškai svarbioms antimikrobinėms medžiagoms, tai: trečios ir aukštesnių kartų cefalosporinai; kvinolonai; makrolidai ir ketolidai; glikopeptidai, polimiksinai. Būtent šios medžiagos laikomos rezervinėmis medicinoje ir veterinarijoje jos turėtų būti naudojamos tik išimties atvejais, kai tyrimais įrodoma, kad kitos medžiagos neveiksmingos arba kai nėra kitos alternatyvos.

„Iš veterinarinės pusės mums kritiškai svarbiausi kvinolonai ir cefalosporinai. Lietuvoje jų naudojama gana mažai, tačiau augantis bakterijų atsparumas kvinolonų grupės antibiotikams paukštininkystėje neramina. Šiuo metu rengiame rekomendacijas, kaip atsakingai naudoti antimikrobines medžiagas veterinarijoje“, – kalba O. Rimašaitė.

Tikėtina, kad situaciją gali keisti ir pradėjęs veikti elektroninis receptas. Įsibėgėjusi el. recepto sistema leistų stebėti antibiotikų vartojimą pagal grupes tam tikruose ūkiuose. „Galbūt ateityje mes diegtume panašią sistemą, kuri veikia Danijoje – vadinamosios raudonos kortelės. Kai ūkiai peržengia tam tikrą atitinkamų antimikrobinių medžiagų ribą, sistemoje jiems užsidega raudona kortelė ir inspektorius važiuoja patikrinti, kodėl taip atsitiko, kodėl būtent tiek ir tokių vaistų buvo naudota tiems ūkiniams gyvūnams“, – apie planus pasakoja specialistė.

Planuojama, kad pilotinis variantas, kurio metu būtų naudojamas tiek elektroninis, tiek įprastas receptas, turėtų pradėti veikti jau nuo kitų metų pradžios.

Visą straipsnį skaitykite žurnale „VETinfo“ (Nr. 3)

MŪ inf.

Mano ūkis - mobili apačia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip šiųmečiai orai paveikė apsirūpinimą pašarais Jūsų ūkyje?
Orai